2021-06-02 Nr. AB-11944-3-61-3-01196-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-396-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01196-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Š. (H. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Š. (H. Š.) skundą atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – S. J. (S. J.)) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas H. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (7)-1.7-7889 „Dėl gręžinio įregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Tarnybos 2021 m. sausio 21 d. raštą Nr. (7.)-1.7-546 „Dėl gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) registravimo“ (toliau – ir Raštas); 3) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2021 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 21R-234 (AG-145/05-2021); 4) įpareigoti Tarnybą išregistruoti iš Žemės gelmių registro gręžinį, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Gręžinys).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjas, šalindamas trūkumus, 2021 m. balandžio 28 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame nurodė, kad nepraleido termino skundui paduoti dėl Tarnybos Sprendimo, tačiau jeigu praleido, prašė terminą atnaujinti. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 28 d. prašyme nurodė, kad apie Tarnybos Sprendimą sužinojo tik 2021 m. kovo 12 d., gavęs jį iš LAGK. Pareiškėjas, šalindamas trūkumus, pateikė 2021 m. kovo 12 d. LAGK el. laiško priedą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo H. Š. skundo dalį dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo, neatnaujinus termino skundui dėl Sprendimo pateikti. Kitą pareiškėjo skundo dalį priėmė.

Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad pareiškėjas apie Tarnybos Sprendimą žinojo (objektyviai turėjo žinoti) 2021 m. sausio 21 d., kai Tarnyba minėtos datos Raštu nurodė, jog pareiškėjo nurodytu adresu registruoti du gręžiniai – Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas tvirtino, kad apie Sprendimą sužinojo tik gavęs jį iš LAGK, tačiau teismas vertino, jog pareiškėjas apie tai, kad Gręžinys yra registruotas turėjo žinoti jau 2021 m. sausio mėnesį ir jokių veiksmų dėl to nesiėmė (t. y. nesikreipė į atsakovą su prašymu leisti susipažinti su 2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimu), taigi neatliko aktyvių veiksmų, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Tarnybos Sprendimo, todėl atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundą ir 2021 m. balandžio 28 d. pareiškėjo prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo (pateiktus naujus įrodymus), darė išvadą, kad likusi pareiškėjo skundo dalis iš esmės atitinka ABTĮ 24–25 ir 35 straipsniuose keliamus reikalavimus, todėl ją priėmė.

III. Pareiškėjas H. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo, neatnaujinus termino skundui dėl šio Sprendimo pateikti ir šią pareiškėjo skundo dalį tenkinti – priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Tarnybos Sprendimo ar, jei apeliacinės instancijos teismas vis dėlto laikytų, jog terminas dėl šio Sprendimo apskundimo praleistas, atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos Sprendimo paduoti.

Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 1 dalis garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. A-502-1001/2013). Aplinkybių, patvirtinančių asmens teisių ir teisėtų interesų galimą pažeidimą, nustatymas yra reikšmingas ne tik sprendžiant dėl jų gynimo iš esmės, bet ir vertinant, nuo kada turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti, ar jis nėra praleistas;

2. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su skundžiamo administracinio akto įteikimo suinteresuotam asmeniui aspektais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010), asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminų skaičiavimu tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Pareiškėjas atsakovo Sprendimą įregistruoti trečiojo suinteresuoto asmens įrengtą Gręžinį gavo iš LAGK ir su juo susipažino tik 2021 m. kovo 12 d., taigi Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas tik 2021 m. kovo 12 d., persiuntus jį kartu su kitais atsakovo pateiktais dokumentais, todėl remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo Sprendimo gavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 12 d.;

3. LAGK atsakovo 2021 m. sausio 21 d. Raštas buvo nedelsiant apskųstas, iš esmės ginčijant atsakovo veiksmus, susijusius tiek su Gręžinio neišregistravimu, tiek su jo įregistravimu. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu imtis priemonių, kad neteisėtai įrengtas Gręžinys būtų išregistruotas. Skunde LAGK prašė įpareigoti atsakovą išregistruoti neteisėtai įregistruotą gręžinį, taigi pareiškėjas nuo pat pradžių ginčijo atsakovo Sprendimo teisėtumą, tačiau jo neturėdamas, negalėjo jo įrašyti į skundą LAGK. Todėl teismas visiškai formaliai įvertino pareiškėjo pastangas ginčyti Tarnybos Sprendimą;

4. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo skundą dėl neteisėto Gręžinio išregistravimo, prie 2021 m. sausio 21 d. Rašto Sprendimo nepridėjo, Sprendimą priėmė ne dėl pareiškėjo, o dėl S. J., todėl pagrįstai laikytina, jog terminas šiai skundo daliai paduoti nepraleistas, nes turi būti skaičiuojamas nuo Sprendimo gavimo dienos;

5. Dėl Lietuvoje paskelbto karantino buvo apsunkinta komunikacija tarp institucijų. Tai trukdė operatyviai surinkti informaciją dėl susiklosčiusios situacijos. Institucijos bendravo tik kreipiantis raštu, žodžiu nebuvo teikiama jokia informacija;

6. Pareiškėjas nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. sausio 6 d. sirgo (duomenys neskelbtini) liga, todėl dėl (duomenys neskelbtini) negalėjo gauti tinkamos pagalbos iš savo artimųjų. Visos minėtos priežastys sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas nepraleido termino skundui dėl Tarnybos Sprendimo paduoti, o jei ir apeliacinės instancijos teismas vis dėl laikytų jį praleistu, tos aplinkybės būtų pagrindas šį terminą atnaujinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties dalies, kuria vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkintas pareiškėjo H. Š. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Tarnybos Sprendimo paduoti ir atsisakyta priimti šią pareiškėjo skundo dalį, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas apie Tarnybos Sprendimą žinojo (objektyviai turėjo žinoti) 2021 m. sausio 21 d., kai gavo atsakovo Raštą, tačiau teismui nepateikė svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos Sprendimo paduoti, priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą, nes jo praleidimą lėmė paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis.

Pareiškėjas atskirajame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog apie Tarnybos Sprendimą, kuris buvo skirtas ne pareiškėjui, jis sužinojo 2021 m. kovo 12 d., todėl terminas šiai skundo daliai nėra praleistas. Pareiškėjas taip pat nurodo priežastis, kurios, jo vertinimu, būtų pagrindas pripažinti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad terminas skundui dėl Tarnybos Sprendimo pateikti yra praleistas.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys (žr., pvz., 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-282-556/2017; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-742-502/2020; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas apie priimtą Sprendimą žinojo (objektyviai turėjo žinoti) 2021 m. sausio 21 d., kai Tarnyba minėtos datos Raštu nurodė, jog pareiškėjo nurodytu adresu Žemės gelmių registro gręžinių dalyje registruoti du gręžiniai – Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Rašte taip pat yra nurodyta sprendimą priėmusi institucija (Tarnyba), sprendimo priėmimo data, numeris (2020 m. gruodžio 16 d. Tarnybos raštas Nr. (7)-1.7-7889) (el. b. l. 10, dokumentas neskaitmenizuotas). Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas apie Sprendimą sužinojo 2021 m. sausio 21 d., o į teismą 2021 m. balandžio 13 d. kreipėsi praleidęs ABTĮ nustatytą terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, ir 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti dokumentus bei argumentus, pagrindžiančius, jog terminas nėra praleistas, pateikti prašymą terminą atnaujinti, kartu pateikiant objektyvias termino praleidimo priežastis.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad Sprendimas nebuvo jam skirtas, Sprendimą įregistruoti trečiojo suinteresuoto asmens įrengtą vandens Gręžinį gavo iš LAGK ir su juo susipažino tik 2021 m. kovo 12 d., tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo atlikto bylos faktinių aplinkybių vertinimo nekeičia, nes ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra skaičiuojamas nuo sužinojimo apie Sprendimą momento.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą dėl Sprendimo praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012; 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016). Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, siekdamas pasinaudoti savo teise į gynybą, o nurodytos termino praleidimo priežastys (Sprendimo neturėjimas, apsunkinta komunikacija tarp institucijų dėl Lietuvoje paskelbto karantino, (duomenys neskelbtini) ligos laikotarpis iki susipažinimo su Raštu) nevertintinos kaip svarbios ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies prasme. Nustatytos aplinkybės yra pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, o ne objektyvios, nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistos teisės gynimo. Jokių kitų aplinkybių, objektyviai užkirtusių kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo skundo dalies priėmimo (atsisakymo priimti) klausimą išsprendė teisingai. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais, todėl jis atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. Š. (H. Š.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dalia Višinskienė