002a24ff-83ab-44a0-a8a7-dfe48e81dfee · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-360/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07080-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; (S) 1.1.10.1.; .4.6.1. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Eduardo MaÅ¡kevičiaus, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

S. (M. S.) gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-10-01 nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019-11-20 nuosprendį (prieÅ¡ tai laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeičiant laisvės atėmimo bausme) ir M.

S. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas M. S. iÅ¡bÅ«tas laikas kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme ir suėmime), t. y. nuo 2020-02-26 iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį nuosprendį, vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Nuosprendžiu M. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendžiu iš M. S. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 132,52 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam K. K. (K. K.) priteista 3 623 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. M. S. nuteistas už tai, kad apiplėšė, įsibrovęs į patalpÄ ir panaudojęs fizinį smurtÄ bei peilį, o bÅ«tent: M. S., 2020-02-17, laikotarpiu nuo 14.36 val. iki 18.14 val., tikslus laikas nenustatytas, prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), sugriebęs D. K. iÅ¡ deÅ¡inės rankos, iÅ¡traukė buto raktÄ , o iÅ¡ kairės rankos pagrobė D. K. priklausančiÄ piniginę, kurios vertė 10 Eur, kurioje buvo 1,50 Eur grynųjų pinigų, bei Klaipėdos transporto elektroninis bilietas, kurio vertė 13 Eur.

Po ko, iÅ¡ D. K. atimtu raktu atrakinęs buto (duomenys neskelbtini) duris, jėga į butÄ Ä¯stÅ«mė D. K. ir taip, nesant nukentėjusiojo sutikimui, įsibrovė į butÄ bei užrakino buto duris. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , M. S., reikalaudamas D. K. atiduoti jam auksÄ ir pinigus, pasiėmęs puodo dangtį sudavė apie dvideÅ¡imt smÅ«gių D. K. į galvÄ , iÅ¡ kurių devyniais smÅ«giais puodo metalinio dangčio briauna padarydamas devynias muÅ¡tines, linijines galvos žaizdas bei dangčio plokÅ¡tuma ir kumščiais padarydamas kitus dauginius pavirÅ¡inius veido ir galvos sužalojimus - odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas nosies, abiejų akiduobių, deÅ¡inio skruosto, kairio ausies kauÅ¡elio, kairio smilkinio bei pasmakrio srityje.

D. K. nuo smÅ«gių prisidengiant ranka galvÄ , 2-3 poveikiais padarė kairės plaÅ¡takos ir IV pirÅ¡to kraujosruvas bei vienu smÅ«giu padarė D. K. poodinę kraujosruvÄ juosmens kairėje pusėje, po ko tampydamas ir stumdydamas D. K. po butÄ , padarė jam odos įdrėskimus kairės blauzdos Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, taip D. K. padarydamas sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Panaudojęs fizinį smurtÄ , M. S. pagrobė iÅ¡ D. K. jo dėvimus akinius, kurių vertė 10 Eur, iÅ¡ striukės vidinės kiÅ¡enės iÅ¡traukė ir pagrobė kitus D.

K. priklausančius akinius, kurių vertė 10 Eur, bei nuo rankos nuplėšė rankinį laikrodį „Casio“, kurio vertė 70 Eur. Po ko, spirdamas ir tokiu bÅ«du iÅ¡lauždamas D. K. ir K. K. kambarių duris, iÅ¡ D. K. kambario pagrobė D. K. priklausantį turtÄ : televizorių „Samsung“, kurio vertė 400 Eur, planÅ¡etinį kompiuterį „Huawei Media Pad T3 10 Space Gray N“, kurio vertė 100 Eur, su dėklu, kurio vertė 20 Eur, o iÅ¡ K. K. kambario pagrobė K. K. priklausantį turtÄ : televizorių „Changhong“, kurio vertė 70 Eur, 3 vnt. auksinius, moteriÅ¡kus žiedus, kurio vieneto vertė 200 Eur, bendra vertė 600 Eur, 1 vyriÅ¡kÄ auksinį žiedÄ , kurio vertė 450 Eur, 3 poras auksinių auskarų, kurių vienos poros vertė 200 Eur, bendra vertė 600 Eur, laikrodį „Appella“, kurio vertė 58 Eur, moteriÅ¡kÄ geltono metalo laikrodį, kurio vertė 20 Eur, laikrodį „Tissot“, kurio vertė 40 Eur, laikrodį „Continental“, kurio vertė 350 Eur, laikrodį „Jacques Lemans Sports“, kurio vertė 30 Eur, bei 1 700 Eur grynųjų pinigų.

Po ko, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , M. S. paėmęs peilį, perpjovė D. K. priklausantį paveikslÄ ir tokiu bÅ«du sukÅ«ręs nukentėjusiajam bauginančiÄ ir nerimÄ keliančiÄ situacijÄ , nusitempė jį į buto koridorių, kur pridėjęs peilį D. K. ties krÅ«tine ir taip grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , reikalavo atiduoti auksÄ ir pinigus, tačiau nukentėjusiajam neįvykdžius jo reikalavimų, pagrobė peilį, 30 Eur vertės, bei susirinkęs D. K. ir K. K. priklausančius daiktus, iÅ¡ buto pasiÅ¡alino.

Tokiu bÅ«du M. S., įsibrovęs į patalpÄ - butÄ ir panaudojęs fizinį smurtÄ bei peilį, pagrobė svetimÄ â€“ D. K. priklausantį turtÄ , kurio vertė 664,50 Eur, bei K. K. priklausantį turtÄ , kurio vertė 3 918 Eur.

2. M. S. buvo kaltinamas, bet iÅ¡teisintas dėl to, kad sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: M. S., 2020-02-17, laikotarpiu nuo 14.36 val. iki 18.14 val., tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paėmęs peilį, perpjovė D. K. priklausantį paveikslÄ , kurio vertė 2 000 Eur.

3. Nuteistojo M. S. gynėjas advokatas R. Skėrys apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį pakeisti, taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir nuteistajam M. S. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ iÅ¡ dalies atidėti, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį - 1 metus laisvės atėmimo; įskaityti į bausmės laikÄ M. S. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme ir suėmime), t. y. nuo 2020-02-26 iki bausmės vykdymo pradžios. 3.1.

Nurodo, kad, nesutikdamas su paskirta bausme nuteistasis pažymi, jog jo kaltė buvo įrodyta visišku teisiamojo posėdžio metu duotu prisipažinimu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors teismas nustatė, jog M. S. ir nepripažino dalies smurto panaudojimo įsibraunat į patalpas, tačiau M. S. pilnai prisipažino dėl jam pateiktų kaltinimų, davė išsamius parodymus teisme dėl smurto panaudojimo, nuoširdžiai gailisi, savo veiksmus vertina kritiškai, todėl darytina išvada, kad dalis jo nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nesutampa su bylos medžiaga neturėtų turėti esminės įtakos jo veiksmų ir atsakomybės pasunkinimui.

Nors teismas ir pagrįstai pažymėjo, kad dalies žalos atlyginimas nukentėjusiesiems vertintinas kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau teismas Å¡ios aplinkybės visumoje skirdamas M. S. galutinę bausmę tinkamai ir neįvertino. 3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas taip pat tinkamai neįvertino to, kad M. S. yra teigiamai charakterizuojamas ne tik savo buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuri beje sutiktų jį ir vėl priimti į darbÄ , bet ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus jis taip pat yra charakterizuojamas teigiamai.

Pateiktoje teismui charakteristikoje nurodoma, kad M. S. pasižymi gana ramiu bÅ«du, su administracijos atstovais bendrauja mandagiai ir taktiÅ¡kai, savarankiÅ¡kai stengiasi savyje ugdyti teigiamas savybes. Jis socialinius ryÅ¡ius palaiko su tėvu, su sugyventine pasimatymu ir skambučių pagalba. M. S. galvoja apie ateitį, atlikęs bausmę tikisi įsidarbinti ir bÅ«ti sÄ Å¾iningu Lietuvos piliečiu. Duodamas parodymus teisme, M. S. pats pažymėjo, kad izoliatoriuje nuolat dirba su psichologu, atlieka įvairias užduotis tokiu bÅ«du keldamas sau tikslÄ pasikeisti ir savyje ugdyti teigiamas savybes.

Svarbia aplinkybe M. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam gimus sÅ«nui, Å¡eimyninės padėties pasikeitimas, jo teigimu, sustiprino jo norÄ ir pasiryžimÄ keistis, bÅ«ti doru ir sÄ Å¾iningu. Å ios aplinkybės teismo taip pat liko tinkamai neįvertintos ir nuosprendyje tik formaliai pažymėtos, neįvertinant jų visumoje aplinkybių, teigiamai apibÅ«dinančiu M. S. asmenybę. 3.3. Apeliaciniame skunde pažymima, jog apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, nes skirdamas bausmę teismas, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , neatsižvelgė į visas aplinkybes, į kurias, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, privalėjo atsižvelgti.

Nors BK 61 straipsnį aiÅ¡kinant gramatiÅ¡kai, daugiau akcentuojama atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių reikÅ¡mė skiriant bausmę, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad skiriant bausmę vienodÄ reikÅ¡mę turi visos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, o ne tik atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios. Kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mė teismo turi bÅ«ti įvertinta bei motyvuotai parinkta Å¡velnesnės ar griežtesnės bausmės rÅ«Å¡is ir bausmės dydis. 3.4.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ne daugiau kaip penkeriems metams už vienÄ sunkų tyčinį nusikaltimÄ , todėl jam atitinkant formalius BK 75 straipsnio 2 dalies nustatytus kriterijus, turi bÅ«ti tinkamai, o ne formaliai įvertinta, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. M. S. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atlygino dalį žalos, jis suprato savo veiksmų neteisėtumÄ , stengiasi savo kaltę iÅ¡pirkti, bÅ«damas laisvėje jis turėjo nuolatinę gyvenamÄ vietÄ , ankstesnę darbovietę, gyveno kartu su savo bÅ«sima sutuoktine, kuri pagimdė jam vaikÄ .

Vaiko gimimas pakeitė M. S. požiÅ«rį į gyvenimÄ , davė tolesnę prasmę ir tikslÄ gyvenimui, tapo motyvu ir katalizatoriumi pasikeisti tiek pačiam, tiek peržiÅ«rėti savo gyvenimiÅ¡kas vertybes. Teigiamai jo asmenybę įvertino tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis dirbo, tiek ir Å iaulių tardymo izoliatorius, nurodęs charakteristikoje apie jo teigiamas savybes ir pasiryžimÄ keistis. Jis kardomajame kaltinime - suėmime jau iÅ¡buvo virÅ¡ 7 mėnesių, kas leidžia teigti, kad M.

S. daugiau nei minimumÄ galimos minimalios bausmės, taikytinos dalinio bausmės vykdymo atidėjimu, jau atliko. PrieÅ¡ingai - tolesnis jauno, darbingo, Å¡eimÄ sukÅ«rusio ir naujagimio susilaukusio vyro izoliavimas nuo visuomenės nutrauktų teigiamus ryÅ¡ius su jo socialine aplinka bei sutrukdytų atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis gali pasitaisyti bÅ«damas laisvėje. Ä®vertinus M. S. asmenybę, jam paskirtÄ bausmę ir poveikį, taip pat ir Å¡ioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kitas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, galima konstatuoti, kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti iÅ¡ dalies atidėjus paskirtosios bausmės vykdymÄ .

Kalbant apie asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir jų svarbÄ , panaÅ¡ios nuomonės laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas byloje Nr. 1A-168-255/2020. Apelianto vertinimu, jo padarytas nusikaltimas nors ir yra nepateisinamas, tačiau jis pats nėra tiek pavojingas visuomenei, jog bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti skiriant jam tik realiÄ laisvės atėmimo bausmę. IÅ¡nagrinėjus bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikalstamas veikas ir apelianto asmenybę, darytina iÅ¡vada, kad aptariamu atveju M.

S. paskirtos bausmės tiek už atskirÄ nusikaltimÄ , tiek galutinės subendrintos bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali bÅ«ti pasiekti iÅ¡ dalies atidėjus jam paskirtosios bausmės vykdymÄ . Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad dalinio bausmės vykdymo atidėjimo taikymas sudarys galimybę dirbti apeliantui ir tokiu bÅ«du sudarys palankesnes sÄ lygas atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ , priteistÄ skundžiamu nuosprendžiu. Todėl skundžiamo teismo nuosprendžio dalis keistina BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

4. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijamos nuosprendžio iÅ¡vados dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik praÅ¡oma taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ iÅ¡ dalies atidėti, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį.

6. BK 75 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020-07-01) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį.

Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019).

7. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir motyvuotai jÄ atmetė. Kolegija neturi pagrindo nepritarti iÅ¡samiems nuosprendžio argumentams. M. S. padarė sunkų, tyčinį, savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ . Praeityje jis jau ne kartÄ teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neiÅ¡nykęs, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, todėl pagrįstai pripažintas recidyvistu. Ankstesnės su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės teigiamo poveikio neturėjo, M. S. ir toliau nusikalsta. Apeliaciniame skunde minimos teigiamai apeliantÄ apibÅ«dinančios aplinkybės, susijusios su Å¡eimine situacija, numatoma darbine veikla, teigiamomis charakteristikomis bei ketinimais pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ , nepakankamos bausmės vykdymo atidėjimo klausimu daryti kitokias iÅ¡vadas nei skundžiamame nuosprendyje.

8. Apeliaciniame skunde užsimenama ir tai, jog nuteistojo manymu jam paskirta bausmė per griežta, pažymima, jog M. S. pilnai prisipažino dėl jam pateiktų kaltinimų. Kolegija Å¡iuos argumentus atmeta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje motyvuota, kodėl M. S. nepripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, iÅ¡samiai aptartas ir pats bausmės skyrimo klausimas. IÅ¡ tikrųjų iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog duodamas parodymus proceso metu, nuteistasis nebuvo visiÅ¡kai atviras ir nuoÅ¡irdus, nepripažino smurto naudojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį įsibraunant į patalpÄ , nors bylos duomenimis Å¡i reikÅ¡minga aplinkybė yra nustatyta, ikiteisminio tyrimo metu neigė ir peilio panaudojimÄ , teisiamajame posėdyje paskutinio žodžio metu M.

S. nurodė, jog jam dėl D. K. gėda, kad Å¡is pasikvietė į butÄ svetimÄ Å¾mogų, nors ne kas kitas, o bÅ«tent nuteistasis užpuolė ir sužalojo nukentėjusįjį pastarojo gyvenamojoje vietoje. Taigi, atsižvelgiant į aptartÄ nuteistojo elgesį bylos proceso metu ir kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama apie kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimÄ , pirmosios instancijos teismas nepripažindamas M. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

9. Tai pat kolegija nemano, jog M. S. bÅ«tų nubaustas per griežtai, kaip apie tai teigiama apeliaciniame skunde. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Aptartų nuostatų nagrinėjamu atveju buvo laikytasi.

10. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes, nuosprendyje iÅ¡dėstė tokios bausmės individualizavimo motyvus ir apygardos teismas neturi pagrindo Å¡iems motyvams nepritarti. M. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, numatančiÄ vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . Nuteistajam nustatytas bausmės terminas Å¡velnesnis nei sankcijos vidurkis. Apeliantas praeityje jau teistas, nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , kitos bausmės atlikimo metu, taigi nusikaltimų darymas nėra atsitiktinis reiÅ¡kinys apelianto gyvenime. Ankstesnės Å¡velnesnės bausmės įtakos apelianto elgesiui neturėjo. Todėl, atsižvelgiant į visų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų, taip pat ir nuteistojo padėties lengvinimui įtakÄ turinčių, aplinkybių visumÄ , kolegija neturi pagrindo manyti, jog M. S. skundžiamu nuosprendžiu nubaustas per griežtai.

11. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1A-168-255/2020, tačiau pastarojoje byloje nustatytos aplinkybės nebuvo tokios kaip nagrinėjamu atveju (nuteistasis neturėjo teistumo, nebaustas administracine tvarka).

12. Dėl to, kas aptarta, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo M. S. gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Kristina Kakurinė Savinijus Katauskas Eduardas MaÅ¡kevičius