002fe64e-75f5-45c2-a498-4d4e80ea0ae2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-4526-608/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00015-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.20.4; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei ir Rasai Kaupnytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui L. B., ieÅ¡kovo L. B. atstovui advokatui Valentinui Račiui, atsakovės akcinės bendrovės „Plasta“ atstovui advokatui Linui Cirtautui, trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Kemi service“ atstovui advokatui Juliui Petrulioniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L.

B. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Plasta“ ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Kemi service“ dėl nuostolių atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas L. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę „Plasta“ kompensuoti ieÅ¡kovui L. B. jo patirtas papildomas neplanuotas iÅ¡laidas, skirtas paslėptų automobilio defektų Å¡alinimui – 2333,85 EUR.

Nurodo, kad Å¡alys 2020 m. balandžio 12 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ uždaroji akcinė bendrovė „Plasta“ pardavė, o ieÅ¡kovas L. B. nupirko automobilį Ford Mustang, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2015 m. gamybos, juodos spalvos, automobilio kaina – 16000,00 EUR. Atsakovė deklaravo automobilių pardavimo tinklapyje www.autoplius.lt skelbime Nr. A10332201, taip pat pirkimo – pardavimo sutartyje, kad parduodamas automobilis yra be defektų. Tačiau ieÅ¡kovui eksploatuojant automobilį, nuolat neįprastai mažėdavo auÅ¡inimo skysčio, dėl ko automobilis 2020 m. liepos 30 d. buvo pristatytas patikrai į uždarosios akcinės bendrovės „Ausegra“ servisÄ (duomenys neskelbtini), kur automobilio patikros metu buvo nustatytas paslėptas variklio defektas, apibÅ«dintas defektiniame akte.

Automobilio variklio galvutė buvo pristatyta į kitas mažosios bendrijos „Autometalas“ remonto dirbtuves, kur automobilio variklio galvutės apžiÅ«ros metu buvo patirtintas paslėptas automobili defektas ir iÅ¡duoti defektiniai aktai. Apie paslėptÄ automobilio defektÄ pardavėjas buvo informuotas iÅ¡ anksto 2020 m. liepos 28 d. prieÅ¡ automobilio transportavimÄ patikrai. Automobilis suremontuotas ir apmokėti automobilio defektų Å¡alinimo darbai pagal 2020 m. rugpjūčio 10 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. AUS 0049278.

IeÅ¡kovas 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. teikė atsakovei pretenzijas dėl netinkamos kokybės daikto, tačiau atsakovė 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsisakė patenkinti pretenzijÄ . Sutartyje nebuvo nurodyti automobilio defektai, jie nebuvo matomi iÅ¡oriÅ¡kai ir paaiÅ¡kėjo tik pradėjus eksploatuoti automobilį ir iÅ¡ardžius automobilio variklį. Minėti trÅ«kumai yra esminiai, nes jie trukdė automobilį naudoti pagal paskirtį. Iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo automobilio patikrÄ atliko uždaroji akcinė bendrovė „Kemi service“, tačiau patikra buvo atlikta neiÅ¡samiai, dėl ko minėtas automobilio variklio defektas nebuvo nustatytas.

Pradėjus eksploatuoti automobilį, trÅ«kumai paaiÅ¡kėjo iÅ¡ karto – užsidegė auÅ¡inimo skysčio trÅ«kumo lemputė indikatorius ir reikÅ¡mingai kilo variklio temperatÅ«ra. Po savaitės buvo papildytas auÅ¡inimo skystis. Vis dažniau pildant auÅ¡inimo skystį į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Kemi service“ buvo kreiptasi 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. liepos 13 d., kuris Å¡alino gedimo priežastis: keitė variklio žvakes, auÅ¡inimo skystį, atliko elektroninių sistemų diagnostikÄ , bet neatliko COP2 tyrimo ir neįtarė variklio gedimo.

Atsakovė akcinė bendrovė „Plasta“ ieÅ¡kinio nepripažino. Nurodė, kad parduodama automobilį pirkėjui atskleidė visas atsakovei žinomas aplinkybes apie jį, t. y. jog parduodamas automobilis buvo patyręs avarijÄ JAV; po avarijos buvo atgabentas į LietuvÄ , suremontuotas; akcinė bendrovė „Plasta“ įsigijo automobilį po remonto. Kad Å¡ios aplinkybės buvo atskleistos pirkėjui, apie tai buvo pažymėta sutartyje. Su variklio problemomis, t. y. automobilio galios mažėjimu, auÅ¡inimo sistemos žarnų kietėjimu, auÅ¡inimo skysčio mažėjimu, variklio tarpinės defektu, per visÄ automobilio eksploatavimo laikotarpį akcinė bendrovė „Plasta“ (automobiliu naudojęsi darbuotojai) nesusidÅ«rė.

Todėl pardavėjas nežinodamas tokių defektų, negalėjo jų nuslėpti. Akcinė bendrovė „Plasta“ nusprendė parduoti automobilį ne dėl kokių nors jo gedimų, kaip teigiama ieÅ¡kinyje, siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti remontavimo iÅ¡laidų, bet todėl, kad buvo įsigytas kitas, universalesnio (ne sportinio) tipo automobilis, skirtas darbuotojui, kuris iki tol naudojosi Ford Mustang. Jokių variklio (traukos) defektų per du su puse naudojimosi automobiliu metų atsakovas nebuvo pastebėjęs. Iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo automobilis buvo patikrintas ieÅ¡kovo pasirinktame servise uždarojoje akcinėje bendrovėje „Kemi service“.

Servisas nustatė, jog automobilis turėjo stabdžių sistemos trūkumų, t. y. buvo būtina pakeisti stabdžių diskus. Šios aplinkybės buvo pažymėtos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje. Kadangi kitų trūkumų servisas nenustatė ir minėtas trūkumas yra eksploatacinio pobūdžio (dėl natūralaus dėvėjimosi), šalys sutarė dėl automobilio Ford Mustang pirkimo-pardavimo. Šalių sutarimu, 300 EUR buvo sumažinta automobilio kaina, nuo nurodytos skelbime. Atsakovė laiko, jog ieškovas neįrodė, kad ieškinyje nurodyti automobilio defektai egzistavo iki jo pardavimo.

Atsakymuose į ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas pretenzijas, akcinė bendrovė „Plasta“ atsakė, jog savo pozicijÄ peržiÅ«rės, jeigu bus pateikti įrodymai, patvirtinantys variklio tarpinės defekto egzistavimÄ sutarties sudarymo metu, tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta. Automobilio gedimo ir remonto faktas, praėjus beveik trims mėnesiams po automobilio įsigijimo ir nuvažiavus daugiau kaip 5000 km, nepatvirtina, kad gedimas egzistavo iki nuosavybės teisės perėjimo. Tuo pačiu, atsakovo sutikimas patikrinti parduodamÄ automobilį nepriklausomame, ieÅ¡kovo pasirinktame servise patvirtina, kad pardavėjas elgėsi sÄ Å¾iningai.

IeÅ¡kovas jokių pretenzijų dėl parduoto automobilio trÅ«kumo iki 2020 m. liepos 31 d. nereiÅ¡kė, be to, kartu su ieÅ¡kiniu pateiktos sÄ skaitos rodo, kad kompiuterinės diagnostikos ieÅ¡kovas į servisÄ kreipėsi tik 2020 m. liepos 7 d., o 2020 m. liepos 13 d. kreipėsi į trečiÄ jį asmenį dėl gedimų Å¡alinimo (vandens pompos, auÅ¡inimo sistemos siurblio, uždegimo žvakių keitimo), t. y. baigiantis trečiam mėnesiui po sutarties sudarymo. Uždarosios akcinės bendrovės „Ausegra“ 2020 m. rugpjūčio 10 d. sÄ skaitoje dalis iÅ¡laidų, kurias praÅ¡oma priteisti, nėra susijusios su ieÅ¡kinio faktiniame pagrinde nurodytais automobilio defektais.

Antai, Å¡ioje sÄ skaitoje esančios pozicijos: salono filtras (22,61 EUR), freonas (9,81 EUR), alyva (0,63 EUR), dažai (0,74 EUR), detalių plovimas (15,70 EUR), kondicionieriaus pildymas (22,77 EUR), salono filtro keitimas (9,42 EUR), bendroje sumoje 81,68 EUR, plius PVM (iÅ¡ viso 98,83 EUR), neturi nieko bendra su variklio tarpinės sandarumo Å¡alinimo remontu. Å ios iÅ¡laidos yra eksploatacinio pobÅ«džio iÅ¡laidos, kurios periodiÅ¡kai arba nuvažiavus tam tikrÄ kiekį kilometrų, yra neiÅ¡vengiamai bÅ«tinos, kad palaikyti tinkamÄ agregato techninę bÅ«klę.

Lyginant 2020 m. liepos 13 d. uždarosios akcinės bendrovės „Kemi service“ ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. uždarosios akcinės bendrovės „Ausegra“ sÄ skaitas matyti, kad abejose sÄ skaitose keičiamos pačios dalys – žvakės (2020 m. liepos 13 d. sumokėta 80 EUR plius PVM, iÅ¡ viso 96,8 EUR; 2020 m. rugpjūčio 10 d. sumokėta 25,6 EUR (be darbų), plius PVM, viso 30,97 EUR). Atsakovės nuomone žvakės per tokį terminÄ negalėjo sugesti, o jeigu sugedo, tai ne dėl pardavėjo kaltės. Be to, 2020 m. liepos 13 d. sÄ skaitoje nurodyti darbai: vandens pompos ir auÅ¡inimo skysčio siurblio keitimas nėra susiję su defektu, kurių pagrindu reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys.

Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jo patirtas iÅ¡laidas pagal 2020 m. liepos 7 d. sÄ skaitÄ , tame tarpe ir už automobilio diagnostikÄ , tačiau ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ Å¡ios diagnostikos rezultatų, todėl nėra įrodyta, kad Å¡ios iÅ¡laidos susijusios su ieÅ¡kinio pagrindu. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Kemi service“ paslaugas ieÅ¡kovui suteikė kokybiÅ¡kai ir tinkamai. Nurodė, kad atliekant automobilio patikrÄ prieÅ¡ jo pirkimÄ nebuvo nustatyta jokių indikacijų, kurios bÅ«tų galėję tiesiogiai ar netiesiogiai sietinos su ieÅ¡kinyje nurodomu automobilio gedimu, todėl trečiasis asmuo laiko, kad ieÅ¡kinyje nurodytas gedimas uždarosios akcinės bendrovės „Kemi service“ patikros metu neegzistavo.

IeÅ¡kovas 2020 m. balandžio 27 d. vėl kreipėsi į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę “Kemi service” dėl automobilio skydelyje užsidegusios įspėjamosios lemputės. IeÅ¡kovas jokių nusiskundimų ir/ar pastebėjimų dėl ieÅ¡kinyje nurodomo automobilio gedimo uždarajai akcinei bendrovei “Kemi service” neiÅ¡sakė. Atliktos kompiuterinės diagnostikos metu taip pat nebuvo nustatyta jokių su tokiu gedimu sietinų indikacijų. Uždaroji akcinė bendrovė “Kemi service” 2020 m. balandžio 27 d. atliko su ieÅ¡kovu suderintus darbus, nesusijusius su ieÅ¡kinyje nurodomu automobilio gedimu.

IeÅ¡kovas 2020 m. liepos 7 d. dar kartÄ kreipėsi į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę “Kemi service” dėl automobilio skydelyje užsidegusios įspėjamosios lemputės. Tuomet ieÅ¡kovas pirmÄ kartÄ paminėjo, kad eksploatuojant automobilį buvo pakilusi auÅ¡inimo skysčio temperatÅ«ra, rodoma automobilio prietaisų skydelyje. Atlikus kompiuterinę diagnostikÄ valdymo bloko atmintyje buvo nustatytos kelios klaidos, rodančios aukÅ¡tÄ temperatÅ«rÄ variklyje (t. y. variklio perkaitimÄ ). Patikrinus auÅ¡inimo sistemÄ , buvo nustatytas auÅ¡inimo skysčio nebuvimas.

Uždarosios akcinės bendrovės “Kemi service” nuomone, bÅ«tent automobilio eksploatavimas be pakankamo auÅ¡inimo skysčio kiekio (nuo įsigijimo ieÅ¡kovas automobiliu naudojosi jau kelis mėnesius) bei variklio perkaitimas (neaiÅ¡ku kiek kartų ir juo labiau karÅ¡tu vasaros sezono metu, kai tokie gedimai yra pakankamai dažni) ir galėjo bÅ«ti ieÅ¡kinyje nurodomo automobilio gedimo priežastis. Laikotarpiu nuo automobilio įsigijimo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. liepos 7 d., ieÅ¡kovas į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę “Kemi service” nesikreipė dėl automobilio gedimų, sietinų su nurodomu ieÅ¡kinyje, ir nenurodė susijusių tokio galimo gedimo požymių.

IeÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai. IeÅ¡kovas L. B. ir atsakovė akcinė bendrovė „Plasta“ 2020 m. balandžio 21 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas L. B. nupirko, o atsakovė akcinė bendrovė “Plasta” pardavė už 16000,00 EUR sumÄ lengvÄ jį automobile Ford Mustang, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2015 m. gamybos, juodos spalvos. Minėtoje pirkimo – pardavimo sutartyje pažymėta, kad automobilis turėjo eismo įvykių Amerikoje, Lietuvoje, tačiau buvo suremontuotas.

Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti tokie trÅ«kumai: reikalinga pakeisti stabdžių diskus. Taip pat nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiÅ«ra. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiÅ¡kintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad daiktui keliami reikalavimai gali bÅ«ti tiesiogiai nustatyti ir apibÅ«dinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iÅ¡ kitokių aplinkybių, pavyzdžiui, iÅ¡ daiktams taikomų standartų, iÅ¡ pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iÅ¡ jo siÅ«lomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių apraÅ¡ymų, katalogų ir pan.

Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo – pardavimo sutartyje, gali bÅ«ti nustatoma ne tik tiesiogiai iÅ¡ sutarties sÄ lygų, bet ir iÅ¡siaiÅ¡kinus sutarties sudarymo aplinkybes, Å¡alių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti Å¡alių suderintÄ valiÄ dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas atsako už netinkamÄ parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trÅ«kumų.

Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, gali pareikÅ¡ti pardavėjui Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėtais savo teisių gynimo bÅ«dais pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 2dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). 2020 m. balandžio 21 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje parduodamo daikto kokybė aptarta nurodant automobilio ridÄ , valstybinį ir identifikavimo numerį.

Sutartyje Å¡alys aptarė, ar transporto priemonė buvo apgadinta eismo įvykyje, taip pat ar žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta. Sutartyje nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privaloma techninė apžiÅ«ra; pardavėjas taip pat patvirtino, jog parduodama transporto priemonė priklauso jam nuosavybės teise, į parduodamÄ transporto priemonę tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, transporto priemonė neareÅ¡tuota, ji nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja neatimta ir neapribota; transporto priemonės identifikavimo numeris ir kiti duomenys atitinka jos registracijos dokumente nurodytus duomenis.

Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovo parduodamas automobilis nebuvo naujas, parduodamas be garantijos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 straipsnio 3 dalis numato pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, jeigu šis neįrodo, kad trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad daikto pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, tik tuo atveju, kai pardavėjui garantuoja daiktų kokybę.

Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo aptarti parduodamo daikto trÅ«kumai. Skelbime apie parduodamÄ transporto priemonę atsakovas apibÅ«dino parduodamÄ automobilį kaip techniÅ¡kai tvarkingÄ . IeÅ¡kovui pradėjus eksploatuoti automobilį užsidegė ženklas automobilio skydelyje, įspėjantis apie variklio darbo nesklandumus, taip pat paaiÅ¡kėjo, jog yra padidintos automobilio variklio auÅ¡inimo skysčio sÄ naudos. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sÄ lygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiÅ¡ko naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Plėtodamas nurodytÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinančiÄ parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sÄ lygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiÅ¡kėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus.

Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi bÅ«ti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrÄ laikÄ po to. Trečia, turi bÅ«ti nustatyta, ar dėl natÅ«ralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogiÅ¡ku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sÄ lygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas).

Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi bÅ«ti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobÅ«džio trikdžius ar papildomas sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, jog pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis turėjo esminių trÅ«kumų, trukdančių jį naudoti pagal paskirtį be papildomo remonto ir tam tikslui bÅ«tinų lėšų sÄ naudų, o pardavėjui turėjo bÅ«ti žinomi požymiai, leidžiantys įtarti minėtus trÅ«kumus, tačiau juos pardavėjas nuo pirkėjo nuslėpė, automobilį pristatydamas kaip be trÅ«kumų ir itin tvarkingÄ .

Pardavėjas atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje;

įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trÅ«kumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties Å¡alių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas teismas daro iÅ¡vadÄ , ar parduotų daiktų trÅ«kumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Pažymėtina, kad parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi bÅ«ti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiÅ¡kėja vėliau (Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 3 dalis). Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trÅ«kumus yra subjektyvus veiksnys, kurį bÅ«tų galima konstatuoti iÅ¡ esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atleisti pardavėjÄ nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimÄ nežinoti apie parduodamo daikto trÅ«kumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trÅ«kumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rÅ«pestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis bÅ«tų apie tokius trÅ«kumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016).

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių dėl automobilio trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimo yra kilęs iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, kadangi ieÅ¡kovas L. B. yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su atsakove kaip pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o atsakovė akcinė bendrovė „Plasta“ yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklÄ . Taigi, tarp ginčo Å¡alių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2281 straipsnyje įtvirtintos vartojimo sutarties apibrėžimÄ .

Pažymėtina, kad vartojimo prekės kokybės trÅ«kumams paaiÅ¡kėjus per Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trÅ«kumai, iÅ¡aiÅ¡kėję per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trÅ«kumo pobÅ«džiu. Pagal aptartÄ Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.363 straipsnio 11 dalį, vartotojas turi įrodyti daikto neatitikimo egzistavimÄ ir kad neatitikimas iÅ¡aiÅ¡kėjo per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo daikto pateikimo.

Civilinis kodeksas nepreziumuoja daikto trÅ«kumo fakto, t. y. neeliminuoja vartotojo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius daikto trÅ«kumo egzistavimo faktÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas dėl automobilių trÅ«kumų kreipėsi į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Kemi autoservisas“ jau po septynių dienų nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, t. y. 2020 m. balandžio 27 d. dėl prietaisų skydelyje įsijungusio geltonos spalvos signalinio indikatoriaus, nurodančio variklio darbo nesklandumus.

AntrÄ kartÄ dėl tos pačios problemos ieÅ¡kovas kreipėsi į servisÄ 2020 m. liepos 7 d., taip pat 2020 m. liepos 11 d. kreipėsi trečiÄ kartÄ . 2020 m. liepos 13 d. automobilis buvo remontuota uždarosios akcinės bendrovės „Kemi service“ automobilių autoservise, pakeistos uždegimo žvakės, auÅ¡inimo skysčio pompa, tačiau minėtas automobilio remontas problemos neiÅ¡sprendė ir ieÅ¡kovas kreipėsi pakartotinai dėl prietaisų skydelyje įsijungusio geltonos spalvos signalinio indikatoriaus 2020 liepos 17 d., kuomet buvo atliktas automobilio variklio auÅ¡inimo sistemos CO2 testas, patvirtinęs variklio defektÄ .

Automobilio prietaisų skydelyje užsidegęs geltonos spalvos indikatorius, įspėjantis apie variklio darbo nesklandumus, leido įtarti variklio gedimÄ jau po septynių dienų nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Galutinai variklio gedimas buvo identifikuotas, taip pat automobilio variklis suremontuotas, praėjus trims mėnesiams nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Nors byloje nėra pateikta įrodymų apie minėtų automobilio variklio gedimų priežastį, tačiau net ir tuo atveju, jeigu tokie gedimai atsirado dėl natÅ«ralaus susidėvėjimo, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu variklio susidėvėjimas buvo pasiekęs tokį laipsnį, kad automobilio negalima buvo saugiai eksploatuoti, neatlikus variklio remonto.

Taip pat egzistavo vizualiai pastebimas variklio gedimÄ leidžiantis įtarti požymis – prietaisų skydelyje įsijungęs geltonos spalvos signalinis indikatorius. Kadangi minėtas indikatorius užsidegė jau po septynių dienų nuo sutartie sudarymo, labiau tikėtina, jog jis turėjo užsidegti ir automobiliui esant atsakovo dispozicijoje, kadangi juo identifikuojami variklio veiklos trÅ«kumai negalėjo atsirasti per septynias dienas bei per tris mėnesius sÄ lygoti tokiÄ automobilio techninę bÅ«klę, jog jo nebÅ«tų galima naudoti pagal paskirtį.

Tokio požymio nepastebėti buvo neįmanoma. Be to, iÅ¡ oficialaus atstovo uždarosios akcinės bendrovės „Inchcape Motors“ pateiktų automobilio kompiuterinėse sistemose saugomų duomenų matyti, kad automobilio sistemų sutrikimai fiksuoti nuo automobilio ridos 56063 km iki 78503 km, ieÅ¡kovas pradėjo naudoti automobilį esant jo ridai 61217 km. IeÅ¡kovui naudojant automobilį nebuvo fiksuota informacijos, kad automobilio variklis buvo perkaitintas ar jo darbo temperatÅ«ra buvo pakilusi virÅ¡ įprastinės. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas pažeidė automobilio eksploatavimo taisykles, kas įtakojo variklio veikimÄ .

Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėjimo, kad trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad daikto pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, našta tenka pardavėjui. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas eksploatavo automobilį netinkamai. Šios aplinkybės grindžiamos tik subjektyviomis atsakovės prielaidomis. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad automobilio variklio trūkumumus identifikuojantys duomenys automobilio valdymo skydelyje nustatyti jau po septynių dienų nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.

AuÅ¡inimo sistemos remontas reikiamo rezultato nedavė. Variklio veiklos sutrikimas buvo nustatytas atlikus CO2 testÄ po trijų mėnesių nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Konkretus variklio gedimas buvo identifikuotas tik iÅ¡ardžius variklį po trijų mėnesnių nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus ir sudarančių pagrindÄ daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ . Todėl teismas laiko daikto trÅ«kumų, egzistavusių iki daikto perdavimo pirkėjui, faktÄ Ä¯rodytu.

Tuo tarpu atsakovas neįrodė jo kaip pardavėjo atsakomybę Å¡alinančių pagrindų. Tai, kad prieÅ¡ sutarties sudarymÄ automobilis buvo patikrintas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Tuvlita“ ir iÅ¡duota kortelė patvirtino, jog automobilis techniÅ¡kai tvarkingas, minėtų aplinkybių nepaneigia ir nesudaro pagrindo jas vertinti atsakovo naudai, nes Å¡iuo atveju nuostolių atlyginimo yra siekiama argumentuojant paslėptais automobilio kokybės trÅ«kumais, kurie nebuvo nustatyti ir apie kuriuos ieÅ¡kovas nebuvo informuotas.

Kadangi ieÅ¡kinyje nurodyti automobilio defektai atsirado anksčiau, negu po Å¡eÅ¡ių mėnesių iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, pagal CK 6.363 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog jie egzistavo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ir pareiga tai paneigti tenka atsakovei, kaip pardavėjui. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui užtenka įrodyti tik trÅ«kumų faktÄ bei tai, kad jie buvo nustatyti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informacijÄ apie daiktÄ kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rÅ«pestingai negali bÅ«ti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumÄ â€“ už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

Pardavėjas, turėdamas informacijÄ apie parduodamo daikto bÅ«klę ar savybes, kuri turi reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigÄ dėl daikto kokybės užtikrinimo, sÄ Å¾iningai veikdamas, Å¡iÄ informacijÄ privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar Å¡is reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesÄ Å¾iningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informacijÄ apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panaÅ¡Å«s daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai).

Jeigu pardavėjas Å¡ios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiÅ¡kėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali bÅ«ti laikomos paslėptais daikto trÅ«kumais, jeigu bus įrodyta, kad Å¡ios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, jog pardavėjas eksploatavo automobilį pakankamÄ laiko tarpÄ , kad paaiÅ¡kėtų automobilio neįprastos savybės dėl įspėjamojo ženklo automobilio prietaisų skydelyje bei padidinto variklio auÅ¡inimo skysčio kiekio suvartojimo.

Tokia parduodamo daikto savybė ne tik sukelia nepatogumų naudotis daiktu bei padidina daikto eksploatavimo sÄ naudas, tačiau ir rodo esminės automobilio ekploatavimo saugumui detalės – variklio gedimÄ , kurio laiku nepaÅ¡alinus, daiktas apskritai taps netinkamu naudoti. Taigi, tokios aplinkybės, apibÅ«dinančios daikto kokybę, neatskleidimas pirkėjui vertinamas kaip pardavėjo, t. y. atsakovo nesÄ Å¾iningumas, kuris sudaro pagrindÄ taikyti jam civilinę atsakomybę. Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trÅ«kumus yra subjektyvus veiksnys, kurį bÅ«tų galima konstatuoti iÅ¡ esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus.

Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atleisti pardavėjÄ nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimÄ nežinoti apie parduodamo daikto trÅ«kumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trÅ«kumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rÅ«pestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis bÅ«tų apie tokius trÅ«kumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kaip pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus, nes jie galėjo būti nustatyti tik išardžius variklį, o tokius trūkumus leidžianti įtarti daikto savybė – įspėjamasis signalas automobilio valdymo skydelyje bei padidintas variklio aušinimo skysčio suvartojimas pardavėjo nebuvo atskleista, taip pat ji negalėjo paaiškėti bandomojo važiavimo metu dėl nepakankamo kilometražo. Todėl atsakovas, kaip pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, nes parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).

Parduodamo naudoto daikto neatitikimai, nors ir paaiÅ¡kėjo vėliau, tačiau buvo nustatyti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir pagal CK 6.363 straipsnio 11 dalį preziumuojama, jog jau egzistavo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Å ios įstatymo prezumpcijos atsakovė nepaneigė leistinais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 2020 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigÄ bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).

Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimÄ (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas buvo pakankamai atidus, nes jis patikrino perkamÄ daiktÄ savo pasirinktame servise. Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas deklaravo, jog parduodamas daiktas yra techniÅ¡kai tvarkingas, buvo patikrinta tik bendra automobilio bÅ«klė, kuri įprastai atliekama automobilių servisuose prieÅ¡ pirkimo – pardavimo sutarties sudarymÄ , iÅ¡samiai netikrinant variklio veikimo.

Automobilio trÅ«kumus bei jų mastÄ patvirtina mažosios bendrijos “Autometalas” 2020 m. liepos 30 d. ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. defektiniai aktai. IeÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų dydį bei jų priežastinį ryšį su automobilio trÅ«kumų Å¡alinimu patvirtina uždarosios akcinės bendrovės “Ausegra” 2020 m. rugpjūčio 10 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 0049278 2055,85 EUR sumai, minėtos iÅ¡laidos patirtos automobilio variklio remontui. Taip pat uždarosios akcinės bendrovės “Kemi service” 2020 m. liepos 7 d.

PVM sÄ kaita – faktÅ«ra serija KMI Nr. 132671 už auÅ¡inimo skystį ir elektroninių sistemų kompiuterinę diagostikÄ , 48,00 EUR sumai, 2020 m. liepos 13 d. PVM sÄ skaita - faktÅ«rÄ serija KMI Nr. 132934 230,00 EUR sumai už remonto darbus ir detales, kurios buvo sugadintos dėl variklio veiklos trÅ«kumų ieÅ¡kovui eksploatuojant automobilį. Minėtos iÅ¡laidos priskirtinos nuostoliams pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nes ieÅ¡kovas jų nebÅ«tų patyręs, jeigu atsakovės parduotas automobilis bÅ«tų jos kaip pardavėjo sutartyje deklaruotos bÅ«klės. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad prie nuostolių priskiriamos ir protingos iÅ¡laidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, todėl automobilio gedimų diagnostikai patirtos iÅ¡laidos priskirtinos prie nuostolių, kuriuos sÄ lygojo atsakovo sutarties pažeidimas.

IeÅ¡kovas iki automobilio remonto pradžios informavo pardavėjÄ apie paaiÅ¡kėjusius automobilio trÅ«kumus, siÅ«lė pardavėjui atvykti į autoservisÄ automobilio apžiÅ«rai arba kompensuoti remonto kainÄ , tačiau pardavėjas atsisakė. Å ių aplinkybių atsakovas neginčijo. IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina pagrindÄ taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytÄ ieÅ¡kovo kaip pirkėjo teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ nuostolių, patirtų dėl daikto trÅ«kumų Å¡alinimo, atlyginimÄ .

Pažymėtina, jog visos ieÅ¡kovo nurodytos iÅ¡laidos yra susiję su automobilio trÅ«kumų Å¡alinimu. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas eksploatavo automobilį per trumpÄ laikÄ , kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti variklio detalių susidėvėjimÄ , o atsakovas neįrodė, jog variklio gedimÄ sÄ lygojo ieÅ¡kovo neatsargÅ«s veiksmai, atlikti po daikto perdavimo. Taigi, ieÅ¡kovas įrodė daikto trÅ«kumų esminę įtakÄ daikto naudojimo pagal paskirtį galimybėms, tai, kad minėti trÅ«kumai egzistavo iki daikto perdavimo pirkėjui, nes jie atsirado per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo daikto perdavimo pirkėjui momento, taip pat pardavėjui turėjo bÅ«ti žinoma aplinkybė, leidžianti įtarti daikto trÅ«kumus – ženklas automobilio prietaisų skydelyje apie variklio veiklos nesklandumus ir padidintas variklio auÅ¡inimo skysčio kiekio suvartojimas, tačiau tokia aplinkybė neatskleista pirkėjui.

Nors minėti daikto trÅ«kumai ir yra paslėpti bei negalėjo bÅ«ti nustatyti pardavimo metu, atsakovas, kaip garantavęs pirkėjui labai tvarkingÄ automobilio techninę bÅ«klę, privalo atlyginti ieÅ¡kovui pastarojo patirtas daikto trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas, sudarančias 2333,85 EUR, todėl ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai. Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos už advokato paslaugas priteisiamos iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl 250,00 EUR už uždarosios akcinės bendrovės „Autopretenzija“ suteiktas teisines paslaugas atmetamas.

CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnis 1 dalis).

Ä®statymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iÅ¡ kitos (pralaimėjusios) Å¡alies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimÄ iÅ¡laidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atstovavimo iÅ¡laidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015; kt.).

Iš atsakovės valstybei priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Plasta“ ieškovui L. B. 2333,85 EUR (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt tris eurus, aštuoniasdešimt penkis euro centus).

Priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „Plasta“ ieÅ¡kovui L. B. 53,00 EUR žyminio mokesčio ir 700,00 EUR iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas, iÅ¡ viso 753,00 EUR (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „Plasta“ valstybei 13,70 EUR (trylika eurų, septyniasdeÅ¡imt euro centų) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Lidija Valentukonytė