00378c74-5dfd-4504-8aaf-50889bfc903c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1892-988/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00247-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.10.; 1.3.29.1.;VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 6 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorei Ingai Gulbickienei, kaltinamajam N. M.,jo gynėjui advokatui P. J., specialistėms R. T. ir G. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymuTeismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

N. M. buvo kaltinamas tuo, kad paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus, o bÅ«tent nuo 2009-09-01 bÅ«damas vieninteliu uždarosios akcinės bendrovės „D.“ (toliau UAB „D.“) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcininku, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-09-21, bÅ«damas minėtos bendrovės direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d. ir 2 d. nuostatas, bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ , už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, pažeisdamas minėto įstatymo 19 str. 1 d. reglamentuojantį, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bendrovės „D.“ dokumentus paslėpė, dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „D.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-09-21, t. y.

Å¡iais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 str. 1 d.N. M. buvo kaltinamas taip pat tuo, kad pagamino netikrus dokumentus ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus, padariusius didelės žalos, o bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ne vėliau kaip iki 2010-05-19, pagamino netikrus dokumentus, įraÅ¡ydamas netikrus duomenis, ir taip padarė didelės žalos UAB „D.“ kreditoriams, apsunkindamas jiems galimybę iÅ¡siieÅ¡koti skolas ir sutrikdydamas UAB „D.“ bankroto proceso eigÄ , o bÅ«tent:1) 2010-05-17 UAB „D.“ akcininkų sÄ raÅ¡Ä , kuriame įrašė melagingas žinias, kad UAB „D.“ akcininku yra S. K. ak (duomenys neskelbtini), kuris įgijo 100 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 100 lt, akcijų įsigijimo data: 2010.05.17, nors iÅ¡ tiesų S. K. neįgijo ir neplanuoja įgyti UAB „D.“ akcijų, po ko, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki 2010-05-19, šį netikrÄ dokumentÄ pateikė pasiraÅ¡yti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui neva už S. K., tokiu bÅ«du jis pagamino netikrÄ dokumentÄ , tokiu bÅ«du jis pagamino netikrÄ dokumentÄ , ir taip padarė didelės žalos UAB „D.“ kreditoriams,2) 2010-05-17 UAB „D.“ akcininko sprendimo protokolÄ Nr. 09-06b, kuriame įrašė melagingas žinias apie tai, kad sprendimas priimtas 2010 m. gegužės 17 d. dalyvaujant akcininkui S. K. a/k (duomenys neskelbtini), turinčiam100 akcijų, 100 balsų, kuriuo nuspręsta N. M. atleisti iÅ¡ direktoriaus pareigų, jam pačiam praÅ¡ant ir paskirti eiti direktoriaus pareigas S. K., nors iÅ¡ tiesų S. K. nebuvo paskirtas UAB „D.“ direktoriumi ir akcininkų susirinkime nedalyvavo, po ko, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki 2010-05-19, šį netikrÄ dokumentÄ pateikė pasiraÅ¡yti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui neva už S. K., tokiu bÅ«du jis pagamino netikrÄ dokumentÄ , ir taip padarė didelės žalos UAB „D.“ kreditoriams,3) VÄ® „Registrų centras“ formÄ JAR – AF „Akcininkas“, skiltyje „Juridinio asmens kodas“ atlikdamas rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä - 124934082, skiltyje juridinio asmens pavadinimas – UAB „D.“, skiltyje „Fizinis asmuo“ – S. K., skiltyje „Užsienio fizinio asmens kodas“ - (duomenys neskelbtini), skiltyje „Šalis“ – Baltarusija, skiltyje „Adresas“ - (duomenys neskelbtini), taip nurodydamas melagingas žinias, kad S. K. tapo UAB „D.“ akcininku, nors iÅ¡ tiesų S. K. neįgijo UAB „D.“ akcijų ir nebuvo minėtos bendrovės akcininku, tokiu bÅ«du jis pagamino netikrÄ dokumentÄ , ir taip padarė didelės žalos UAB „D.“ kreditoriams,4) VÄ® „Registrų centras“ formÄ JAR – VO-V „Vienasmenis valdymo organas“, skiltyje „Juridinio asmens kodas“ įrašė rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä - 124934082, skiltyje „Juridinio asmens pavadinimas“ – UAB „D.“, skiltyje „Vardas“ – „S.“, skiltyje „Pavardė“ – K., skiltyje „Užsienio fizinio asmens kodas“ - (duomenys neskelbtini), skiltyje „Šalis“ – Baltarusija, skiltyje „Adresas“ - (duomenys neskelbtini), skiltyje „Paskyrimo (iÅ¡rinkimo) data – 2010.05.17, taip nurodydamas melagingas žinias, apie S. K. tapimÄ Ä¯monės direktoriumi, nors iÅ¡ tiesų S. K. neįgijo UAB „D.“ akcijų ir nebuvo minėtos bendrovės vadovu, tokiu bÅ«du jis pagamino netikrÄ dokumentÄ , ir taip padarė didelės žalos UAB „D.“ kreditoriams,po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , panaudojo žinomai netikrus dokumentus, padariusius didelės žalos: 2010-05-17 UAB „D.“ akcininkų sÄ raÅ¡Ä , 2010-05-17 UAB „D.“ akcininko sprendimo protokolÄ Nr. 09-06b, VÄ® „Registrų centras“ formÄ JAR – AF „Akcininkas“, VÄ® „Registrų centras“ formÄ JAR – VO-V „Vienasmenis valdymo organas“ juos 2010-05-19 pateikdamas Valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui, taip padarydamas didelę žalÄ UAB „D.“ kreditoriams, apsunkindamas jiems galimybę iÅ¡siieÅ¡koti skolas ir sutrikdydamas UAB „D.“ bankroto proceso eigÄ , tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 300 str. 3 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2005 m. įsigijo įmonės „D.“ akcijas, kuri turėjo 30000 Lt skolÄ . Po metų įmonė tapo pelninga, o vėliau prasidėjus krizei įmonės padėtis buvo sunki. Pirtyje, esančioje prie Margio ežero, Trakų r., papasakojo apie įmonės situacijÄ ir du vyrai, iÅ¡ kurių vieno vardas N., o kito nepamena, pateikė pasiÅ«lymÄ , jog pirkėjas iÅ¡ Baltarusijos, S. K., nupirktų įmonę nors dabartinė jos finansinė situacija nėra patraukli.

PaaiÅ¡kino, kad reikės paruoÅ¡ti sutartį ir kartu pristatyti buhalterinius dokumentus. Dokumentus pildė pats, pirkėjas žinute atsiuntė kontaktus, asmens kodÄ , adresÄ . Dokumentų perdavimo aktas ir pirkimo-pardavimo sutartis buvo vienas dokumentas, kuriame buvo įraÅ¡yta, jog kartu perduoda įmonės buhalterinius dokumentus ir kompiuterinę versijÄ . Sutartis nebuvo paruoÅ¡ta rusų kalba, nes pirkėjas to nereikalavo. Sutartį pildė ranka, padarė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us dokumentuose, nurodė vardÄ , pavardę, asmens kodÄ .

Manė, jog įmonę Baltarusijos pilietis perka dėl to, kad lengviau galėtų patekti į EuropÄ , jam buvo žinoma kokia finansinė padėtis tuo metu buvo įmonėje. SutartÄ dienÄ nuvykęs į BaltarusijÄ su pirkėju susitiko stotyje, nuvyko į kavinę, kurioje pasirašė sutartį, atidavė dokumentus ir iÅ¡siskyrė. Pirkėjas buvo jaunas vaikinas, į verslininkÄ panaÅ¡us nepasirodė, tačiau jam tai nerÅ«pėjo, džiaugėsi galėdamas parduoti įmonę, kurios visas turtas buvo senas automobilis, paimtas bankroto administratoriaus, lizingo automobiliai, kurie jau buvo paimti lizingo davėjo, du kompiuteriai ir medžiagos, likusios sandėlyje.

Ä®monė buvo skolinga 100000 Lt mokesčių inspekcijai, kokia skola buvo tiekėjams, pasakyti negali. Dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesikreipė, nes manė, jog paprasčiau bus įmonę parduoti. Nenorėjo kasmet daryti ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai, atsiskaitinėti bankroto administratoriui, norėjo „atsikratyti“ įmone ir negalvojo, jog toks pardavimas gali bÅ«ti fiktyvus ir jam nerÅ«pėjo kÄ toliau naujasis pirkėjas darys su įmone. Buhalterinės apskaitos dokumentų buvo daug, juos sukrovė į krepÅ¡ius.

VienÄ maiÅ¡Ä nuvežė į BaltarusijÄ sutarties sudarymo metu, o kitus krepÅ¡ius perdavė draugams, su kuriais susitiko pirtyje. Buhalterė nurodė, kokius dokumentus reikia saugoti, o kokius galima iÅ¡mesti. Ä®monės pirkimo-pardavimo sutartį Registrų centrui pateikė pats, jos veikla jau buvo sustabdyta, tik jis buvo likęs kaip vienintelis darbuotojas. Mano, kad pats įmonei neliko skolingas, jokių buhalterinės apskaitos dokumentų po sutarties sudarymo pas jį nebeliko.Liudytojas V. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra bankroto administratorius.

Bendrovei „D., įmonės valdymo organui pagal teismo nutartį 2010 m. buvo iÅ¡kelta bankroto byla. UAB „I. P.“ jį įgaliojo administruoti įmonės „D.“ bankrotÄ . UAB „D.“ nevykdė įpareigojimų perduoti įmonės dokumentus bei turtÄ sudaryti balansÄ bankroto iÅ¡kėlimo dienai bankroto administratoriui. Ar buvo kažkuriuo metu stabdoma įmonės veikla negali pasakyti. Ä®monės apskaitos dokumentų neturėjo, prie el. bankininkystės prisijungti galėjo ir matė tuos išėmimus.

Tų išėmimų pagrindu buvo pateiktas civilinis ieÅ¡kinys, negali patikslinti ar civilinis ieÅ¡kinys bankroto byloje, ar atskiroje civilinėje byloje. Kreditoriai įpareigojo jį kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kreditoriai jį įpareigojo kreiptis su civiliniu ieÅ¡kiniu dėl žalos priteisimo, po to jie priėmė sprendimÄ stabdyti civilinę bylÄ . Å iai dienai yra parašę praÅ¡ymÄ civilinę bylÄ atnaujinti. Civiline tvarka atsakovas yra direktorius M., S. K. buvo įmonės „D.“ akcininkas.

Ar su įmonės direktoriumi N. M. bendravo nepamena, galbūt yra su juo šnekėjęs telefonu. Pamena, kad įmonės vadovas su juo nebendravo, ieškota kitų darbuotojų. Su įmonės „D.“ buhaltere I. bendravo telefonu, ji informavo, kad buvo vykdomi pinigų išėmimai iš bankomato, bet ji neturi dokumentų, kurie pagrįstų kam tie pinigai bus naudojami. Buhalterė nurodė, kad pinigus grynino direktorius M.. Buhalterė neminėjo, kad būtų įnešami pinigai, nepamena ar klausė jos apie kitas pinigų operacijas.

Joks įmonės dokumentas jam perduotas nebuvo, kodėl nebuvo perduota, nepamena. Kreditorinių reikalavimų dydžio pasakyti negali. Bankroto administratorius kreipėsi į įstaigas, kurios apskaito registruotinÄ turtÄ , „Regitra“ nurodė, kad yra transporto priemonė, jÄ perdavė vienas iÅ¡ buvusių įmonės darbuotojų. Tas turtas perimtas, bankroto procese priėmus kreditorių susirinkimo nutarimÄ jis realizuotas. Kada teiktos UAB „D.“ finansinės atskaitomybės nepamena. Didžioji daugumÄ skolų atsirado anksčiau nei, kad iÅ¡kelta bankroto byla.

Nemano, kad akcijų perleidimas turėjo įtakos įmonės skolai, skolos yra vidinė įmonės apskaita. Akcijos yra jų valdytojas. Pati buhalterė niekada neminėjo S. K., visada buvo minimas N. M.. Žino balansÄ , bendrÄ kreditorių sumÄ . Buvo pažadėta, kad bus pristatytas akcijų perleidimo dokumentas, bet jis nebuvo pristatytas. Papildomai apklaustas parodė, kad pirmoji Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl įmonės „D.“ buvo priimta 2010-12-23, tai buvo nutartis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, kurių bendra suma buvo 2 mln. 1370 litų 95 centai.

Å iÄ dienÄ reikalavimų suma yra mažesnė, nes dalinai atsiskaityta su Hipotekos turėtoju, t. y. su Medicinos banku. Reikalavimai yra apie 1 mln. 650 tÅ«kst. litų. Kreditoriniai reikalavimai atsirado dėl skolų. Buvo paimta paskola nekilnojamam turtui įsigyti, kuri laiku negrÄ Å¾inta, neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis, nesumokėti mokesčiai, visi įmonės partneriai, kreditoriai teikė paslaugas, už jas taip pat nebuvo atsiskaityta. Kada susidarė skolos, pasakyti negalėtų, tam reikėtų žiÅ«rėti kiekvienÄ kreditorinį reikalavimÄ atskirai.

Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, buvo kreiptasi į teismÄ su civiliniu ieÅ¡kiniu. Tuomet kreditoriai priėmė sprendimÄ sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ , kol pasibaigs ikiteisminis tyrimas, nes galbÅ«t palengvėtų civilinės bylos nagrinėjimas, paaiÅ¡kėtų nauji įrodymai. Å iuo metu civilinė byla sustabdyta, o bankroto byla dar tęsiasi. Nurodė žinÄ s, kad galimai pasikeitė akcininkai. Akcininkų pasikeitimas turėjo įtakos bankroto bylai. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ , įmonės valdymo organai yra įpareigojami nustatyti balansÄ bankroto iÅ¡kėlimo dienai pagal padarytÄ balansÄ , perduoti įmonės dokumentus bei turtÄ .

Ä®taka bankroto bylai buvo tokia, kad S. K. yra ne Lietuvos pilietis, paÅ¡tu nepavyko su juo susisiekti. Jei sandorio nebÅ«tų įvykę, bÅ«tų paskutiniam direktoriui N. M.. S. K. nebuvo įdarbintas įmonėje. Atsirado painiava. PaaiÅ¡kino, kad buhalteriniai dokumentai jam perduoti nebuvo, apie įmonės turtÄ duomenų neturi, turi tik 2008 m. balansÄ , kuriame nėra Å¡ifravimų, dokumente yra eilutė, kurioje paraÅ¡yta gautinos sumos prie turto. Tai nėra iÅ¡Å¡ifravimas kas konkrečiai įmonei skolingas.Liudytoja I.

S. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo įmonėje „D.“ buhaltere nuo 2005 m. Pasikeitus įmonės „D.“ savininkams dirbo su N. M.. IÅ¡ darbo buvo atleista 2009 m. rugpjūčio mėn. Buvo atleisti visi darbuotojai, likęs tik UAB „D.“ direktorius N. M.. 2009 m. iÅ¡eidama iÅ¡ darbo sutvarkė dokumentus. Kadangi ji dirbo dar vienoje įmonėje tame pačiame pastate, tai sužinojo, kad UAB „D.“ stabdo savo veiklÄ . N. M. paprašė užpildyti VMI dokumentus, reikalingus veiklos stabdymui.

Ji juos užpildė ir jam atidavė Po dviejų ar vienerių metų sužinojo, kad UAB „D.“ bankrutavo. Jokių pretenzijų iÅ¡ VMI, Sodros neturėjo, visi dokumentai pateikiami laiku, visi dokumentai buvo susegti ir sudėti biure (duomenys neskelbtini). Kai išėjo visus dokumentus paliko įmonės biure. Po to kai ateidavo į kitÄ Ä¯monę, esančiÄ tame pačiame pastate, matė, kad tų dokumentų nebėra, kur jie dingo nežino, net ir nesidomėjo. Niekam neperdaviau iÅ¡eidama iÅ¡ darbo, direktorius vienas likęs buvo.

Dokumentai buvo visi tvarkingai sudėti. įmonė jau buvo pasmerkta, nes nebeturėjo objektų. Ä®monės vadovas kažkiek buvo skolingas įmonei, bet tiksliai negali pasakyti kiek, tačiau skola buvo nedidelė, apie 20 tÅ«kst., gal mažiau, gal daugiau. Grynieji pinigai buvo laikomi seife direktoriaus kabinete. Buvo sudaryta paskola tarp N. M. ir „D.“, kokia suma, nepamena. Pas juos gal buvo mokesčių patikrinimas, ar kažkas, ir sudarė paskolos sutartį, perkėlė kaip paskolÄ N. M.. Per teismÄ bandė iÅ¡reikalauti pinigus iÅ¡ M..

Dalis sumos nepadengta, pateikti dokumentai. Su kai kuriais tiekėjais grynaisiais atsiskaitydavo, atveždavo N. M. pinigų priėmimo kvitus, kai kurie tiekėjai reikalaudavo atsiskaityti iÅ¡ karto. Nebuvo asmenų, kad bÅ«tų skolingi jų įmonei.Liudytojas Ž. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad apklausa buvo seniai, visko nepamena. Buvo klausiama apie UAB „D.“ pardavimÄ ir akcijų pardavimÄ . Turėjo 25 proc. įmonės „D.“ akcijų, N. M. turėjo 50 proc. UAB „D.“ turėjo paskolÄ Medicinos banke, o jo įmonė buvo laidavusi.

Paskambino Medicinos banko darbuotojas, teisininkas ir pasakė, kad N. M. įmonei „D.“ keliama bankroto byla, administratorius negauna dokumentų, pasakė, kad N. pardavė akcijas. Medicinos bankas siÅ«lė iÅ¡sipirkti laidavimo sumÄ , niekam nesiskelbė, kad pardavė akcijas. Medicinos banko darbuotojas pasakė, kad akcijos perleistos kitos Å¡alies piliečiui, bet kam konkrečiai nepasakė. N. M. neklausė ir jis nieko nesakė apie akcijų pardavimÄ . Su kolega K. C. perleido dalį akcijų ir jis įgijo 50 proc.

Jis buvo įsikÅ«ręs Å¡alia esančiose patalpose. Ä®monė nebuvo didelė, dirbo apie 10 darbuotojų, negali pasakyti kiek tiksliai darbuotojų buvo, mano apie 10 tuo metu kai įmonė dirbo pilnai, turėjo užsakymų. pelno nesukÅ«rė. Kai prasidėjo krizė, tai nupirkus sklypÄ Savanorių pr., turėjo įtakos ir įmonės veiklai. Akcijų pardavimas buvo susijęs su tuo, kad nevaldė ir nekontroliavo, pelno tikėtis nebegalėjo. Prasidėjo krizė, užsakovų mažėjo, todėl nusprendė parduoti akcijas.

Kaip akcininkai iÅ¡ to naudos neturėjo. Ä®monės finansinės padėties nežinojo. Dėl „D.“ veiklos pretenzijų jam asmeniÅ¡kai niekas neturėjo. Tačiau turėjo sandėrį dėl žemės sklypo Savanorių pr. įsigijimo. Tarpe „D.“ kreditorių atsidÅ«rė J. S.. Å iuo metu jis yra akcininkas įmonėje „M. V.“. Jis su savo sÅ«numi paskolino pinigų, tačiau verslas nepasisekė. Bankas pradėjo spausti visus. Ä®monei „D.“ naÅ¡ta buvo didelė. Paskolos klausimÄ iÅ¡sprendė ir dabar su J.

S. yra įmonėje kartu. Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008 m. bendrovė „R.“ pardavė santechnikos medžiagas UAB „D.“, už kurias nebuvo atsiskaityta. Kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismÄ . Buvo priteista skola už prekes, bylinėjimosi iÅ¡laidos, delspinigiai, buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. Sužinojo, kad įmonei „D.“ iÅ¡kelta bankroto byla ir juos prijungė į tÄ bylÄ trečios eilės kreditoriais. UAB „D.“ jiems už prekes liko skolinga apie 6000 Lt, pridėjus bylinėjimosi iÅ¡laidas apie 9000 Lt.

Å iuo metu yra kreditorių sÄ raÅ¡e pas bankroto administratorių, nežino ar byla vyksta ar bankroto bylos procesas sustabdytas. Nėra pinigų, turto, kad tenkinti jų civilinius ieÅ¡kinius. Bendravo tik su N. M., turbÅ«t kalbėjo dėl ko skola. TurbÅ«t įmonė ne pagal savo galimybes vykdė veiklÄ . ne, mÅ«sų įmonei ne vienintelė „D.“ skolinga. Apie įmonės „D.“ akcininkų pasikeitimÄ nežino.Specialistė R. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad specialisto iÅ¡vada daryta seniai, jÄ tvirtina.

Turėjo tiek S. K. paraÅ¡Ä , tiek N. M. pavyzdžius ir jų užteko. Galima pasakyti, kad dokumentuose pasirašė ne S. K.. Apie 90 proc. negali nustatyti. Kas pasirašė negali pasakyti, kategoriÅ¡kai pasirašė ne K.. N. M. dokumentÄ â€žVienasmenis valdymo organas“ (JAR-VO-V) ir „Akcininkas“ (JAR-AF) parašė mėlynos spalvos raÅ¡alu.Liudytojas K. C. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo apklaustas, apklausos aplinkybes pamena sunkiai, pasakojo apie įmonę „D.“. „D.“ užsiėmė statybomis, turėjo atestatÄ užsiimti statybomis.

Kažkas pasiÅ«lė įsigyti akcijas. Akcijas įsigijo jis, Ž. P. ir N. M.. Kurį laikÄ buvo įmonės „D.“ akcininku, turėjo 20 ar 25 proc. akcijų, kurias pardavė 2009 m. rudenį N. M. už simbolinę kainÄ , nes norėjo kitokios įmonės plėtros. KÄ planavo, tai nesivystė, turėdamas kitas savo įmones, nutarė įmone „D.“ atsisakyti, jÄ pardavė, akcijas įsigijo N. M. įmonės direktorius buvo N. M.. Taip pat turėjo problemų kitoje savo įmonėje ir nenorėjo skaidytis, ir pardavė, dividendų negavo.

Tuo momentu įmonė negalėjo pelningai veikti. Visos lėšos buvo sunaudojamos sÄ naudoms. Po akcijų pardavimo apie buhalterinės apskaitos vedimÄ nežino, iki pardavimo juos darė buhalterė I. S.. Apie vėlesnį akcijų perleidimÄ nežino, objektų, finansinės bÅ«klės nežinojo. Nelabai domėjosi, nes turėjo problemų savo įmonėje. Jam parduodant akcijas įmonės „D.“ padėtis buvo sunki, buvo lėšų trÅ«kumas, neturėjo galimybių įneÅ¡ti lėšų.

Smogė krizė, užsakovai nebeatsiskaitė. Daug priprojektuota, bet neatsiskaito užsakovai. Kiek įmonė turėjo kreditorių nežino. Kelis kartus vyko akcininkų susirinkimai apie veiklÄ , sunku plačiau kÄ pasakyti, dabar žino, kad įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Kai pardavinėjo akcijas, tai konkrečiai įmonės padėties nežinojo. N. M. pretenzijų neturi. Tuo metu bet kas galėjo bankrutuoti.Liudytojas M. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad su N. M. turėjo darbo santykių. Projektavimo darbais užsiima UAB „A.ir p.“, yra savininkas ir projektų vyriausiasis architektas. 2007 m.

S. atvedė klientÄ , 2007-11-15 buvo sudaryta ir pasiraÅ¡yta projektavimo darbų sutartis su „D.“ atstovu direktoriumi M. dėl ofiso projektavimo Savanorių pr. Projektas sudarytas ir perduotas M.. Su savivaldybės specialistais sklypÄ iÅ¡nagrinėjo, padarė maksimaliÄ programÄ ko prašė užsakovas. Buvo keista, kad pinigus pervedė ne „D.“, o UAB „M.V.“, Kreipėsi į savo finansininkę, ji pasakė, kad problemų nebus, nes nurodyta sutartis ir už kÄ pervedama. Ä®pusėjus projektavimo darbams pateikė tarpinį mokėjimÄ , užsakovas pasirašė faktÅ«ras ir aktus, bet pinigų nepervedė.

Maždaug 2008 m. gegužės mėn. buvo baigtas projektas. Laiku atidavė darbus ir paprastai per mėnesį su jais atsiskaito. Buvo numatytas 22 darbo dienų terminas sumokėti po darbų atlikimo. Projektavimo darbai - 177 tÅ«kst., sumokėtas avansas - 53 tÅ«kst., skola - 123 tÅ«kst., kuri užfiksuota ir jų dokumentuose, o originalas įmonėje „D.“. 53 tÅ«kst. AvansÄ sumokėjo „M. V.“, o ne M.. Darbus atliko, išėmė statybos leidimÄ , atidavė užsakovui visÄ dokumentacijÄ , užsakovas pasirašė, kad priima be pastabų.

Pinigų niekas iki Å¡iandien dar nepervedė. Dėl nemokumo nebuvo vykdomi įsipareigojimai. Ä® telefono skambučius neatsiliepė, pradėjo spausti S., tai sakė palaukti, dabar nebebendrauja. Bendravo tik su „D.“ direktoriumi, dėl atsiskaitymo nekalbėjo su niekuo iÅ¡ „D.“, nes direktorius vengė pokalbių, kalbėjo tik su savo pažįstamu S.. Tolimesnės įmonės baigties nežino, iÅ¡ kalbų žino, kad bankrutuoja. Nėra kreditorių sÄ raÅ¡e, nes vengė iÅ¡laidų.

Bankroto byloje nedalyvauja ir jo įmonė nedalyvauja. Bankroto bylos eiga jam nežinoma. Vykstant bankroto bylai jokių pinigų nepervesta. Negavo jokio praneÅ¡imo iÅ¡ bankroto administratoriaus.Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad turėjo statybinę prekybinę įmonę UAB „D.“, buvo vienas iÅ¡ įmonės „D.“ steigėjų, ji įsteigta apie 2000 m. Ä®monėje „D.“ buvo direktorius ir savininkas, buhalterinę apskaitÄ tvarkė samdyti buhalteriai R. B., K..

Dokumentai buvo tvarkomi pagal teisės aktus. Pardavė turėtas 100 proc. akcijas ir vienas iÅ¡ pirkėjų buvo N. M.. Po kurio laiko tikrino dokumentus, vyko sandėris. Pardavus akcijas, dokumentai perduoti naujiems akcijų pirkėjams. Kuris iÅ¡ pirkėjų priėmė dokumentus negali pasakyti. Apie tolimesnį akcijų perleidimÄ nieko nežino. Kai kurie darbuotojai liko po akcijų pardavimo, liko buhalterė I. S.. „D.“ turėjo pažymėjimÄ statybos darbams, tai turbÅ«t ir vykdė statybas. Dabar sužinojo, kad įmonė „D.“ nebeveikia.

Kai susitikdavo su M. apie įmonės bÅ«klę neklausdavo. N. M. dėl akcijų pretenzijų neturi.Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad metus dirbo pas N. M. pagalbiniu darbuotoju įmonėje „D.“, iÅ¡ darbo išėjo 2009 m, nes susirado darbÄ arčiau namų. Visus darbus paskirstydavo ir įrankius parÅ«pindavo N. M., tačiau bÅ«davo ir taip, jog įrankius pirkdavo patys, tuomet čekius pateikdavo N. M. ir jis grÄ Å¾indavo pinigus. AtlyginimÄ mokėdavo kasdien, grynais pinigais arba pavedimu, alga nevėluodavo, todėl jokių pretenzijų N. M. neturi.Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas T.

S. parodė, kad įmonėje „D.“ dirbo priežiÅ«ros vadovu iki 2009 m. Nuo kada pradėjo dirbti įmonėje tiksliai neatsimena, gali bÅ«ti, jog nuo 2007 m. Ä®monė vykdė statybos rangos darbus, statė parduotuves, individualius namus, prasidėjus krizei užsakymų sumažėjo, užsakovai stabdė vykdomus projektus, todėl išėjo iÅ¡ darbo. Apie įmonės buhalterinę apskaitÄ nieko nežino, matydavo tik statybų žurnalus, techninės priežiÅ«ros žurnalus bei projektus.

N. M. buvo akcininkas, tačiau kitų akcininkų nežino, taip pat nežino ar įmonę turėjo skolų. Atlyginimas buvo mokamas arba grynais pinigais arba pavedimu, dėl jų pretenzijų neturi. Specialistė G. K., teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja, parodė, kad tyrė dokumentus laikotarpiu nuo 2009-01-09 iki 2010-09-21, patvirtino savo iÅ¡vadÄ . Jai buvo pateikti dokumentai, pagal kuriuos galėtų nustatyti Å«kines-finansines veiklas, turtÄ , kapitalÄ . Pagal turimus iÅ¡raÅ¡us viskÄ aprašė, buvo gauti atsakymai iÅ¡ registrų centro dėl vadovo pasikeitimo.

Kitų duomenų apie įmonės veiklÄ neturėjo. Dėl nepateiktų dokumentų iÅ¡ dalies nėra galimybės nustatyti Å«kinės veiklos, nuosavo turto, kapitalo, kadangi kai kurių finansinių operacijų pagal banko iÅ¡raÅ¡us be pirminių dokumentų kvalifikuoti negalima. Yra tik dalis finansinių operacijų pagal banko iÅ¡raÅ¡us. Finansinėse apskaitose visos sÄ skaitos yra suriÅ¡tos, jei yra judėjimas iÅ¡ turto sÄ skaitų, viskas pasikeičia į nuosavÄ kapitalÄ . Neturint pirminio dokumento negalima identifikuoti operacijų.

Kvitavimais buvo įforminta dalis Å«kinių-finansinių operacijų. Buvo pajamuojami pinigai, bet registre nebuvo fiksuojama kaip su pinigais buvo elgiamasi. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymÄ už dokumentus, jų iÅ¡saugojimÄ yra atsakingas vadovas, jei įmonėje nėra nustatytas papildomos tvarkos, kuria remiantis vadovas paskiria kitÄ asmenį, kuris atsakingas už tai. Paskutinis įmonės vadovas buvo paskirtas S. K., visuose dokumentuose nurodyta skirtinga pavardė. 2010-05-17 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopijoje nurodyta, kad sutartis sudaroma tarp N. M. (Pardavėjo) ir S. K. (Pirkėjo), sutarties dalykas – Pardavėjas parduoda Pirkėjui 100 vienetų 100 litų nominalios vertės paprastųjų vardinių nematerialių Bendrovės akcijų.

Akcijų pardavimo kaina – 1 litas. Visus Pardavėjui taikomus ir su Akcijų perleidimu susijusius mokesčius sumoka Pardavėjas. Pardavėjo nuosavybės teisė pereina Pirkėjui nuo sutarties pasiraÅ¡ymo momento ir įregistravimo bendrovės akcijų akcininkų pasikeitimÄ patvirtinančius įraÅ¡us Bendrovės akcijų apskaitos registruose. Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ Pardavėjas perduoda Pirkėjui visÄ saugomÄ buhalterinės apskaitos dokumentacijÄ , sudarytas sutartis, įmonės atestavimo dokumentÄ .

Pirkėjas įsipareigoja imtis visų nuo jo priklausančių veiksmų tam, kad bÅ«tų praneÅ¡ta registrui apie Bendrovės akcininkų pasikeitimus (t. 1, b. l. 197-199). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-09-24 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-452(14) nurodyta, kad 2010-05-17 UAB „D.“ akcininkų sÄ raÅ¡e, prie spausdinto įraÅ¡o „Direktorius S. K.“ pasirašė ne S. K., o kitas asmuo; nustatyti, ar pasirašė N. M., negalima. 2010-05-17 UAB „D.“ akcininko sprendimo protokole Nr. 09-06b Å¡alia įraÅ¡o „Akcininkas“ pasirašė ne S. K., o kitas asmuo; nustatyti, ar pasirašė N. M., negalima.

Dokumente „Vienasmenis valdymo organas“ (JAR-VO-V), taip pat dokumente „Akcininkas (JAR-AF) visus rankraÅ¡tinius įraÅ¡us mėlynos spalvos dažomÄ ja medžiaga parašė N. M. (t. 2, b. l. 140-142). Vilniaus apskrities VPK kriminalistinių tyrimų skyriaus 2015-02-23 specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad pagal LR Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡Ä nustatyta, kad N. M. į vadovo pareigas paskirtas 2006-08-28, įgaliojimų pabaigos data 2010-05-17, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) duomenis N. M.

UAB „D.“ dirbo nuo 2006-08-29 iki 2009-07-01. UAB „D.“ tvarkydama apskaitÄ 2009-2010 metais nesivadovavo LR teisės aktais ir tyrimui nepateikė 2009, 2010 metų finansinių ataskaitų, priminių apskaitos dokumentų, nustatytos formos buhalterinės apskaitos registrų už tiriamÄ jį laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-09-21; nesant pirminių apskaitos dokumentų ir kitų dokumentų (mokėjimo dokumentų, sÄ skaitų faktÅ«rų, sutarčių ir kt.), patvirtinančių Å«kinius finansinius santykius tarp UAB „D.“ ir kitų juridinių vienetų, tikslių duomenų apie Å¡ios įmonės turtÄ , įsipareigojimus, nėra galimybės nustatyti.

UAB „D.“ pirminiai apskaitos dokumentai bei jų pagrindu suraÅ¡yti Didžiosios knygos sÄ skaitos sisteminiai registrai nepateikti bei kratos metu nerasti, nerasta ir nepateikti kasos operacijų apskaitos dokumentai, įsipareigojimų apskaitos dokumentai, pagrindinių sutarčių, skolų apskaitos dokumentai, turto ir atsargų apskaitos dokumentai. UAB „D.“ vadovas nesilaikė:Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d., 2 d. - apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ ; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymÄ Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų Å¡iuos dokumentus: apskaitos dokumentus, suraÅ¡omus Å«kinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų praneÅ¡imus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nuraÅ¡ymo aktus, kvitus, važtaraščius, sÄ skaitas-faktÅ«ras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, paÅ¡alpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščius; pažymas dėl mokestinių lengvatų, darbinių pajamų; kasos knygas, kontrolines knygas; kasos operacijų žurnalus; sÄ skaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus;

čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt. Prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus – saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; Å«kinių darbų bei paslaugų sutartis, atliktų darbų bei paslaugų aktus – 10 m. po sutarties įvykdymo; patalpų nuomos sutartis – 10 m. pasibaigus sutarčių galiojimo laikui; apskaitos registrus: didžiÄ sias knygas, žurnalus-orderius, analitinės apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas.Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymÄ Nr. 100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ – rodyklėje nustatyti minimalÅ«s saugojimo terminai taikomi ir nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų veiklos dokumentams, kurių rengimÄ nustato teisės norminiai aktai; pagal rodyklės 10 punktÄ finansinio ir kito turto valdymo dokumentai: metinės finansinės ir biudžeto vykdymo ataskaitos (ataskaitų rinkiniai ir kita) saugomos 10 metų;

Å«kinę operacijÄ ar Å«kinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sÄ skaitos faktÅ«ros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiai ir kita) saugomi 10 metų; apskaitos registrai saugomi 10 metų; darbo užmokesčio apskaitos dokumentai – asmens sÄ skaitų kortelės saugomos 50 metų, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai saugomi 10 metų (jei nėra asmens sÄ skaitų kortelių – 50 metų), kiti darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai saugomi 10 metų; darbo laiko apskaitos žiniaraščiai saugomi 10 metų; darbo (pamainų) grafikai saugomi 3 metus; inventorizacijos dokumentai (inventorizavimo apraÅ¡ai, sutikrinimo žiniaraščiai ir kita) saugomi 10 metų; turto valdymo dokumentai (priėmimo, iÅ¡davimo, nuraÅ¡ymo, perdavimo, sunaikinimo aktai, apžiÅ«ros pažymos ir kita) saugomi 10 metų;

čekių šaknelės saugomos 10 metų. Iš byloje esančio 2013-03-18 kratos protokolo matyti, kad nerasti ir nepaimti UAB „D.“ 2009-2010 metų finansiniai atskaitomybių dokumentų rinkiniai (balansas, pelno/nuostolių ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), nors nurodyti dokumentai turėjo būti parengti iki 2010-06-01. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad UAB „D.“ nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2009 metus, tuo pažeidžiant 200-07-13 Lietuvos respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 3 d. (t. 2, 165-174)2012-05-29 iš Baltarusijos Respublikos Generalinės prokuratūros buvo gautas įvykdytas Teisinės pagalbos prašymas.

Juo siunčia 2012-04-04 liudytojo S. K. apklausos protokolÄ . Liudytojas S. K. parodė, kad neurologijos ir psichoneurologinio dispanserių įskaiton nėra ir nebuvo įraÅ¡ytas. Galvos traumų vaikystėje neturėjo. Å iuo metu sveikatos bÅ«klė leidžia duoti parodymus. 2012-04-02 atvyko į PinskÄ iÅ¡ Rusijos Federacijos, kur lankėsi pas draugÄ , apie pusantro mėnesio. Taigi suėjus 18 metų jis gavo Baltarusijos Respublikos piliečio pasÄ savo vardu. Jis iki Å¡iol prisimena jo numerį - (duomenys neskelbtini).

Šį pasÄ visuomet turėjo su juo. 2010-05-06 Pinske, KostiuÅ¡ko gatvėje, pakeliui į Pinsko rajono Poseniči kaimÄ , jį sumušė du anksčiau jam pažįstami asmenys, apie kuriuos nieko parodyti neketina, jie pagrobė iÅ¡ jo pasÄ . Jis milicijai nepranešė ir praneÅ¡ti neketina. Pretenzijų jiems neturi. Vėliau jis savo paso neatkÅ«rė ir iki Å¡iol paso jis neturi. Naudoja kitus mano turimus dokumentus. Taip pat gali paaiÅ¡kinti, kad iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į kitas valstybes buvo iÅ¡vykęs tik į Rusijos FederacijÄ ir UkrainÄ .

I kitas šalis nebuvo išvykęs. Dėl jo dalyvavimo 2010-05-17 perkant bendrovės „D.“ akcijas Lietuvos Respublikoje gali paaiškinti, kad nėra buvęs Lietuvos Respublikoje, atitinkamai, nėra įsigijęs jokių akcijų ir bendrovė nurodytu pavadinimu jam nėra girdėta. Atitinkamai nežino, kas šias akcijas įsigijo. Su niekuo iš Lietuvos Respublikos santykių nepalaiko. Giminaičių ir pažįstamų ten neturi. Taip pat gali paaiškinti, kad apklausos metu jam pateikta susipažinti bendrovės „D. 05-17 akcijų pirkimo pardavimo (sutarties) kopija; ten po jo pavarde lietuvių kalba yra parašas.

Šį paraÅ¡Ä atliko ne jis. Jo paraÅ¡as atrodo kitaip. Å ioks toks panaÅ¡umas su jo paraÅ¡u tačiau paraÅ¡o centrinė dalis ir pabaiga visiÅ¡kai nepanaÅ¡ios. Tokiu bÅ«du jis niekuomet nėra buvęs Lietuvos Respublikoje, nėra įsigijęs jokių akcijų, nėra rašęs jokių dokumentų, ir pateiktoje susipažinti dokumento kopijoje esantis paraÅ¡as nėra jo, jis jo nėra padėjęs. Mano, jo pasÄ kažkas galėjo panaudoti, taip pat ir Lietuvos Respublikoje. Jis tai nieko nebuvo prašęs ir nebuvo suteikęs tokios teisės. Daugiau nieko paaiÅ¡kinti negali (t.3, b.l. 93-102).2014-09-24 Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11-452(14), kurioje iÅ¡tirti 2010-05-17 UAB „D.“ akcininkų sÄ raÅ¡e; 2010-05-17 UAB „D.“ akcininko sprendimo protokolas Nr.09-06b, dokumentas „Vienasmenis valdymo organas“ (JAR-VO-V); dokumentas „Akcininkas“ (JAR-AF) (t.2, b.l.140-142).2015-02-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus Trečiojo poskyrio specialistas pateikė Specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje buvo atliktas UAB „D.“ dokumentų patikrinimas – Å«kinės finansinės veiklos tyrimas laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-09-21 (t.2, b.l.165-274).2013-03-18 atliktos kratos metu pas N. M., adresu Vilniaus raj., MickÅ«nų sen., Darželių km., Darželių g. 15 buvo rasta ir paimta UAB „D.“ likučių ataskaita pagal periodÄ nuo 2009-02-02 iki 2009-08-24, raÅ¡teliai, rodantys, kad N. M. gavo įvairias sumas pagal 2008-10-20 statybos darbų rangos sutartį iÅ¡ D.

B. ir E. B. (t.2, b.l.45-76). Teismo motyvai dėl veikų kvalifikavimo ir įrodymų N. M. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009-09-01 bÅ«damas vieninteliu uždarosios akcinės bendrovės „D.“ akcininku, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-09-21, bÅ«damas minėtos bendrovės direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d. ir 2 d. nuostatas, bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ , už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, pažeisdamas minėto įstatymo 19 str. 1 d. reglamentuojantį, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bendrovės „D.“ dokumentus paslėpė, dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „D.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-09-21.Teismas, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog N. M.

UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpė. Nustatyta, kad N. M. UAB „D.“ vieninteliu akcininku tapo 2009-09-10, o vadovu buvo nuo 2006-09-13. N. M., apklaustas teisme, parodė, kad visas Å¡ios įmonės akcijas 2010-05-17 pardavė pirkėjui iÅ¡ Baltarusijos - S. K., su juo pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ buvo perduoti ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal teisinės pagalbos pavedimÄ apklaustas S. K. parodė, kad jis niekuomet nėra buvęs Lietuvos Respublikoje, nėra įsigijęs jokių akcijų, nėra rašęs jokių dokumentų, ir pateiktoje susipažinti dokumento kopijoje (akcijų pirkimo pardavimo sutartyje) esantis paraÅ¡as nėra jo.

Jis savo pasÄ prarado 2010-05-06 Pinske, t. y. dar prieÅ¡ UAB „D.“ akcijų pardavimÄ . Tokius jo parodymus iÅ¡ dalies patvirtino specialisto iÅ¡vada Nr. 11-452(14), kurioje nurodyta, kad 2010-05-17 UAB „D.“ akcininkų sÄ raÅ¡e ir 2010-05-17 UAB „D.“ akcininko sprendimo protokole Nr. 09-06b prie S. K. pavardės pasirašė ne S. K., bet ir ne N. M.. Taigi dalis dokumentų, kurių pagaminimu ir panaudojimu kaltinamas N. M., buvo pasiraÅ¡yti ne S. K., kas reiÅ¡kia, kad UAB „D.“ akcijas įsigijo ne S. K., bet kitas, nenustatytas asmuo.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat į parašų panaÅ¡umÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ir kiti dokumentai, kurių tik kopijos yra byloje – 2010-05-17 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1, 197-199), 2010-05-17 įgaliojimas (t. 1, b.l. 200, t. 2, b.l. 66), taip pat buvo pasiraÅ¡yti (prie S. K. inicialų) ne S. K., ir ne N. M.. Tačiau tokios nustatytos aplinkybės savaime nepaneigia N. M. versijos, kad UAB „D.“ akcijos kartu su Å¡ios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais buvo perleisti kitam asmeniui.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra nei vieno tiesioginio ar objektyvaus įrodymo, kuris paneigtų N. M. versijÄ dėl įmonės akcijų ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo. Tikėtina, kad dokumentai ir įmonė galėjo bÅ«ti perleisti kitam asmeniui, tačiau N. M. nesuprantant, jog įmonę perka ne S. K., o Å¡io asmens dokumentais besinaudojantis kitas asmuo. Tai, kad N. M. turėjo motyvÄ (didelės įmonės skolos) fiktyviai parduoti įmonę ir tokiu bÅ«du paslėpti dokumentus, nereiÅ¡kia, kad jis taip ir pasielgė.

Toks pat motyvas galėjo bÅ«ti ir realiai parduodant įmonės akcijas, nes įmonės skolos nėra kliÅ«tis jÄ parduoti. Teismui nekyla abejonių, kad didžiÄ jÄ dalį buhalterinės apskaitos dokumentų N. M. fiziÅ¡kai galėjo traukiniu nuvežti į BaltarusijÄ ir ten perduoti naujam akcininkui. Pažymėtina, kad tokiÄ kaltinamojo versijÄ patvirtina ir byloje esantys duomenys apie tai, kad bÅ«tent 2010-05-17 iÅ¡ ryto traukiniu, per Kenos geležinkelio pasienio punktÄ , jis įvažiavo į BaltarusijÄ , o vakare sugrįžo į LietuvÄ (t. 4, b.l. 166).

Vėliau, veikdamas pagal įgaliojimÄ , atliko veiksmus, susijusius su naujo akcininko įregistravimu Juridinių asmenų registrų centre. Vertintina ir tai, jog visi Å¡ie veiksmai atlikti ir dokumentai suraÅ¡yti dar iki bankroto bylos (taip pat ir ikiteisminio tyrimo) pradėjimo. Be to, nenustatyta, kad N. M. pažeidė įmonės akcijų pirkimo-pardavimo procedÅ«rÄ , įtvirtintÄ tuo metu galiojusiuose LR akcinių bendrovių įstatyme, LR civiliniame kodekse ar kituose teisės aktuose. N. M. nurodė, kad jam įmonės akcijų pirkėjo asmenybė abejonių nekėlė.

Baudžiamojoje byloje nėra nei S. K. paso kopijos, nei S. K. ar kito asmens fotonuotraukų, todėl teismas negali paneigti N. M. parodymų ir šioje dalyje. Priešingai, kaip matyti iš S. K. parašo ant jo apklausos protokolo ir parašų ant UAB „D.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, kitų su tuo susijusių dokumentų, šie parašai yra gana panašūs, todėl abejonių, kad galimai įmonę perka kitas asmuo, o ne tikrasis S. K., N. M. sukelti negalėjo.  Baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų kiek ir kokio kilnojamo turto 2010-05-17 turėjo UAB „D.“, todėl teismas negali vertinti to, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi joks turtas perduotas nebuvo.

Taip pat nėra duomenų, kad N. M., prieÅ¡ perleisdamas įmonę, šį turtÄ bÅ«tų teisėtai ar neteisėtai pardavęs ar kitaip perleidęs tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad UAB „D.“ turimo nekilnojamo turto likimas pardavus akcijas nepasikeitė – jis ir liko įmonės nuosavybe, be to, vėliau Å¡is turtas, bankroto bylos metu, buvo realizuotas. Nusikalstama veika, numatyta BK 222 str. 1 d., kai kaltinamasis paslepia dokumentus, gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia. Tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas turi suvokti, kad jis savo veiksmais slepia apskaitos dokumentus, numato, kad dėl to bus negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros ir Å¡ių padarinių nori.

Å ioje byloje nenustatyta, kad N. M., galimai perleisdamas įmonės akcijas nepažįstam ir pirmÄ kartÄ matomam asmeniui, suvokė, jog tokiu bÅ«du paslepia įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to nebus galima nustatyti įmonės veiklos, turto ar įsipareigojimų ir to siekė. Byloje nėra duomenų, jog N. M. dokumentų niekam neperdavė arba perduodamas tariamam S. K. suprato, jog tai nėra Å¡is asmuo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Teismas savo iÅ¡vadas gali grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visumÄ ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. Nr. 40 nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkte nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta jų paÅ¡alinti.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, pažymėtina, kad teismui kyla abejonių N. M. pateikta versija, jo veiksmų sÄ Å¾iningumu, tačiau byloje esančiais įrodymais Å¡i versija nebuvo paneigta ir nebuvo įrodyta, jog N. M. tyčia, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumÄ ir prieÅ¡ingumÄ baudžiamajam įstatymui, įmonės dokumentus, fiktyviai parduodamas įmonę, paslėpė.

Kita vertus, nesant galimybės paneigti N. M. keliamos versijos, esant tik prielaidoms dėl jo motyvo padaryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ar apskritai dėl jos padarymo, pripažinti jį kaltu Å¡ios nusikalstamos veikos padarymu, teismas neturi pagrindo. Kaip minėta, prielaidomis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas. Nepavykus paÅ¡alinti abejonių dėl kaltinimo, jos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Å ios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad N. M. veiksmų galimas nesÄ Å¾iningumas ar neteisėtumas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti ginčijamas civilinio proceso tvarka.

Kartu pažymėtina ir tai, kad teismui kyla abejonių dėl pateikto kaltinimo aiÅ¡kumo ir iÅ¡samumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau EŽTT) sprendimuose bylose dėl gynybos teisių pažeidimo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimo kontekste nurodoma, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatos rodo, jog reikia atkreipti ypatingÄ dėmesį į praneÅ¡imÄ kaltinamajam apie kaltinimÄ . Detali informacija apie nusikalstamÄ veikÄ baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo momento įtariamajam yra oficialiai praneÅ¡ta apie pateikiamo jam kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindÄ .

EŽTT nuosekliai laikosi pozicijos, kad Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktas suteikia kaltinamajam teisę bÅ«ti informuotam ne tik apie kaltinimo pagrindÄ , t. y. apie veikas, kurias jis įtariamas padaręs ir kuriomis grindžiamas kaltinimas, bet ir apie teisinį Å¡ių veikų vertinimÄ . Å i informacija turi bÅ«ti iÅ¡sami. Analizuojamos Konvencijos nuostatos apimtis konkrečiu atveju turi bÅ«ti įvertinta atsižvelgiant į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojamÄ bendresnę teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ .

EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad baudžiamosiose bylose visiÅ¡kos, iÅ¡samios informacijos apie kaltinamajam pateikiamus kaltinimus, taigi ir apie tai, kaip teismas gali juos tuo konkrečiu atveju teisiÅ¡kai vertinti, pateikimas yra bÅ«tina sÄ lyga proceso teisingumui užtikrinti.PareikÅ¡tas kaltinimas turi bÅ«ti konkretus, turi bÅ«ti nurodyta, kokiu bÅ«du, kada ir kaip kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti nurodytos konkrečios aplinkybės. Kaltinimo formuluotė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, padarė veikÄ , pažeidžia BPK 21 straipsnio nuostatas žinoti, kuo yra kaltinamas, suvaržo teisę į gynybÄ .Å ioje byloje N. M. pateiktas kaltinimas pagal BK 222 str. 1 d. nėra konkretus ir aiÅ¡kus.

Kaltinime nurodoma, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bendrovės „D.“ dokumentus paslėpė. IÅ¡ kaltinimo neaiÅ¡ku kada, kur, kokiu bÅ«du, kokiais veiksmais ir kaip Å¡ie dokumentai buvo paslėpti: juos fiktyviai perduodant nenustatytam asmeniui, iÅ¡vežant į kitÄ valstybę ar kitu bÅ«du. Pažymėtina, kad veikos padarymo bÅ«das „paslėpimas“ yra aktyvus tyčinis veiksmus, kuris, teismo nuomone, kaltinime turi bÅ«ti konkretizuotas ir atskleistas.

Esant tokiam kaltinimui, teismas neturi galimybės pats jo papildyti, patikslinti ar pakeisti, o asmens pripažinimas kaltu esant tokiam kaltinimui, pažeistų kaltinamojo teisę į gynybÄ . Dėl BK 300 str. 3 d. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sÄ moningas melagingų duomenų įraÅ¡ymas į tikrÄ dokumentÄ , pakeičiant dokumento turinį.

Tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama - įraÅ¡omi į tikrÄ dokumentÄ melagingi įraÅ¡ai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-132/2008, 2K-607/2007). Kasacinėje praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iÅ¡kraipymai daro veikÄ pavojingÄ ir nusikalstamÄ .

Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012).BK 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d.

įstatymo Nr. X-511 redakcija), be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimÄ ar disponavimÄ suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos. Å iuo atveju yra bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ â€“ dokumento suklastojimÄ ar disponavimÄ suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 300 straipsnio 3 dalį bÅ«tina nustatyti ir kaltininko tyčiÄ , t. y. kad jis suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sÄ moningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.

Tai, kad didelė žala yra bÅ«tinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio d. 20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) numatyto nusikaltimo požymis, kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui. Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įraÅ¡ymo į dokumentÄ fakto – bÅ«tina atskleisti kaltės turinį, nustatant tiek kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad didelė žala ir didelis kiekis yra vertinamieji požymiai, kurie nustatinėjami kiekvienu konkrečiu atveju atitinkamai įvertinant atsiradusiÄ turtinę ar neturtinę žalÄ , dokumentų skaičių, jų teisinę reikÅ¡mę ir kitas bylos aplinkybes.Å ioje byloje N. M. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo 2010-05-17 UAB „D.“ akcininkų sÄ raÅ¡Ä , 2010-05-17 UAB „D.“ akcininko sprendimo protokolÄ Nr. 09-06b, VÄ® „Registrų centras“ formÄ JAR – AF „Akcininkas“, VÄ® „Registrų centras“ formÄ JAR – VO-V „Vienasmenis valdymo organas“, po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , panaudojo žinomai netikrus dokumentus, padariusius didelės žalos, taip padarydamas didelę žalÄ UAB „D.“ kreditoriams, apsunkindamas jiems galimybę iÅ¡siieÅ¡koti skolas ir sutrikdydamas UAB „D.“ bankroto proceso eigÄ , tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 300 str. 3 d.

Remiantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, kad neįrodyta, jog N. M. fiktyviai parduodamas UAB „D.“ akcijas, paslėpė šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kartu konstatuotina, kad neįrodyta, jog kaltinamasis pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo. Nesant galimybės paneigti kaltinamojo versijos dėl įmonės akcijų pardavimo, negalima daryti išvados, kad jis suklastojo dokumentus, susijusius su šios įmonės pardavimu ar naujų duomenų įregistravimu Registrų centre.

Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nėra surinkta įrodymų dėl to, jog N. M. suraÅ¡ant ir panaudojant minėtus dokumentus, buvo padaryta didelė žala. Kaltinime buvo nurodyta, jog didelę žalÄ N. M. padarė UAB „D.“ kreditoriams, apsunkindamas jiems galimybę iÅ¡siieÅ¡koti skolas ir sutrikdydamas UAB „D.“ bankroto proceso eigÄ . Teismas pažymi, kad pagal LR akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 2 d., bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, pagal 14 str. 2 d., akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, iÅ¡skyrus įsipareigojimÄ nustatyta tvarka apmokėti visas pasiraÅ¡ytas akcijas emisijos kaina, kas reiÅ¡kia, jog uždarosios akcinės bendrovės savininkas (akcininkas) nėra atsakingas dėl įmonės skolų ar nuostolių savo turtu ar turtinėmis teisėmis.

Vadinasi įmonės akcijų perleidimas kitam asmeniui esminės įtakos įmonės skoloms ar nuostoliams savaime negali turėti. Kartu tai reiškia, kad įmonės bankroto proceso eiga nepriklauso nuo to, kas yra jos savininkas. Teisme apklaustas liudytoju V. J. nurodė, kad didžioji dauguma įmonės skolų atsirado anksčiau nei iškelta bankroto byla. Nemano, kad akcijų perleidimas turėjo įtakos įmonės skolai, skolos yra vidinė įmonės apskaita. Bankroto byla buvo sustabdyta dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, kreditorių iniciatyva.

Be to, negalėjo surasti naujo įmonės savininko, nes jis buvo ne Lietuvos pilietis. Vertinant Å¡io liudytojo parodymus ir auščiau iÅ¡dėstytus teismo motyvus, darytina iÅ¡vada, kad UAB „D.“ įmonės akcijų pardavimas, kartu ir atitinkamų dokumentų suraÅ¡ymas ir jų panaudojimas, negali bÅ«ti vertinamas kaip sukėlęs didelę žalÄ . Teismas sprendžia, kad akcijų perleidimas niekaip negalėjo įtakoti kreditorių galimybės iÅ¡siieÅ¡koti skolas, nes skolos iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ bendrovės, bet ne iÅ¡ jos akcininkų.

Tai, kad įmonės akcininkas yra Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pilietis, neturi esminės įtakos bankroto procedÅ«ros eigai ar skolų iÅ¡ieÅ¡kojimui. Todėl teismo nustatytos tokios aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip sukėlusios didelę žalÄ , vadinasi nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atliktos veikos (galimo fiktyvaus akcijų perleidimo suraÅ¡ant ir panaudojant dokumentus) ir didelės žalos požymio. Kartu pažymėtina ir tai, kad didelė žala, kaip bÅ«tinas Å¡io nusikaltimo sudėties požymis, taip pat neįrodytas.

Nenustatyta, jog bankroto procedÅ«ra kreditoriams sukėlė didelę žalÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, didelę žalÄ jie galimai patyrė dėl UAB „D.“ skolų susidarymo, bet ne dėl jų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir nesant galimybės paneigti abejonių, visi byloje esantys neaiÅ¡kumai yra vertinami kaltinamojo naudai. Todėl N. M. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo iÅ¡teisintinas, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikaltimus, numatytus BK 222 str. 1 d., 300 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a :

N. M. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, kadangi neįrodyta, kad jis padarė Å¡ias nusikalstamas veikas.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                  Darius Pranka