2019-11-27 Nr. CB-11420-2-56-3-01005-2009-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1840/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01005-2009-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2019 m. lapkričio 21 d. gautu ieškovo L. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis atmesti ieškovo prašymus panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį, kuria patvirtintas AB „Swedbank“ patikslintas 37 110,79 Eur reikalavimas BIĮ „Talka“ bankroto byloje; priteisti BIĮ „Talka“ solidariai iš AB „Swedbank“ ir bankroto administratorės UAB „Stinkoma“ 26 000,78 Eur administravimo išlaidų; skirti kreditorei AB „Swedbank“ ir bankroto administratorei UAB „Stinkoma“ po 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, po 50 proc. nuo šios sumos skiriant ieškovui, peržiūrėjimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnį, 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir 7 dalies 3 punktą, nes tvirtinant kreditorių reikalavimus BIĮ „Talka“ bankroto byloje buvo įtrauktos banko, po bankroto bylos teisme iškėlimo, prisiskaičiuotos palūkanos ir netesybos ieškovui, taip pat teismai pažeidė ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad hipotekos kreditoriui turi būti išmokama reikalavimo suma, tačiau jau atskaičius administravimo išlaidas, netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir kt.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tais atvejais, kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Tais atvejais, kai kasaciniame skunde nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl ĮBĮ 26 straipsnio, 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto ir 7 dalies 3 punkto, 33 straipsnio 6 dalies taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies nustatytų kriterijų kasacijai, kasaciniame skunde neišdėstyti teisės taikymui ir aiškinimui aktualūs klausimai. Kasaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika, tačiau paaiškinimais iš esmės nepagrindžiama, kad teismai būtų nuo jos nukrypę priimdami procesinius sprendimus. Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Janina Januškienė

Algis Norkūnas

Algirdas Taminskas