2021-04-28 Nr. BB-2610-1-01-1-44241-2017-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2178/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44241-2017-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo V. S. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 11 d. nuosprendžio, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo V. S. gynėjas advokatas R. Girdziušas kasaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamų teismų nuosprendžių dalis: V. S. veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį ir sumažinti paskirtą bausmę; nuosprendžio dalį dėl V. S. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti; pakeisti nuosprendžių dalis dėl turtinės žalos atlyginimo ir sumažinti civilinį ieškinį, o ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, paviršutiniškai vertino įrodymus, paliko spragų įrodinėtinų aplinkybių grandinėje, padarė klaidų faktinius duomenis pripažindami įrodymais, be pagrindo kai kuriuos duomenis laikė netiesioginiais V. S. kaltės įrodymais. Gynėjo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia nuteistojo V. S. versiją, kad jis siekė apgaule užvaldyti nukentėjusiojo turtą, o tai reiškia, kad jo nusikalstami veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip sukčiavimas pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, t. y. BK 182 straipsnio 1 dalį. Be to, anot gynėjo, V. S. nepagrįstai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kadangi jo veiksmuose nebuvo nustatyti turto pagrobimo sudėties požymiai. Skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė principą, draudžiantį bloginti teisinę apelianto padėtį, kadangi tam tikra prasme pakeitė kaltinimą ir praplėtė pirmosios instancijos teismo nustatytas nusikalstamos veikos ribas, be to, pilnai neišnagrinėjo apeliacinio skundo ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies reikalavimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina būtent tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Dėl šios priežasties tie kasacinio skundo argumentai, kuriais pakartojami apeliacinio skundo teiginiai ir siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo, o jų pagrindu – kitokių teismo išvadų, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmens veika teisingai kvalifikuota, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Šiuo atveju paduotame kasaciniame skunde, nors ir nurodoma, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, tačiau iš esmės yra nesutinkama su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo. Kaip esminį skundo argumentą kasatorius pateikia neteisingo veikos kvalifikavimo klausimą, tačiau iš skundo turinio ir jame išdėstytų teiginių, kuriais grindžiamas šis argumentas, matyti, jog gynėjas tik savaip interpretuoja bei vertina įrodymus ir to pagrindu formuluoja priešingas teismų padarytoms išvadas. Tačiau, kaip buvo nurodyta pirmiau, nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Šiuo atveju skundo turinys leidžia pagrįstai manyti, jog yra keliami ne teisės taikymo, o fakto klausimai.

Skundo argumentas dėl nepagrįsto V. S. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį taip pat grindžiamas tik nesutikimu su įrodymų vertinimu, neigiant, jog nuteistasis turėjo tikslą pasisavinti ausines. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, tokie teiginiai, kurias neigiamos nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikiami subjektyvūs svarstymai dėl atlikto įrodymų vertinimo, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

Kasacinio skundo teiginiai dėl pilnai neišnagrinėto apeliacinio skundo deklaratyvūs, susiję vien tik su nesutikimu su teismo padarytomis išvadomis dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Tai, kad teismo išvados nesutampa su gynėjo pateikta versija, neigiančia turto prievartavimo faktą, šiuo atveju nepagrindžia esminio BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo buvimo.

Kasatoriaus argumentas dėl nepagrįsto kaltinimo keitimo apeliacinės instancijos teisme taip pat nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. S. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Pažarskis