2022-04-13 Nr. AB-9047-3-61-3-05222-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1961-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05222-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. A. H. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. A. H. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. A. H. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21S41387 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 6K-2451 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) tris pastaruosius metus vyksta karinis konfliktas ir teritorijos yra nuolat bombarduojamos, dėl šių priežasčių pareiškėjas pagrįstai bijo sugrįžti į savo kilmės šalį. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) pateiktais duomenimis (duomenys neskelbtini) veikla (duomenys neskelbtini) suaktyvėjo. (duomenys neskelbtini).

2.2. Pažymėtina, kad pagal Europos sąjungos teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes, tarp kurių yra ir nuo karo veiksmų nukentėję asmenys. Pareiškėjas nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą, todėl nėra jokio pagrindo juo netikėti ir jo duotus paaiškinimus vertinti kritiškai. Pareiškėjas priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, nes gyvena intensyvių karo veiksmų zonoje.

2.3. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti. Pareiškėjas Departamento vykdyto tyrimo metu buvo nurodęs faktines aplinkybes, pagrindžiančias prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, įrodymų, kurie paneigia Departamento išvadas.

2.4. Nustatytas draudimas atvykti nėra proporcingas, pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo. Jam nepagrįstai nesudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti.

2.5. Pareiškėjas buvo prašęs, kad būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas, kadangi asmens teisė į tiesioginį ir teisingą procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą motyvavo, kad kilmės valstybėje jam kyla karo grėsmė. Pareiškėjas nurodė, kad asmeniškai jo niekas nepersekioja, niekas negrasina jam ir niekas asmeniškai jam nekelia grėsmės. Jis išvyko iš savo šalies dėl to, kad ten nuolat vyksta karas ir gyventi yra nesaugu. Jis nori ramiai ir saugiai gyventi Europos Sąjungoje.

3.2. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje jis buvo asmeniškai susidūręs su persekiojimo veiksmais. Pareiškėjo siekis ir noras gauti geresnį ir saugesnį gyvenimą yra suprantamas ir nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Pareiškėjo išvardinta išvykimo iš kilmės šalies priežastis neprilygsta „persekiojimui“, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju asmeniui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

3.3. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

3.4. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojų individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiško smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.5. Pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

3.6. Tyrimo metu nustatyta, kad ACLED (Ginkluotų konfliktų vietų ir įvykių duomenų projektas, nevyriausybinė organizacija) pranešė, kad per ataskaitinį laikotarpį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas galėjo pateikti informaciją, kuri paneigtų Departamento išvadas, tačiau nei tyrimo metu, nei skunde kuris buvo teikiamas Departamentui, tokių duomenų nenurodė.

3.7. Įvertinęs ESTT praktiką dėl padidintos rizikos asmenų profilių bei surinktą informaciją, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas nepatenka į padidintos rizikos asmenų grupę, kadangi kaip ir pats nurodė pareiškėjas jis nėra persekiojamas, konkrečios individualios grėsmės nepatyrė.

3.8. Prieglobsčio prašytojai, grįždami į (duomenys neskelbtini), gali pasinaudoti įvairių organizacijų pagalba, valstybės finansuojamomis grąžinimo programomis.

3.9. Aplinkybes, kurias pareiškėjas nurodė, siekiant įrodyti tarptautinės apsaugos poreikį, neįrodo, kad kilmės valstybėje dėl asmens individualių savybių kiltų reali grėsmė ar pareiškėjas būtų persekiojamas. Konkrečių ir individualių aplinkybių pareiškėjas nenurodė, savo prieglobsčio prašymą grindė iš esmė bendra informacija.

3.10. Pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Be kita ko, iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

3.11. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo H. A. H. H. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai teismas pakeitė Komisijos sprendimo dalį, likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirtęs sieną (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog šalį paliko dėl geresnio ir saugesnio gyvenimo.

5.2. 2021 m. spalio 20 d. įvyko pareiškėjo apklausa, kurios metu jis nurodė, jog yra iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad iš savo šalies išvyko, nes nori gyventi kaip normalus žmogus, turėti žmogaus teises ir visa kita. Visi žino, kad (duomenys neskelbtini) labai blogai, ten nėra saugu. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas pasakojo, kad jo asmeniškai niekas nepersekioja, niekas jam negrasina, tiesiog ten gyventi nėra saugu.

5.3. Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos): 2) išsiųsti asmenį į (duomenys neskelbtini) Respubliką; 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

5.4. Pareiškėjui apskundus Sprendimą ikiteismine tvarka, Komisijos sprendimu pareiškėjo skundas netenkintas.

6. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo, ieškojimas. Apklausos metu Departamente pareiškėjas kaip pagrindinę aplinkybę nurodė, jog iš (duomenys neskelbtini) išvyko ir į Europos Sąjungą atvyko dėl to, jog (duomenys neskelbtini) gyventi labai blogai. Tuo pačiu nurodė, jog šią situaciją taip pat įtakojo nuolat vykstantys karai ir konfliktai (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjas minėjo, jog sulaukęs 38 metų nori oriai gyventi, o (duomenys neskelbtini) nėra saugu.

7. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę jo kilmės valstybėje. Pareiškėjas nei prašymo dėl prieglobsčio pateikimo, nei nagrinėjimo Departamente metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė aplinkybių, kad kilmės valstybėje jis bus persekiojamas. Nurodytos pareiškėjo priežastys apie (duomenys neskelbtini) vykusius ir vykstančius karinius konfliktus niekaip nesusietos su asmeniniais išgyvenimais. Pareiškėjas minėjo (duomenys neskelbtini) karus. Taip pat nurodė, jog dėl (duomenys neskelbtini) vykusio karinio konflikto buvo pasitraukęs į (duomenys neskelbtini), teigė, kad ir ten nėra saugu, tačiau nepaaiškino kuo pasireiškė nesaugumas.

8. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės. Teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, jog ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių. Svarbu paminėti, kad pareiškėjas nei Departamente apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė duomenų, jog kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima vertinti kaip individualią persekiojimo grėsmę pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėjas pasakojo, jog (duomenys neskelbtini) vykstant kariniam konfliktui buvo persikėlęs į (duomenys neskelbtini), vėliau grįžo. Minėtos aplinkybės taip pat suponuoja išvadą, jog pareiškėjo kilmės šalyje bendra saugumo padėtis nesudaro individualios persekiojimo grėsmės pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių.

9. Įvertinęs Departamento surinktą kilmės šalies informaciją bei pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad remiantis EPPB (duomenys neskelbtini) paskelbtomis gairėmis, (duomenys neskelbtini) smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismas nenustatė duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės šalyje.

10. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo.

11. Teismas nurodė, kad Departamentas pagrįstai rėmėsi EPPB, kaip kompetentingos institucijos, parengtomis 2021 m. gairėmis.

III. 12. Pareiškėjas H. A. H. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas nori būti tiesiogiai išklausytas.

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

13.2. Priešingai nei teigia teismas, pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Remiantis turima kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis ((duomenys neskelbtini)), bei kurios yra įsitvirtinusios pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)). Turima informacija pagrindžia išvadą, jog (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo gyvenamoje vietovėje vyksta vidinis karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kontroliuoja (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Dėl karo veiksmų pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko iš šalies, nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

13.3. EPPB (duomenys neskelbtini) ataskaita, kuria remiasi Departamentas, yra neaktuali, nes (duomenys neskelbtini) metų senumo, ir neatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini), be kita ko rekomendacinio pobūdžio, todėl neprivaloma valstybėms. Todėl atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą turėjo ne formaliai ir labai fragmentiškai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjo galimybes apsisaugoti, ypač, kai jis yra iš (duomenys neskelbtini), kuriame vyksta karinis konfliktas su (duomenys neskelbtini).

13.4. Pareiškėjo išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą (pvz., Prekybos teisių atėmimas arba diskriminacinis ar per didelis tam tikros etninės ar religinės grupės apmokestinimas), aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies.

13.5. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai nurodo:

14.1. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

14.2. Pareiškėjo teiginiai, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas ne tik neatitinka tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, bet ir nepatvirtina tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo būtinybės. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pats nurodė, kad asmeniškai jo niekas nepersekioja, niekas negrasina jam ir niekas asmeniškai jam nekelia grėsmės. Jis nori ramiai ir saugiai gyventi Europos Sąjungoje. Pareiškėjo siekis ir noras gauti geresnį ir saugesnį gyvenimą yra suprantamas ir nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Pareiškėjo išvardinta išvykimo iš kilmės šalies priežastis neprilygsta „persekiojimui“, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali grėsmė.

14.3. Ginčijamame sprendime taip pat pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Kadangi pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta, skundžiamame Sprendime Departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsni 1 dalies reikalavimų ir jam pareiškėjui pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

14.4. Pareiškėjas neįrodinėjo, kad minėtos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys kaip nors susijusios su jų atžvilgiu taikoma diskriminacija ar, kad prieš juos buvo naudojamos ekonominio pobūdžio priemonės, t. y. neteisėtas apmokestinimas ar papildomų rinkliavų rinkimas ir, kad tokios priemonės yra naudojamos atsižvelgiant į jo individualias savybes.

14.5. Teisės aktai neįpareigoja Departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste.

14.6. ESPA (ankstesnis pavadinimas EPPB) (duomenys neskelbtini) gairės apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas. Dar daugiau, Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Atsakovas pažymi, kad jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame sprendime, išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai, kad sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, laikytini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą Departamentą nagrinėti pareiškėjo H. A. H. H. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, be kita ko, norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

17. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, nurodo, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, atsakovas nesurinko aktualios ir esamą padėtį atitinkančios kilmės šalies informacijos iš skirtingų šaltinių.

19. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

21. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

22. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014, 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

23. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

24. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

25. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

26. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas save įvardija (duomenys neskelbtini) piliečiu (su savimi asmens dokumentų neturėjo), (duomenys neskelbtini), prašymą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo) pateikė 2021 m. rugpjūčio 24 d. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą motyvuoja tuo, jog nori gyventi saugioje šalyje, jo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) kas keletą metų nuolat vyksta kariniai konfliktai.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė iš esmės teisingą išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamu dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Be kita ko, Departamento surinkta informacija patvirtina, kad kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

29. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina individualaus pobūdžio persekiojimo (žr. nutarties 13.2 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodydamas šį apeliacinio skundo argumentą pareiškėjas pateikia kilmės šalies informaciją apie bendrą nesaugią padėtį šalyje dėl vykdomų karinių veiksmų, o ne tiesiogiai prieš pareiškėją nukreipto individualaus persekiojimo aplinkybes.

30. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tam, jog būtų pripažinta esant pagrindui suteikti prieglobstį, pareiškėjas turėjo nurodyti aplinkybes, patvirtinančias konkretaus persekiojimo pavojų savo kilmės valstybėje. Kadangi pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.

31. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui.

32. Be kita ko, pats pareiškėjas 2021 m. spalio 20 d. vykusios apklausos metu Departamento pareigūnui patvirtino, kad jo asmeniškai niekas nepersekiojo, niekas negrasino ir niekas asmeniškai jam nekelia grėsmės.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad remiantis (duomenys neskelbtini) EPPB gairėmis, (duomenys neskelbtini) smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) esmingai pasikeitė.

34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų susijusių su ekonomine pareiškėjo padėtimi (žr. nutarties 13.4 p.), pažymi, kad pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo motyvais, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, kad prieš jį kilmės šalyje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, jis yra diskriminuojamas, dėl individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt., todėl šie bendro pobūdžio argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nepatvirtina pareiškėjui asmeniškai realiai gresiančio pavojaus dėl gyvenimo jo kilmės šalyje. Juolab, kad pats pareiškėjas patvirtino, jog asmeniškai jam niekas negresia.

35. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Departamentas vadovavosi neaktualiais ir esamos padėties neatitinkančiais duomenimis apie kilmės šalį, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį kilmės šalyje. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; taip pat 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022; Nr. eA-1287-968/2022; Nr. eA-1299-815/2022; Nr. eA-1336-575/2022; kt.). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojos pageidaujama informacija apie jos kilmės šalį.

36. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, be EPPB (duomenys neskelbtini) paskelbtos bendros situacijos (duomenys neskelbtini) analizės, rėmėsi ir nevyriausybinės organizacijų ACLED ir UNAMI duomenimis apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) viešais šaltiniais. Tad atmesti kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nesurinkto kilmės šalies informaciją iš skirtingų šaltinų.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nepagrįstais laikytini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Pirmosios instancijos teismas Sprendime ir Komisijos sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sutrumpino iki dvejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. A. H. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė