2020-06-10 Nr. AB-11845-3-61-3-00626-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4260-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00626-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. TE-7-53 (toliau – ir Įsakymas), grąžinti pareiškėją į eitas pareigas ir priteisti negautą darbo užmokestį už visą atleidimo iš pareigų laikotarpį.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Įsakymu Departamento direktorius atleido pareiškėją iš tarnybos vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu (pareigūno vardo pažeminimas), 76 straipsnio 1 punktu, 78 straipsniu. Pareiškėjas neginčija pažeidimo fakto, tačiau Įsakymas buvo priimtas nesilaikant Statuto 39 straipsnyje numatyto senaties termino. Ginčijamas Įsakymas priimtas pasibaigus naikinamajam vienerių metų terminui. Nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkto nuostata, pagal kurią tarnybinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, jei nustatoma, kad nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai. Minėtas terminas yra sietinas ne su tarnybinės nuobaudos skyrimu, bet su nusižengimo tyrimo atlikimu.

2.2. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog tais atvejais, kai nuo veiksmų padarymo yra praėjęs ilgas laiko tarpas, asmuo, įgyvendindamas savo teisę į gynybą, gali susidurti su papildomomis kliūtimis, susijusiomis su įrodymų rinkimu, dokumentų ar liudytojų gali nebebūti, be to, visiems su byla susijusiems asmenims ir liudytojams gali būti sudėtinga tiksliai prisiminti byloje nagrinėjamus veiksmus ir jų atlikimo aplinkybes. Atsakomybės taikymo senatis yra vienas iš esminių teisės į teisingą teismą, taip pat įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 2 dalyje, elementų. Nei Statuto, nei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos senaties termino, kuriam suėjus asmens atsakomybė už pareigūno vardo pažeminimą nebūtų galima, expressis verbis (tiesiogiai) neįtvirtina. Tačiau atsižvelgus į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokia situacija, kai netaikomi jokie atsakomybės terminai, nebūtų suderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, todėl senaties termino neįtvirtinimas įstatyme negali savaime nulemti to, jog asmeniui nėra taikomi jokie atsakomybės taikymo ribojimai laike.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. 2018 m. spalio 30 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris 2018 m. lapkričio 20 d. sustabdytas iki kol bus baigtas baudžiamasis procesas. 2020 m. vasario 5 d. Departamente gautas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-955-763/2019, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalyje, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos viršininko 2020 m. vasario 6 d. pavedimu tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų, kuriais jis galimai pažemino pareigūno vardą, buvo atnaujintas. Atlikus tarnybinį patikrinimą konstatuota, kad padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir toks pareigūno veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys neabejotinai patvirtino, kad pareiškėjo elgesys pagrįstai kvalifikuotas kaip pareigūno vardo pažeminimas, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu, todėl pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos.

3.2. Sprendimas dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą turi būti priimtas ne vėliau kaip kitą dieną po to, kai paaiškėja, jog padaryta pareigūno vardą žeminanti veika. Pareigūno vardo pažeminimo paaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados, kurioje konstatuojama pareigūno vardą žeminanti veika, patvirtinimo diena. Todėl Departamento direktoriui 2020 m. vasario 13 d. patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota pareiškėjo padaryta pareigūno vardą žeminanti veika, kitą dieną buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos. Todėl Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 14 d. Įsakymas priimtas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų, yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas nepagrįstai remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, nurodė, jog tai yra tarnybinė nuobauda, kurios skyrimui taikomas vienerių metų senaties terminas.

3.3. Pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, kuriam keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Esminis elementas, suponuojantis atleidimo iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu tarnybos sistema. Pareiškėjo veiksmai, kai jis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu vienas žmogus žuvo, o kito sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, daro įtaką visuomenės požiūriui į vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, be to, toks elgesys neigiamai veikia ir pačius vidaus reikalų sistemos pareigūnus, jų požiūrį į kontrolę bei teises, moralės normų laikymąsi. Asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, paskirtas į pareigas kiekvienas pareigūnas prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir kitus įstatymus, ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Vidaus tarnybos pareigūno priesaika nėra formalus aktas, ja pabrėžiama, jog šios tarnybos pareigūnams keliami didesni reikalavimai, nustatomi itin aukšti tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Todėl aukščiau nurodyti pareiškėjo veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų nepriekaištingos reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams, todėl pareiškėjo reikalavimas pritaikius senatį grąžinti jį į tarnybą yra nepagrįstas ir negali būti patenkintas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija padaryto pažeidimo, kuriuo jis pažemino pareigūno vardą, fakto, tačiau teigia, jog Įsakymas buvo priimtas praleidus Statute nustatytą senaties terminą.

6. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad 2018 m. spalio 30 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris 2018 m. lapkričio 20 d. sustabdytas iki kol bus baigtas baudžiamasis procesas. 2020 m. vasario 5 d. Departamente gautas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. įsiteisėjęs nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-955-763/2019, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos viršininko 2020 m. vasario 6 d. pavedimu atnaujintas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų, kuriais jis galimai pažemino pareigūno vardą. Atlikus tarnybinį patikrinimą 2020 m. vasario 12 d. išvadoje konstatuota, kad padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, pareiškėjas pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Departamento direktorius, atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, 2020 m. vasario 14 d. priėmė ginčijamą Įsakymą.

7. Teismas akcentavo, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjas atleistas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra nustatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Taigi tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų. t. y. atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą, yra imperatyvi teisinė pasekmė, nesuteikianti vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą.

8. Teismas pažymėjo, kad sprendimas dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą turi būti priimtas ne vėliau kaip kitą dieną po to, kai paaiškėja, jog padaryta pareigūno vardą žeminanti veika. Pareigūno vardo pažeminimo paaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados, kurioje konstatuojama pareigūno vardą žeminanti veika, patvirtinimo diena.

9. Įvertinęs bylos nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Departamento direktoriui 2020 m. vasario 13 d. patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota pareiškėjo padaryta pareigūno vardą žeminanti veika, ir 2020 m. vasario 14 d. priėmus Įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, Statute nustatytas senaties terminas nebuvo pažeistas. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, kuriuo skunde rėmėsi pareiškėjas, nėra precedentas šioje byloje keliamam ginčui.

10. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimant nebuvo pažeistas senaties terminas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Pareiškėjo reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą ir negauto darbo užmokesčio priteisimo teismo buvo įvertinti kaip išvestiniai reikalavimai iš reikalavimo panaikinti Įsakymą, todėl konstatavęs, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimus grąžinti jį į pareigas ir priteisti negautą darbo užmokestį.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:

11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netaikant Statuto 39 straipsnyje numatyto senaties termino, neteisingai konstatuojant byloje ir teismų sistemoje esančius faktus.

11.2. Pareiškėjas 2018 m. spalio 27 d. 00.15 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl to 2018 m. spalio 30 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareiškėjui 2018 m. lapkričio 7 d. pateiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo. Taigi atsakovas apie pareiškėjo drausmės pažeidimą sužinojo 2018 m. spalio 30 d., kai buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, tačiau jokios nuobauda tuo metu neskyrė. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-955-763/2019 buvo apskųstas apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje 1A-123-935/2020 nuosprendį pakeitė. Dėl nurodytų priežasčių teismo nuosprendžio įsiteisėjimo data laikytina 2020 m. kovo 27 d. Pirmosios instancijos teismas šiuo nagrinėjamu atveju nepatikrino atsakovo atsiliepime į skundą nurodytų faktų, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

11.3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kodėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 nėra analogiškas ir netaikytinas kaip precedentas nagrinėjamojoje byloje. Šios bylos yra identiškos ir skiriasi tik statutinių tarnybų pavadinimai.

11.4. Nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma Aprašo 3 punkto nuostata, pagal kurią tarnybinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, jei nustatoma, jog nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai. Minėtas terminas yra sietinas ne su tarnybinės nuobaudos skyrimu, bet su nusižengimo tyrimo atlikimu. Šiuo atveju ginčijamas Įsakymas priimtas pasibaigus naikinamajam vienerių metų terminui, todėl aplinkybė, jog Įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos, priimtas pasibaigus naikinamajam vienerių metų terminui, yra dar vienas pagrindas pripažinti jį neteisėtu ir panaikinti. Apie tai yra pasisakiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015.

12. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

12.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o jame nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktame skunde. Kadangi dauguma apeliacinio skundo argumentų sutampa su skundo argumentais, atsakovas atsiliepime detaliai nekartojo atsiliepime, teiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstytų argumentų ir motyvų.

12.2. Teismo sprendime išdėstyta pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kad atleidimas iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą ir konstatuodamas, kad ginčijamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

12.3. Pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą dėl to, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-123- 935/2020 pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendį, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netikrino, nesudaro pagrindo panaikinti teismo priimtą sprendimą. Pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, neginčijo paties fakto, kad neblaivus vairavo automobilį. Apeliacinės instancijos teismas sprendė klausimą dėl turtinio pobūdžio reikalavimų. Kadangi fakto klausimas, jog pareiškėjas neblaivus vairavo automobilį, buvo įrodytas, sprendimas atleisti jį iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priimtas pagrįstai. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netikrino, ar Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12.4. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytam argumentui, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 yra pasisakęs dėl aplinkybių ir teisinio reguliavimo, kurios nėra precedentas šioje byloje keliamam ginčui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. TE-7-53 „Dėl A. N. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimų grąžinti pareiškėją į eitas pareigas ir priteisti negautą darbo užmokestį už visą atleidimo iš pareigų laikotarpį pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl pareigūno vardo pažeminimo ginčijamu Įsakymu teisėtai ir pagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos, t. y. pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo (pareigūno), vykdančio tarnybines pareigas, prieštaraujantis teisei elgesys yra visiškai įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis. Teismas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-955-763/2019 pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas sprendė, kad atleidimas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas, o pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas nesuėjus trejų metų naikinamajam terminui (Statuto 39 str. 4 d.).

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas šiuo nagrinėjamu atveju turėjo taikyti Statuto 39 straipsnyje nustatytą senaties termino pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 pateiktus išaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai konstatavo byloje esančius faktus, t. y. neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-955-763/2019 buvo apskųstas apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje 1A-123-935/2020 nuosprendį pakeitė. Taigi nuosprendžio įsiteisėjimo data laikytina 2020 m. kovo 27 d.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4931-629/2019). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, plačiau pasisako tik tais aspektais, kurie yra aktualūs sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo bei nurodomų jame argumentų reikšmės tarp šalių kilusiame ginče.

17. Vertindama pirmosios instancijos teismo argumentus dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neginčija padaryto pažeidimo ir jo elgesio vertinimo Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto aspektu, tačiau tvirtina, jog Įsakymas priimtas praleidus tokiam Įsakymui priimti nustatytą senaties terminą.

18. Pasisakydama dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra įtvirtintas savarankiškas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kuris nėra susietas su tarnybinės atsakomybės taikymu. Taigi egzistuojant faktinei aplinkybei – įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnas pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą – asmuo, turintis teisę priimti ir atleisti pareigūną iš tarnybos, privalo spręsti klausimą dėl tokio pareigūno atleidimo iš tarnybos ir nėra saistomas nei tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūriniais reikalavimais, nei tarnybinės atsakomybės taikymo senatimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3286-552/2019).

19. Teisėjų kolegija nenustatė, kad atleidžiant pareiškėją iš vidaus tarnybos būtų pažeistos kokios nors esminės procedūros, nes Įsakymą dėl atleidimo priėmė kompetentingas pareigūnas, Įsakymo turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Statuto 76 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu; analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir pažeidimo padarymo metu galiojusiame Statuto 66 straipsnio 1 dalyje) numatyta tvarka, kad pareigūnas turi būti atleidžiamas kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos, nebuvo pažeista, nes Departamento direktoriui 2020 m. vasario 13 d. patvirtinus 2020 m. vasario 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota pareiškėjo padaryta pareigūno vardą žeminanti veika, 2020 m. vasario 14 d. buvo priimtas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos.

20. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos viršininkas, 2020 m. vasario 5 d. gavęs Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-955-763/2019, 2020 m. vasario 6 d. pavedimu atnaujino tarnybinį tyrimą, nors šis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo tik 2020 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismui 2020 m. kovo 27 d. priėmus nutartį baudžiamojoje byloje 1A-123-935/2020, šiuo nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių Įsakymas turėtų būti panaikintas. Teisėjų kolegija, darydama tokią išvadą, atsižvelgia į tai, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde, pateiktame baudžiamojoje byloje, prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir paskirti laidavimą be užstato, nustatant, kad nusikaltimu padarytą turtinę žalą jis privalo atlyginti per penkerius metus, taip pat prašė panaikinti nuosprendžio dalį, kuria neturtinės žalos atlyginimas priteistas T. M. ir A. Z.. Taigi pareiškėjas neginčijo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu konstatuoto fakto, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, dėl ko buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčijo iš jo priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei paskirto užstato pagrįstumą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu nustatyti faktai, susiję su pareiškėjo veiksmais vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, apeliacinės instancijos teismo nebuvo tikrinami. Nors Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendis Įsakymo priėmimo dieną formaliai nebuvo įsiteisėjęs, tačiau ginčo dėl minėtų faktinių aplinkybių nustatymo nebuvo.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 išdėstytomis išvadomis, kadangi apeliaciniame skunde cituojamame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendime buvo vertinamos Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto nuostatos ir pasisakyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos statute nesant atskiro reguliavimo senaties terminui taikyti dėl pareigūno vardo diskreditavimo kilusioms pasekmėms, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikytinos nuostatos dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminų. Šiuo atveju tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusį ginčą reglamentuojant Statutui nėra pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendime pateiktais išaiškinimais, kadangi Statuto 39 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas terminas, kuriam suėjus pareigūnui atsakomybė už pareigūno vardo pažeminimą negalėtų būti taikoma. Taigi pareiškėjui tarnybinį pažeidimą padarius 2018 m. spalio 27 d., o ginčijamą Įsakymą priėmus 2020 m. vasario 14 d., Statuto 39 straipsnio 4 dalyje (Įsakymo priėmimo metu galiojanti redakcija) nustatytas trejų metų naikinamasis terminas tarnybinei atsakomybei taikyti nebuvo praleistas, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su tarnybinės atsakomybės senaties terminu, yra nepagrįsti.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Milda Vainienė