2019-12-04 Nr. AB-22680-3-61-3-01634-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1357-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01634-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant pareiškėjui E. J.,

atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atstovėms Juditai Kaminskienei ir Laurai Ulevičei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. J. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) kanclerio 2017 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. 460-P-SK-111 „Dėl E. J.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) išvadą, kurioje pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai, skundžiamu Įsakymu pareiškėjas buvo įpareigotas tobulinti kvalifikaciją pagal Seimo kanclerio patvirtintą programą. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju buvo pažeistos teisės aktų nuostatos.

3. Nurodė, kad tiesioginė vadovė pateikė su klaidomis užpildytą karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą, be to, tiesioginė vadovė su pareiškėju nebuvo susitarusi dėl pokalbio datos, todėl pareiškėjas pokalbiui nebuvo pasiruošęs. Pokalbio metu nebuvo aptarti pareiškėjo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, neaptarti pasiekti rezultatai, vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis, t. y. neatskleista, kas buvo neatlikta ar blogai atlikta, kaip suprastėjo ar kitaip kokybiškai pasikeitė pareiškėjo tarnybiniai rezultatai po kasmetinio 2015 m. tarnybinės veiklos vertinimo, kurio metu pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai, ir kodėl siūloma 2016 m. pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai. Taip pat nebuvo suformuluotos pareiškėjo einamųjų metų užduotys, neaptarta karjera ir kvalifikacijos tobulinimas.

4. Pažymėjo, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje (toliau – ir Vertinimo išvada) įrašyti tiesioginės vadovės teiginiai yra įžeidžiantys ir neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nesutiko, kad kai kurių įstatymų projektų išvadų projektus jis parengė vėluodamas. Paaiškino, jog pagal klausymų darbotvarkę, įstatymų projektų Nr. XIIP-4096, XIIP-4097, XIIP-4098, XIIP-4099, XIIP-4437 klausymai buvo numatyti 2016 m. gruodžio 7 d. 15.00–17.00 val., išvadų projektai šiems klausymams buvo parengti ir el. paštu pateikti Sveikatos reikalų komiteto (toliau – ir Komitetas) išvadų rengėjams likus 5 dienoms iki numatytos klausymų dienos, todėl jokio vėlavimo nebuvo. Nurodė, kad įstatymo projekto Nr. XIIP-3323(2) išvadas parengė pats, be kitų (duomenys neskelbtini) pagalbos, visus Komiteto sprendimų ir / ar protokolo išrašų projektus parengė tinkamai ir laiku, be atskirų priminimų ir prašymų.

5. Pareiškėjas nesutiko su teiginiu, kad jam trūksta atsakomybės teikiant pasiūlymus įtraukti į sesijos darbų programą įstatymų projektus, t. y. 2016 m. rugpjūčio 16 d. pasiūlė įtraukti į sesijos darbų programą Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2836(2). Pažymėjo, kad jo pareigybės aprašyme nenurodyta funkcija teikti pasiūlymus, sudarant Komiteto posėdžių ar klausymų darbotvarkes.

6. Pareiškėjas teigė, kad iš prigimties jis yra analitikas, todėl prieš rengdamas atsakymus į gautus raštus, detaliai išanalizuoja nagrinėjamą klausimą, kad galėtų parengti tinkamą raštą–atsakymą. Pabrėžė, jog niekada nereikalauja Komiteto biuro vedėjos, kad jam būtų paaiškinta, ką daryti ir kur kreiptis. Teigė, kad jis dirba savarankiškai ir savo kuruojamos srities Komiteto raštų–atsakymų bei iniciatyvinių raštų projektus 2016 m. parengė tinkamai ir laiku.

7. Nesutiko su teiginiais, kad jis įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. Pažymėjo, kad 2016 m. suformuluotų ir pareigybės aprašyme nustatytų užduočių neatlikimas nebuvo fiksuotas jokiuose teisiniuose dokumentuose, pareiškėjas nebuvo padaręs jokių tarnybinių nusižengimų, visas užduotis 2016 m. atliko laiku ir kokybiškai, be to, papildomai padėjo parengti Seimo nariams 3 įstatymų projektus. Pareiškėjo teigimu, jį įžeidžia tiesioginės vadovės komentarai, jog jis nesugeba dirbti savarankiškai ir kuruoti teisės aktų projektų nuo pradžios iki galo, užduotis atlieka paviršutiniškai, funkcijas vykdo patenkinamai, konfliktuoja, nerodo noro dirbti efektyviau. Pareiškėjas pabrėžė, jog Seimo kanceliarijoje dirba daugiau kaip 14 metų ir per visą šį laikotarpį nebuvo padaręs jokių tarnybinių nusižengimų. Pastaruosius metus jo tarnybinė veikla buvo vertinama labai gerai ir gerai. 2008–2012 m. Seimo kadencijoje Komitetui vadovavęs pirmininkas A. M. neturėjo jokių pretenzijų dėl pareiškėjo atliekamo darbo kokybės, o 2012–2016 m. kadencijoje Komitetui vadovavusi pirmininkė D. M. pareiškė pareiškėjui padėką. Pareiškėjo teigimu, jis dirba savarankiškai, kuruoja teisės aktų projektus nuo pradžios iki galo, renkasi tinkamus darbo metodus pavestoms užduotims atlikti. Pareiškėjo nuomone, tiesioginės vadovės komentarai, jog pareiškėjas nuolat sukelia konfliktines situacijas, nevengia pakelti balso prieš biuro vedėją, nerodo iniciatyvos gerinti santykių tarp kolegų, nebendradarbiauja su kitais (duomenys neskelbtini), konstruktyvus bendradarbiavimas neįmanomas su kitų padalinių darbuotojais, vengia išsamios ir kvalifikuotos svarstomų klausimų analizės yra ne tik įžeidžiantys, bet prieštarauja kitiems komentarams ir laikytini tiesioginės vadovės psichologinio smurto apraiškomis pareiškėjo atžvilgiu.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog nebuvo laikytasi Vertinimo taisyklių 17 punkto, nes pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama tik 2017 m. kovo 20 d. Be to, Vertinimo komisijos posėdis buvo labai varginantis, užtruko labai ilgai (beveik 5 val. su trumpa pertrauka pavalgyti), į jį be tiesioginės vadovės buvo pakviesti dalyvauti dar 4 Seimo kanceliarijos Sveikatos reikalų komiteto biuro (toliau – ir Biuras) darbuotojai, kurie pagal teisės aktus neturi dalyvauti. Vertinimo komisija nenagrinėjo iš esmės tiesioginės vadovės išdėstytų teiginių bei komentarų, neišklausė pareiškėjo atsikirtimų į kiekvieną iš jų bei neatsižvelgė į Vertinimo komisijos nario V. V. atskirą motyvuotą nuomonę, kuria nepritariama komisijos siūlymui.

9. Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija (toliau – ir atsakovas) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė, kad susitikęs su vedėja pareiškėjas turėjo visas galimybes kreiptis dėl pokalbio datos nukėlimo vėlesniam laikotarpiui ar pokalbio pratęsimo. Per 2016 metus Biuro vedėja J. B. ne kartą yra pateikusi pareiškėjui žodines pastabas, rašiusi elektroninius laiškus dėl pareiškėjo netinkamos darbo kokybės, klaidų, netikslumų. Kasmetinio pokalbio metu buvo apibendrinta pareiškėjo veikla, nurodytos klaidos ir pareiškėjas informuotas, kad tarnybinė veikla vertinama patenkinamai. Biuro vedėja detaliai užpildė vertinimo anketą, įrašydama atitinkamus komentarus (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutiko su pareiškėjo nurodytu balu, ir nurodė kitokį balą, taip pat pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą surašė vertinimo išvadą, kurioje nurodytos ir 4 einamųjų metų užduotys.

11. Pokalbio su pareiškėju metu, buvo kalbėta apie kvalifikacijos tobulinimą, pastangas, iniciatyvumą, klaidų mažinimą, o ne apie karjerą, todėl nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog tiesioginė vadovė turėjo aptarti pareiškėjo karjeros galimybes. Atkreipė dėmesį, jog gerai įvertinus pareiškėjo 2015 metais tarnybinę veiklą, jis taip pat reiškė pretenzijas dėl veiklos vertinimo, kaip argumentą nurodydamas, jog bendravimas padalinyje vyksta gerai, bet kažkodėl jo veikla nėra vertinama labai gerai.

12. Vertinimo komisija išanalizavo pareiškėjo užpildytą vertinimo anketą, tiesioginio vadovo pasirašytą vertinimo išvadą ir įvertino pareiškėjo veiklą patenkinamai. Atkreipė dėmesį, jog 2016 m. pareiškėjui buvo nustatyta užduotis pagal nustatytas kuravimo sritis pateikti pasiūlymus Biuro vedėjai rengiant Komiteto pasiūlymus Seimo pavasario ir rudens sesijų darbų programoms, Komiteto posėdžių ir klausymų darbotvarkes bei rengiant Komiteto veiklos ataskaitas. Tokia užduotis pareiškėjui buvo nustatyta ir 2015 metais. Atsakovo nuomone, pareiškėjas galimai netinkamai suvokia vidaus administravimo principus, nes tvirtina, kad politikai dėl jo veikos neturėjo priekaištų. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ) nustato, kad valstybės tarnautojo veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Pareiškėjas yra kreipęsis į Personalo skyrių dėl jo pavaldumo pakeitimo, be to, neatitinka tikrovės ir pareiškėjo teiginys, kad Komiteto pirmininkai jam nėra reiškę priekaištų dėl darbo kokybės, nes Komitetui vadovaujant Seimo narei D. M., jos prašymu pareiškėjas laikinai buvo perkeltas į kitą padalinį.

13. Atsakovas nesutiko, kad buvo pažeistas Vertinimo taisyklių 17 punktas. Pažymėjo, jog pagal Vertinimo taisyklių 20 punktą, jeigu valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Atidėjus vertinimo komisijos posėdį, šių taisyklių 17 punkte nustatytas terminas netaikomas.

14. Paaiškino, kad Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavo pareiškėjo tiesioginė vadovė J. B.. Kiekvieną pastabą dėl savo veiklos kokybės vertinimo pareiškėjas traktavo kaip įžeidimą. Kadangi vedėjos ir pareiškėjo teiginiai buvo priešingi, Vertinimo komisija priėmė sprendimą pakviesti į posėdį Biuro valstybės tarnautojus. Vertinimo komisija išklausė Biuro vedėjos J. B. paaiškinimus, pareiškėjo paaiškinimus, Biuro valstybės tarnautojų, kurie ne vieną kartą yra pabaigę rengti ar tobulinę pareiškėjui priskirtos kuravimo srities teisės aktų išvadas, pasisakymų. Komisijos narys V. V. išdėstė atskirąją nuomonę, tačiau Vertinimo komisija balsų dauguma priėmė sprendimą siūlyti Seimo kancleriui pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai. Seimo kancleris, priimdamas tokį sprendimą, atsižvelgė ir į Komiteto pirmininkės A. Š. nusiskundimus dėl pareiškėjo darbo kokybės.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, kad E. J. eina Seimo (duomenys neskelbtini) pareigas. Pagal pareiškėjo pareigybės aprašymą, jo einamos pareigybės paskirtis – padėti vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo statute apibrėžtą Komiteto veiklą Seimo teisės aktų leidybos ir parlamentinės kontrolės srityse. Pareiškėjas pagal savo pareigybės aprašymą pagal nustatytas kuravimo sritis padeda Komiteto išvadų rengėjams parengti išvadų projektus ir pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų projektų ar kitų klausimų, perduotų Komitetui svarstyti, kad Komiteto posėdyje jie būtų laiku ir profesionaliai išnagrinėti ir kad būtų atliktos kitos Komitetui pavestos funkcijos, atlieka kitas užduotis.

17. Teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. VTĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. Pagal VTĮ 22 straipsnio 5 dalį karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas.

18. Detaliau valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės (toliau – ir Vertinimo taisyklės) bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (toliau – ir Vertinimo kriterijai).

19. Nustatyta, kad pareiškėjas karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketoje savo lyderystės, supratimą apie žmogiškųjų išteklių valdymą, finansų valdymą bei analizę ir pagrindimą įvertino aukščiausiu balu – 4. Po pokalbio su pareiškėju, jo tiesioginė vadovė nesutiko su pareiškėjo įsivertinimu anketoje ir pareiškėjo lyderystę, supratimą apie žmogiškųjų išteklių valdymą, analizę ir pagrindimą įvertino 2 balais, o finansų valdymą – 3 balais.

20. Lyderystės įvertinimą 2 balais tiesioginė vadovė motyvavo tuo, kad pareiškėjo santykiai su kitais Biuro darbuotojais yra labai įtempti, nes pareiškėjas nuolat sukelia konfliktines situacijas, nevengia pakelti balso tiek prieš biuro vedėją, tiek prieš kitus darbuotojus. Niekada nepasiūlo pagalbos, nerodo iniciatyvos gerinti santykių tarp kolegų. Nuolat pabrėždamas savo vyresnį amžių, reikalauja sau išskirtinių sąlygų (geresnio kabineto su geresniu vaizdu per langą). (duomenys neskelbtini) kolegų nuomonės neklausia ir ja nesidomi, nebendradarbiauja su kitais (duomenys neskelbtini), ieškodamas optimalių sprendimų variantų. Kolegoms pateikus pastabų ar pasiūlymų dėl klausimų sprendimo, jų nuomonę ignoruoja, nesigilindamas į pateiktų pastabų ir pasiūlymų turinį, o tik argumentuodamas, kad Seimo kanceliarijoje dirba ilgiausiai. Konstruktyvus bendravimas neįmanomas nei su biuro kolegomis, nei su kitų padalinių darbuotojais.

21. Supratimo apie žmogiškųjų išteklių valdymą įvertinimą 2 balais pareiškėjo tiesioginė vadovė motyvavo tuo, kad pareiškėjas nepripažįsta savo klaidų, yra konfliktiškas, susiduria su sunkumais tiek dirbant savarankiškai, tiek komandoje, pasižymi iniciatyvos stoka (apsiriboja tik paskirtos užduoties įvykdymu, neretai turi būti raginamas ją įvykdyti greičiau). Pagrindine ir esmine komandinio darbo sąlyga pareiškėjas laiko darbo vietą ir Biuro vedėjo pareigą parūpinti jam geresnį kabinetą arba įvesti kabinetų rotaciją tarp Biuro darbuotojų kas mėnesį arba kitais terminais. Pareiškėjo nuomone, komandinis darbas praktiškai neįmanomas, jeigu Biuro darbuotojai dirba kabinetuose, esančiuose skirtinguose pastato aukštuose.

22. Finansų valdymo įvertinimą 3 balais pareiškėjo tiesioginis vadovas motyvavo tuo, kad, uždavus klausimus apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo principus bei jo dydį, pareiškėjas nesugebėjo pateikti atsakymų. Abejones dėl pareiškėjo žinių apie Seimo kanceliarijos atskirų padalinių funkcijas ir jų vykdomą veiklą bei atsakomybės sritis, materialinių išteklių valdymą kelia jo nuolatinis reikalavimas iš Biuro vedėjos geresnio kompiuterio ir kabineto.

23. Analizės ir pagrindimo įvertinimą 2 balais pareiškėjo tiesioginė vadovė motyvavo tuo, kad pareiškėjas vengia išsamios ir kvalifikuotos svarstomų klausimų analizės, sprendimai dažnai neargumentuoti. Nesugeba išskirti iš pateiktos informacijos esminių dalykų, klausimo esmę ir problemas pristatyti koncentruotai ir aiškiai. Paprašytas pristatyti nuomonę dėl klausimo, pareiškėjas dažnai apsiriboja žodžiais „čia labai svarbus klausimas“. Pareiškėjas susiduria su sunkumais tiek nusistatydamas pagrindines problemas ir ieškodamas sprendimų būdų, kai iš anksto nenurodomos galimos alternatyvos, tiek rinkdamas, sistemindamas ir apibendrindamas informaciją.

24. Pareiškėjo tiesioginė vadovė 2017 m. sausio 19 d. parengė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje aptarė pareiškėjo praėjusių metų veiklos rezultatus ir apibendrindama nurodė, jog pareiškėjas nesugeba dirbti savarankiškai ir kuruoti teisės aktų projektų nuo pradžios iki galo; nemoka ar nesirenka racionalaus būdo jam pavestoms užduotims atlikti; jam sudėtinga iš didesnės apimties informacijos kiekio išskirti esminius dalykus, juos apibendrinti ir pasiūlyti konkrečius problemų sprendimų būdus; darbo tempai labai lėti, lyginant su kitais (duomenys neskelbtini). Jeigu tam tikrą pavedimą ar užduotį iš jo kuruojamos srities reikia atlikti skubiai, Biuro vedėja yra priversta pavesti darbą kitam (duomenys neskelbtini) arba atlikti pati asmeniškai. Pareiškėjas užduotis atlieka paviršutiniškai, funkcijas vykdo patenkinamai, jam labai trūksta savikritiškumo. Pareiškėjas nepripažįsta klaidų, konfliktuoja, nerodo noro dirbti efektyviau ir taisyti klaidas. Pateikus akivaizdžius įrodymus dėl jo raštų ar išvadų projektuose padarytų klaidų (loginių, gramatinių ar kt.), (duomenys neskelbtini), pritrūkęs argumentų ginčyti ir įrodinėti savo „tiesas“, nepripažindamas klaidų, bet kokius savo veiksmus teisina skubotumu, nors pavedimui įvykdyti ir buvo skirta pakankamai laiko. Vertinimo išvadoje pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai ir pateiktas siūlymas pareiškėjui tobulinti kvalifikaciją.

25. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 1 d. pranešimu buvo informuotas, jog pareiškėjo veiklos vertinimo komisijos posėdis vyks 2017 m. kovo 20 d. Vertinimo komisija, atlikusi pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, 2017 m. kovo 20 d. išvadoje nusprendė pareiškėjo veiklą įvertinti patenkinamai ir pasiūlyti pareiškėjui tobulinti kvalifikaciją. Seimo kancleris, atsižvelgdamas į Vertinimo komisijos išvadą, 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 460-P-SK-111 įpareigojo pareiškėją tobulinti kvalifikaciją pagal Seimo kanclerio patvirtintą programą.

26. Pareiškėjas nesutikimą su tarnybinės veiklos vertinimo rezultatais grindžia tiek procedūriniais pažeidimais, tiek argumentais, jog visas savo funkcijas atliko tinkamai.

27. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad pokalbis su tiesiogine vadove vyko pažeidžiant Vertinimo taisyklių 81 ir 9 punktų reikalavimus, pažymėjo, jog sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas galėjo kreiptis dėl pokalbio datos nukėlimo vėlesniam laikotarpiui, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Vertinimo taisyklės nenustato terminų, prieš kiek laiko valstybės tarnautojui turi būti pranešama apie pokalbį su tiesioginiu vadovu. Pažymėjo, kad pareiškėjas, užpildęs vertinimo anketą, galėjo numanyti, jog artimiausiu laiku jo laukia pokalbis su tiesiogine vadove, todėl turėjo galimybę tokiam pokalbiui pasiruošti ir be atskiro išankstinio pranešimo.

28. Dėl pareiškėjo teiginio, kad pokalbio su tiesiogine vadove metu nebuvo aptarti Vertinimo taisyklių 9 punkte nurodyti klausimai, teismas pažymėjo, kad nei VTĮ, nei Vertinimo taisyklės nenustato, kad tiesioginio vadovo pokalbis su valstybės tarnautoju dėl jo tarnybinės veiklos rezultatų turi būti protokoluojamas ar fiksuojamas kitu būdu, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokie klausimai buvo aptariami su pareiškėju jo pokalbio metu. Kita vertus, net jei pareiškėjo ir jo tiesioginės vadovės pokalbis vyko ne pagal Vertinimo taisyklių 9 punktą, tai nesudaro pagrindo konstatuoti esminį pažeidimą. Atkreipė dėmesį, kad visi Vertinimo taisyklių 9 punkte nurodyti klausimai aptarti pareiškėjo tiesioginės vadovės surašytoje išvadoje.

29. Pareiškėjas teigė, kad Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavo pašaliniai asmenys. Teismas pažymėjo, jog nors Vertinimo taisyklės nenustato galimybės į komisijos posėdį kviesti vertinamo valstybės tarnautojo kolegų, tačiau atlikti tokių veiksmų taip pat nedraudžia. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Biuro darbuotojos į Vertinimo komisijos posėdį buvo pakviestos siekiant išsiaiškinti visas vertinimui svarbias aplinkybes, priėjo išvadą, kad tokie Vertinimo komisijos veiksmai yra pateisinami, kadangi pareiškėjas nesutiko su savo tiesioginės vadovės įvertinimu, ir todėl Biuro darbuotojų paaiškinimai tokioje situacijoje padėjo Vertinimo komisijai objektyviai įvertinti pareiškėjo bei jo vadovės teiginių pagrįstumą.

30. Dėl Vertinimo komisijos nario V. V. atskirosios nuomonės teismas pažymėjo, jog Vertinimo taisyklių 26 punkte nustatyta, kad Vertinimo komisijos išvadoje gali būti pateikta vertinimo komisijos nario, nesutinkančio su vertinimo komisijos įvertinimu ir (ar) siūlymu, atskiroji motyvuota nuomonė, tačiau pagal Vertinimo taisyklių 23 punktą Vertinimo komisija galutinį sprendimą priimą balsavimu. Šiuo atveju dauguma (3 iš 4) Vertinimo komisijos narių sprendė, kad pareiškėjo veikla turi būti vertinama patenkinamai, o atskirąją nuomonę turėjusio Vertinimo komisijos nario pozicija buvo įrašyta į Vertinimo komisijos išvadą, taigi jokie procedūriniai pažeidimai šiuo atveju nepadaryti.

31. Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiais, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi Vertinimo taisyklių 17 punkto reikalavimo, nes Vertinimo komisija pareiškėjo veiklos neįvertino iki 2016 m. kovo 1 d., tačiau, teismo vertinimu, tokio termino nesilaikymas nelaikytinas esminiu pažeidimu ar pagrindu pareiškėjo veiklą vertinti geriau, nei įvertinta nagrinėjamu atveju.

32. Pareiškėjas nesutiko su teiginiu, kad netinkamai atliko savo funkcijas. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Taigi, teismas turi išsiaiškinti ir nustatyti, ar pareiškėjo tarnybinės veiklos išvados, kad pareiškėjas įvykdė tik kai kurias užduotis, o atliktos užduotys vykdytos netinkamai, yra pagrįstos atsakovo pateiktais įrodymais.

33. Teismas nustatė, jog Vertinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas kai kurių įstatymų projektų išvadų projektus (pvz., projektai Nr. XIIP-4096, XIIP-4097 ir XIIP-4098, XIIP-4437) parengė vėluodamas, o kai kurių kitų projektų išvadas (pvz., Nr. XIIP-3323(2) pavyko laiku pateikti Seimo posėdžių sekretoriatui tik su kitų (duomenys neskelbtini) pagalba.

34. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas įstatymų projektų išvadų projektus Nr. XIIP-4096, XIIP-4097 ir XIIP-4098, XIIP-4437 pateikė iki minėtų įstatymų projektų klausymų, tačiau iš Seimo kanceliarijos pateiktų dokumentų matyti, kad Komiteto 2016 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. 111-S-5 buvo nurodyta, kad įstatymų projektų Nr. XIIP-4096 ir Nr. XIIP-4098 išvadų projektai turi būti pateikti iki 2016 m. birželio 6 d. (II t., b. l. 3), o pagal Komiteto 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 111-S-14 įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 išvados projektas – iki 2016 m. birželio 20 d. (II t., b. l. 4). Nors, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, nurodytų įstatymų projektų svarstymas buvo perkeltas iš Seimo VII (pavasario) sesijos į Seimo IX (rudens) sesijos darbų programą, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjui nebegaliojo Komiteto 2016 m. balandžio 6 d. bei birželio 8 d. sprendimuose nurodyti išvadų parengimo terminai. Teismas, kartu atsižvelgdamas į Biuro vedėjos paaiškinimus, pareiškėjo teiginius, jog minėtas išvadas jis parengė laiku, atmetė kaip nepagrįstus.

35. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3323(2) išvados pateikimo, teismas pažymėjo, kad Vertinimo išvadoje nėra teigiama, kad nurodytą išvadą pareiškėjas parengė nesavarankiškai. Šiuo atveju pareiškėjo veiklos trūkumai pasireiškė minėtos išvados teikime, ką patvirtina liudytojų parodymai, kad pareiškėjas nesurinko parašų, neužregistravo išvados Seimo posėdžių sekretoriate, be to, išvada buvo pradėta rengti tą pačią dieną kai turėjo būti pateikta svarstyti Seimui. Vertinimo išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas klausimų svarstymui reikalingą medžiagą teikė tik po atskirų priminimų ir prašymų. Atsakovė nekonkretizavo, apie kokią medžiagą yra kalbama, todėl teismas negalėdamas įvertinti, ar pareiškėjas netinkamai atliko pareigas, priėjo išvadą, kad atsakovas tinkamai nepagrindė minėto pareiškėjo veiklos trūkumo.

36. Biuro vadovė teigė, jog pareiškėjui trūksta atsakomybės teikiant pasiūlymus įtraukti į sesijos darbų programą, nes 2016 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas pasiūlė įtraukti į sesijos darbų programą Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2836(2), kuris buvo atsiimtas 2015 m. gruodžio 3 d. Pažymėjo, kad minėtą aplinkybę patvirtina pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 16 d. elektroninis laiškas. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad jis tinkamai atliko savo pareigas šiuo aspektu, nes 2016 m. rugpjūčio 26 d. teiktoje informacijoje minėto įstatymo projekto nenurodė. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 26 d. pats nurodė, kad teikta informacija buvo adresuota Seimo Informatikos ir komunikacijos departamentui. Teismas pažymėjo, jog už pasiūlymų įtraukimą į sesijos darbų programą nėra atsakingas Informatikos ir komunikacijos departamentas, todėl šiam departamentui išsiųstas raštas neįrodo tinkamo pasiūlymų įtraukti į sesijos darbų programą teikimo, kurie turi būti teikiami Seimo sekretoriatui.

37. Vertinimo išvadoje teigiama, kad 2016 m. pareiškėjas nepateikė nė vieno pasiūlymo sudarant Komiteto posėdžių ar klausymų darbotvarkes. Pareiškėjas šio fakto neneigė, tačiau nurodė, kad Komiteto posėdžių darbotvarkių rengimas nepriskirtinas jo atliekamoms funkcijoms. Nors tiesiogiai tokia pareiškėjo funkcija jo pareigybės aprašyme nėra įtvirtinta, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog pagal pareigybės aprašymo 7.3.5 punktą Biuro (duomenys neskelbtini), be kita ko, dalyvauja rengiant Komiteto darbo planų projektus, be to, atlieka kitas su Biuro veikla susijusias funkcijas ir Biuro vedėjo nenuolatinio pobūdžio pavedimus, reikalingus Seimo kanceliarijos strateginiams tikslams pasiekti. Teismas vertino, jog šios funkcijos apima ir veiksmus, susijusius su Komiteto posėdžių darbotvarkėmis, be to, pasiūlymų Komiteto posėdžių darbotvarkėms teikimas buvo numatytas kaip viena iš 2016 m. pareiškėjo užduočių.

38. Teismas nurodė, jog tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai ir dėl to, kad pareiškėjas, nagrinėdamas gautus raštus bei rengdamas Komiteto raštų projektus, vengia detalios ir išsamios nagrinėjamo klausimo analizės, be to, pareiškėjas susiduria su sunkumais nusistatydamas pagrindines problemas, ieškodamas galimų šių problemų sprendimų būdų – dažnai reikalauja, kad jam būtų paaiškinta, ką daryti, kur kreiptis, t. y. jo manymu, pavesdamas klausimą jam, Biuro vedėjas turėtų detaliai ir išsamiai surašyti atitinkamo klausimo sprendimo eigą. Nurodytus teiginius pagrindžia atsakovo teismui pateikti dokumentai – susirašinėjimas su Biuro vedėja, pareiškėjo rengto atsakymo projektas. Be to, teismas pažymėjo, kad liudytojų parodymai patvirtina, jog pareiškėjas savo darbus atlieka ne visai tinkamai, jo darbai nuolat tikrinami kitų Biuro darbuotojų.

39. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas tinkamai, sprendimas pareiškėjo veiklą įvertinti patenkinimai yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas įrodymais, todėl Vertinimo komisija neturėjo pagrindo nesutikti su Biuro vedėjos išvadomis. Nors, išvada, jog pareiškėjas klausimų svarstymui reikalingą medžiagą teikė tik po atskirų priminimų ir prašymų, nebuvo pagrįsta, tačiau byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimą tik patenkinamai. Teismas kaip subjektyvią nuomonę vertino pareiškėjo teiginius, kad Biuro vedėjos parengtoje Vertinimo išvadoje nurodyti teiginiai yra įžeidžiantys. Pažymėjo, kad pagrįstos kritikos išsakymas vertinant valstybės tarnautojo veiklą negali būti laikomas psichologiniu persekiojimu. Pagal VTĮ 22 straipsnio 17 dalį Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, turi teisę siūlyti tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas tinkamai, Įsakymas teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

III. 40. Pareiškėjas E. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

40.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jis yra nepagrįstas, neteisingas ir priimtas netinkamai įvertinus Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, byloje surinktus įrodymus ir neatsižvelgiant į bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes.

40.2. Teismas turėjo nustatyti, ar Vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, taip pat, ar Vertinimo komisija tinkamai atliko valstybės tarnautojo E. J. tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginė vadovė J. B., pagrįstumo patikrinimo funkciją, t. y. nustatyti, ar pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados apie tai, kad jis įvykdė tik kai kurias užduotis, o atliktos užduotys įvykdytos netinkamai, yra pagrįstos atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pateiktais įrodymais.

40.3. Nors teismas nustatė, kad nebuvo laikytasi Vertinimo taisyklių 17 punkto reikalavimo, nes Vertinimo komisija tarnybinės veiklos neįvertino iki 2017 m. kovo 1 d., tačiau teismas nelaikė to esminiu pažeidimu. Teismas neatkreipė dėmesio į naikinamuosius terminus.

40.4. Teismas nevertino kaip procedūrinio pažeidimo to fakto, kad tiesioginė vadovė pateikė su klaidomis užpildytą karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą ir nesusitarė su pareiškėju dėl pokalbio datos, kaip nustatyta Vertinimo taisyklių 81 punkte.

40.5. Teismas nevertino kaip procedūrinio pažeidimo pareiškėjo pokalbio su tiesiogine vadove turinio ir eigos, kurie neatitiko Vertinimo taisyklių 9 punkto. Atkreipė dėmesį, kad teismas turėjo galimybę tiksliai nustatyti, kokie klausimai buvo aptariami pokalbio su tiesiogine vadove metu, tačiau teismui pateikus papildomus įrodymus (pokalbio su tiesiogine vadove garso įrašo skaitmeninę laikmeną), teismas jų nepriėmė. Taip pat nebuvo suformuluotos pareiškėjo einamųjų metų užduotys, neaptarta valstybės tarnautojo karjera ir kvalifikacijos tobulinimas, tiesioginė vadovė nepasakė karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketoje suformuluotų komentarų.

40.6. Vertinimo taisyklės nenumato galimybės, kad į vertinimo komisijos posėdį būtų kviečiami kiti asmenys, išskyrus tiesioginį vadovą. Todėl buvo pažeistas Vertinimo taisyklių 21 punktas.

40.7. Teismas, vertindamas Vertinimo komisijos veiksmus, ar ji tinkamai atliko Vertinimo išvados, kurią pateikė tiesioginė vadovė, pagrįstumo patikrinimo funkciją, nepagrįstai padarė išvadą, kad išvadų projektus dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-4096, Nr. XIIP-4097, Nr. XIIP-4098, Nr. XIIP-4437 pareiškėjas parengė vėluodamas. Pažymi, kad minėtų įstatymų išvadų projektai šiems klausymams buvo parengti ir elektroniniu paštu pateikti Komiteto išvadų rengėjams 2016 m. gruodžio 2 d., t. y. likus 5 dienoms iki numatytos klausymų dienos, todėl jokio vėlavimo, kaip Vertinimo išvadoje pažymi tiesioginė vadovė, nebuvo.

40.8. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas nesurinko parašų, neužregistravo išvados Seimo posėdžių sekretoriate dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3323(2), nes vadovavosi subjektyviais tiesioginės vadovės parodymais, kurie neatitiko tikrovės. Pažymi, kad išvadą dėl Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. 1-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3323(2) parengė pats, be kitų (duomenys neskelbtini) pagalbos ir pateikė pasirašyti Komiteto pirmininkei D. M.. Atsižvelgiant į tai, kad dokumento įkėlimą į Seimo posėdžių sekretoriato duomenų bazę gali tik teisės aktą kuruojantis ir išvadą parengęs (duomenys neskelbtini), todėl teismas turėjo vertinti, kad tik pareiškėjas galėjo minėtą išvadą įregistruoti.

40.9. Teismas nepagrįstai nekritiškai įvertino Vertinimo išvados I dalies 1 skyriaus 3 punkte tiesioginės vadovės teiginį, jog pareiškėjui trūksta atsakomybės teikiant pasiūlymus įtraukti į sesijos darbų programą ir kad minėtą aplinkybę patvirtina pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 16 d. elektroninis laiškas. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis pareigybės aprašymo 7.3.5 punktu, pareiškėjas dalyvauja rengiant Komiteto darbo planų projektus ir Komiteto veiklos ataskaitų projektus.

40.10. Teismas nepagrįstai nekritiškai įvertino tiesioginės vadovės teiginį, jog pareiškėjas 2016 m. nepateikė nė vieno pasiūlymo sudarant Komiteto posėdžių ir klausymų darbotvarkes, nors tokia funkcija nenustatyta pareiškėjo pareigybės aprašyme. Teismas nepagrįstai įvertino pareigybės aprašyme 7.6 punkte nustatytą funkciją – atlieka kitas su Biuro veikla susijusias funkcijas.

40.11. Teismas nepagrįstai nekritiškai įvertino Vertinimo išvados I dalies 1 skyriaus 4 punkte tiesioginės vadovės teiginius, kad E. J. vengia detalios ir išsamios nagrinėjamo klausimo analizės, jam sudėtinga išskirti pagrindinius dalykus, reikalauja, kad jam būtų išaiškinta, ką daryti, kur kreiptis ir pan. Pažymi, kad šie tiesioginės vadovės teiginiai yra subjektyvi jos nuomonė ir nepagrįsta dokumentuose.

40.12. Tiesioginės vadovės teiginiai, kad „pareiškėjo darbai nuolat tikrinami kitų Biuro darbuotojų“ yra nepagrįsti ir subjektyvūs. Biuro darbuotojos nepatvirtino, kad jos rengė projektą už pareiškėją.

40.13. Pažymi, kad iš susirašinėjimo su tiesiogine vadove, akivaizdžiai matyti psichologinio smurto darbe požymiai. Tiesioginė vadovė nuolat tikrina pareiškėjo tarnybinę veiklą, tendencingai ieško trūkumų, vadovės bendravimas elektroniniais laiškais yra per daug oficialus, nes nei vienas pareiškėjo kolega negauna tokio pobūdžio elektroninių laiškų.

40.14. Teismas, vertindamas Vertinimo komisijos veiksmus, ar ji tinkamai atliko Vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją, neatsižvelgė į pareiškėjo atliktų darbų kokybę ir jų apimtis. Pažymi, jog vadovė neturėjo priekaištų dėl jo parengtų 18 Komiteto išvadų projektų kokybės, tik bandė nepagrįstai vertinti, kad 4 iš jų neatitiko termino. Vertindama parengtus Komiteto raštų projektus, tiesioginė vadovė suabejojo vos 2 raštų kokybe iš pareiškėjo per vertinimo laikotarpį parengtų 44 raštų projektų, todėl tai negalėjo atitikti Vertinimo išvados II dalyje bei Vertinimo išvados III dalyje teiginių. Pareiškėjo vertinimu, tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kad pareiškėjas įvykdė tik kai kurias užduotis, o atliktos užduotys vykdytos netinkamai, yra nepagrįstos atsakovo pateiktais įrodymais. Teismas neatsižvelgė, kad per visą 14 metų tarnybinės veiklos laikotarpį, nebuvo padaręs jokių tarnybinių nusižengimų, veikla vertinta labai gerai ir gerai, jam buvo pareikšta padėka už darbinę veiklą.

41. Pareiškėjas E. J. teismo posėdyje palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad buvo diskriminuojamas dėl socialinės padėties, konkrečiai dėl išsilavinimo ir kvalifikacijos. Jo išsilavinimas yra aukštasis medicininis, ne teisinis, jis tobulinosi, kėlė kvalifikaciją. Buvo kritikuojamas dėl to, kad nesugeba suformuluoti pasiūlymų, dirbti savarankiškai kuruojant projektus. Šia prasme jo kvalifikacija buvo žeminama. Pareiškėjui buvo priskiriami projektai nepakankamai atsižvelgiant į jo kuruojamą sritį (pvz., kraujo donorystės įstatymas ir kt.). Jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas, buvo žeminamas. Iš jo reikalaujama daugiau, nei iš kitų Biuro darbuotojų, jo atlikti darbai labiau kritikuojami nei kitų. Tai patvirtina ir susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kurie yra skirti tik pareiškėjui, todėl tai vertina kaip išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu ir psichologinio smurto požymius. Paaiškino, kad tiesioginė vadovė kolegų akivaizdoje jį nuolat žemino, apibūdindama žodžiais, kuriais išreiškiama nuomonė apie asmenį, kaip nebrandų, neišsilavinusį, menkos kvalifikacijos. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į visus pareiškėjo skunde nurodytus aspektus, ypač pokalbio su vadove prieš surašant Vertinimo išvadą susijusius aspektus. Pokalbio su tiesiogine vadove metu nebuvo aptarti visi Vertinimo taisyklėse suformuluoti kriterijai, vertinimo procedūra buvo pažeista. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepriėmė papildomų įrodymų (pokalbio su tiesiogine vadove garso įrašo), rėmėsi liudytojų, kurie yra Biuro darbuotojai, parodymais, kurie vadovės akivaizdoje negalėjo išreikšti savo pozicijos. Pareiškėjas paaiškino, kad visas jo tarnybinės veiklos laikas vertinamas neobjektyviai, neatsižvelgiant į jo veiklos rezultatus.

42. Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime išdėsto tuos pačius argumentus

43. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad tarnybinės veiklos neįvertinimas iki 2017 m. kovo 1 d., yra laikytinas pažeidimu. Atsakovo teigimu, dėl E. J. laikino nedarbingumo dėl ligos ir kasmetinių atostogų, pagrįstai buvo pratęsti terminai (sausio 20 d. ir kovo 1 d.).

44. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad tiesioginė vadovė netinkamai įgyvendino Vertinimo taisyklių 81 punkte nustatytą pareigą tiesioginiam vadovui ir valstybės tarnautojui susitarti dėl pokalbio datos, taip pat, kad nebuvo laikomasi Vertinimo taisyklių 9 punkto.

45. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nėra draudžiama į vertinimo posėdį pakviesti kitus asmenis. Pažymi, jog Komisijos sprendimas pakviesti į posėdį kitus Biuro darbuotojus buvo vienintelis būdas išsiaiškinti situaciją ir įvertinti tiesioginės vadovės teiginių pagrįstumą.

46. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl tiesioginės vadovės Vertinimo išvados pagrįstumo, tarnybinės veiklos trūkumų bei tai, kad vertinimo metu nebuvo atsižvelgta į ankstesnių metų tarnybinės veiklos vertinimus.

47. Atsakovo atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad tarnautojų vertinimas susideda iš tam tikrų dalių. Einamųjų metų užduotyse yra nustatyta, ką tarnautojas turi atlikti. Pareiškėjo vertinimo procedūra vyko nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos, o pareiškėjo pokalbio su vadove garso įrašas tik patvirtina, kad jokių procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta. Iš pareiškėjo vadovės paaiškinimų susidarė įspūdis, kad pareiškėjui nepakanka kvalifikacijos atlikti kai kuriuos darbus. Tarnautojo karjeros galimybės gali būti aptariamos, kai matomas atitinkamas tobulėjimas, šiuo atveju labiau buvo susikoncentruota į pastabas. Prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

48. Liudytoja J. B. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo vertinimas vyko nepažeidžiant Vertinimo taisyklių. Skirstant darbus Biure atsižvelgiama į tarnautojų kuruojamas sritis, krūvius, t. y. vertinami visi kriterijai. Akcentavo, kad pareiškėjo kuruojamos srities darbus gali pavesti kitiems darbuotojams, tačiau pareiškėjui pavesti atlikti kitų (duomenys neskelbtini) darbą yra sudėtinga dėl pareiškėjo būdo nuolat ginčytis. Pareiškėjas taip elgiasi nuolat, stengiasi išprovokuoti, todėl vengia pavesti jam atlikti kitą darbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 49. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas vertindamas įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

50. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti pareiškėjo teiktą įrodymą – pokalbio su tiesiogine vadove garso įrašą konstatavęs leistinumo taisyklės pažeidimą remdamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais. Šis įrašas darytas atsakovo tiesioginiam vadovui nežinant ir tuo pačiu neišreiškus savo sutikimo, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas neatitinka įrodymui keliamų leistinumo reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas teikiamo įrodymo leistinumą, neteisingai taikė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas. Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi, šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Šiuo atveju duomenų tvarkymas nebuvo pareiškėjo profesinė veikla, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti, kad duomenys buvo tvarkomi jo asmeniniams poreikiams, todėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas sprendžiant dėl pareiškėjo slapta daryto pokalbio su tiesiogine vadove įrašo kaip įrodymo administracinėje byloje leistinumo netaikytinas, o kitų ribojimų, nustatytų įstatymų, kurie būtų teisiniu pagrindu pripažinti pareiškėjo teiktą įrodymą kaip neleistiną, teisėjų kolegija nenustatė. Todėl jis teisėjų kolegijos priimtas ir tirtas bei vertinamas šioje nutartyje. Dėl kitų įrodymų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių nepažeidė, o jų visuma, kartu su tirtu įrašu, dėl toliau nutartyje dėstomų argumentų leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos, o priimtas sprendimas – teisėtas.

51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

52. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsniu, karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis (VTĮ 22 str. 3 d.). Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas (VTĮ 22 str. 5 d.). Tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (VTĮ 22 str. 6 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų siūlymų (VTĮ 22 str. 10 d.). VPĮ 22 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo: 1) suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją; 2) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.

53. Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių 81 punkte nustatyta, kad tiesioginis vadovas pateikia valstybės tarnautojui karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą (toliau vadinama – vertinimo anketa). Valstybės tarnautojas vertinimo anketą užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos. Valstybės tarnautojas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su valstybės tarnautojo užpildyta vertinimo anketa.

54. Vadovaujantis Taisyklių 9 punktu, tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su valstybės tarnautoju metu: 1. Aptaria valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas; 2. Aptaria pasiektus rezultatus vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis, o kai vertinama įstaigos vadovo ir įstaigos padalinio vadovo veikla, aptariami jo pasiekti rezultatai vykdant atitinkamai jo vadovaujamai įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis; 3. Suformuluoja einamųjų metų užduotis; 4. Aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą.

55. Po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą (šių Taisyklių 2 priedas) surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Išvadoje tiesioginis vadovas vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą. Valstybės tarnautojo kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis vertinami pagal vertinimo kriterijus. Kiekvienas tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus turi savo reikšmes. Kiekviena tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 4 balų. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas išvadoje pagal bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį. Išvadoje tiesioginis vadovas suformuluoja einamųjų metų užduotis, įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos bendrą įvertinimą. Įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas išvadoje pateikia vieną iš Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 9, 10 ar 11 dalyje nurodytų siūlymų. Išvadoje tiesioginis vadovas suformuluoja einamųjų metų užduotis, įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos bendrą įvertinimą (Taisyklių 10 p.).

56. Vertinimo komisija įvertina valstybės tarnautojo praėjusių metų tarnybinę veiklą ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 dienos. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 1. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 2. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; 3. Sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); 4. Vertinimo komisijos išvados surašymą (Taisyklių 17, 18 punktai). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus (Taisyklių 19 p.). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (taisyklių 20 p.). Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo (Taisyklių 23 p.).

57. Šio teisinio reglamentavimo kontekste teisėjų kolegija vertins pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

58. Pareiškėjas nurodo, kad jo tiesioginė vadovė iš anksto nesitarė su juo dėl pokalbio datos. Jis telefonu netikėtai buvo pakviestas pas tiesioginę vadovę, todėl neturėjo pakankamai laiko pasirengti pokalbiui. Tai pareiškėjas vertina kaip procedūrų pažeidimą, turintį esminę reikšmę jo teisėms.

59. Taisyklių 81 punkto nuostata „Valstybės tarnautojas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos“ suponuoja, kad valstybės tarnautojui turi būti sudaryta galimybė iš anksto žinoti apie susitikimo su tiesioginiu vadovu laiką. Tai sudaro sąlygas valstybės tarnautojui, be kita ko, pasirengti tokiam pokalbiui.

60. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad su pareiškėju dėl pokalbio laiko tiesioginė vadovė nesitarė ir tai vertintina kaip procedūrinis pažeidimas. Tačiau pagrindo konstatuoti, kad tai iš esmės suvaržė ar pažeidė pareiškėjo teises, nėra, nes iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirto įrodymo – pareiškėjo daryto pokalbio su tiesiogine vadove garso įrašo galima spręsti, kad pareiškėjas nepareiškė prašymo atidėti pokalbį vėlesniam laikui. Nors pokalbio metu jis ir teigė, kad negali argumentuotai atsakyti į tiesioginės vadovės jam reiškiamus priekaištus, nes neturėjo pakankamai laiko pokalbiui pasirengti, tačiau tuo pat metu tvirtino, kad visus reikiamus duomenis, atsikirsdamas į tiesioginės vadovės pareikštus priekaištus, pateiks vėliau ir tiesioginė vadovė tam neprieštaravo. Tolesni procedūros etapai patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos teikti duomenis, pagrindžiančius jo nesutikimą su tiesioginės vadovės teikiama vertinimo išvada. Todėl Nutarties 59 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, taip, kaip jis aiškintinas teisėjų kolegijos, nesilaikymas nepripažintinas esminiu valstybės tarnautojo veiklos vertinimo procedūros pažeidimu.

61. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl Taisyklių 9 punkto pažeidimo, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištyrus įrodymą – pareiškėjo darytą pokalbio su tiesiogine vadove garso įrašą yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo pasirinktas komunikavimo su tiesiogine vadove pokalbio metu būdas, kuriuo pareiškėjas akivaizdžiai kūrė įtampos aplinką, naudojo provokatyvią bendravimo elgseną, iš esmės, trukdė tiesioginiam vadovui struktūrizuotai atlikti Nutarties 54 punkte nurodytus veiksmus. Tačiau garso įrašas patvirtina, kad tiesioginė vadovė įvykdė Nutarties 54 punkte nurodytame teisiniame reglamentavime įtvirtintus reikalavimus. Pažymėtina, kad reikalavimas suformuluoti einamųjų metų užduotis, vertinant pareiškėjo atliekamų funkcijų, kurios nekinta ir tos pačios vykdomos kasmet, specifiką šios bylos kontekste kumuliatyviai aptartos analizuojant metų veiklos rezultatus. Dėl reikalavimo aptarti valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą vykdymo, pastebėtina, kad pareiškėjui buvo pranešta apie numatomą vertinimo rezultatą – patenkinamai, todėl siūlymas tobulinti kvalifikaciją kyla kaip tokio vertinimo pasekmė, o kvalifikacijos tobulinimo priemonių taikymas yra valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo įgyvendinimas. Dėl nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryti Taisyklių 9 punkte nustatytų procedūrų pažeidimai.

62. Dėl Taisyklių 17 punkto nuostatos, kad Vertinimo komisija įvertina valstybės tarnautojo praėjusių metų tarnybinę veiklą ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 dienos, pažeidimo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokio termino nesilaikymas nelaikytinas esminiu pažeidimu ar pagrindu pareiškėjo veiklą vertinti geriau, nei įvertinta nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šio termino pažeidimas nepaneigia iš įstatymo kylančio reikalavimo kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti valstybės tarnautojų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis.

63. Dėl pareiškėjo veiklos vertinimo pagrįstumo iš esmės.

63.1. Vertinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas kai kurių įstatymų projektų išvadų projektus (pvz., projektai Nr. XIIP-4096, XIIP-4097 ir XIIP-4098, XIIP-4437) parengė vėluodamas, o kai kurių kitų projektų išvadas (pvz., Nr. XIIP-3323(2)) pavyko laiku pateikti Seimo posėdžių sekretoriatui tik su kitų (duomenys neskelbtini) pagalba.

63.2. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas įstatymų projektų išvadų projektus Nr. XIIP-4096, XIIP-4097 ir XIIP-4098, XIIP-4437 pateikė iki šių įstatymų projektų klausymų. Tačiau Komiteto 2016 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. 111-S-5 buvo nurodyta, kad įstatymų projektų Nr. XIIP-4096 ir Nr. XIIP-4098 išvadų projektai turi būti pateikti iki 2016 m. birželio 6 d. (II t., b. l. 3), o pagal Komiteto 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 111-S-14 įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 išvados projektas – iki 2016 m. birželio 20 d. (II t., b. l. 4). Tai, kad šių įstatymų projektų svarstymas buvo perkeltas iš Seimo VII (pavasario) sesijos į Seimo IX (rudens) sesijos darbų programą, bei tai, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tvirtino pareiškėjas, ko negalėjo paneigti ir atsakovo atstovės, kad nebuvo laiku gautos Vyriausybės išvados dėl šių projektų, savaime negali būti vertinama kaip aplinkybės, lemiančios pareiškėjo pareigos dėl Komiteto 2016 m. balandžio 6 d. bei birželio 8 d. sprendimuose nurodytų išvadų parengimo terminų pasibaigimą ar pasikeitimą. Tokia teisinė situacija suponuoja (duomenys neskelbtini) darbo plano koregavimo, atliekamo valstybės tarnautojo iniciatyva tiesioginio vadovo duodamais patvarkymais, procedūros įgyvendinimo būdu. Tai nebuvo daroma, todėl pripažinti, kad pareiškėjas savo pareigas įvykdė laiku, pagrindo nėra.

63.3. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3323(2) išvados pateikimo. Pareiškėjo teiginius, kad dėl šio įstatymo projekto išvados parašus jis surinko ir užregistravo išvadą Seimo posėdžių sekretoriate, paneigia byloje surinkti įrodymai. Liudytoja V. V. paaiškino, kad išvadą dėl įstatymo projekto pareiškėjas paliko Komiteto pirmininko padėjėjai, kad ji teiktų šį dokumentą pasirašyti Komiteto pirmininkei, nors visą procedūrą privalėjo atlikti kiek įmanoma operatyviau pats, nes tą pačią dieną turėjo vykti projekto svarstymas. Pareiškėjas neigdamas vertinimo išvadoje nurodytus argumentus dėl šio įstatymo projekto išvados pateikimo procedūrinių pažeidimų akcentuoja procedūrinius aspektus, dėl kurių jam nepareikšta jokių pretenzijų, kad projektą pateikė jis pats, be kitų kolegų pagalbos. Tačiau vertinimų dėl padarytų procedūros pažeidimų pasirašymo ir teikimo išvadą registruoti Seimo posėdžių sekretoriatui stadijoje pareiškėjas įtikinamais argumentais nepaneigė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie procedūriniai pažeidimai pagrįstai įvertinti kaip pareiškėjo veiklos trūkumai.

63.4. Dėl pareiškėjo veiklos trūkumų nagrinėjant gautus raštus bei rengiant Komiteto raštų projektus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad byloje surinkti įrodymai: liudytojų parodymai, susirašinėjimas elektroninėmis ryšio priemonėmis, pareiškėjo rengtų atsakymų projektai, patvirtina, kad fiksuoti atvejai, kai pareiškėjas teikia informaciją, kurios neprašoma, pvz., dėl mokytojų sveikatos patikrinimu, kai teikta informacija nurodant teisinį reglamentavimą, vietoje to, kad būtų surinkta informacija apie faktinę situaciją, kurios ir buvo prašyta, parengiami atsakymai, kurie yra klaidinančio pobūdžio, pvz., dėl teisės aiškinti įstatymus, todėl pareiškėjo veiklos vertinimo procedūrose padarytos pagrįstos išvados, kad pareiškėjo veikla šioje srityje turi esminių trūkumų. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo pateiktą susirašinėjimą tarp pareiškėjo ir tiesioginės vadovės, prieina prie išvados, kad tiesioginės vadovės tarnybinės veiklos vertinimo išvados dalyje „Pagrindiniai praėjusių metų veiklos vertinimo rezultatai“ 4 punkto antrojoje pastraipoje pateikiama pareiškėjo veikos trūkumus apibūdinanti formuluotė yra pagrįsta ir pasitvirtina pateiktais į bylą įrodymais.

64. Nepagrįstais teisėjų kolegija pripažįsta pareiškėjo argumentus, kad teisės aktuose nenustatyta Vertinimo komisijos teisė posėdžio metu išklausyti kitų asmenų, kaip buvo šiuo atveju - jo kolegų, biuro darbuotojų, paaiškinimus, todėl tai darydama Vertinimo komisija pažeidė valstybės tarnautojo veiklos vertinimo procedūras. Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais. Teisėtumo principas inter alia (be kita ko) suponuoja pareigą, kad valstybės tarnautojo veiklos vertinimo procedūrose būtų užtikrintas objektyvus ir visapusiškas sprendimui dėl tarnautojo veiklos vertinimo priimti reikšmingų aplinkybių ištyrimas bei įvertinimas. Tai yra teisingo teisės taikymo prielaidos. Vertinimo komisijos teisė kviesti į posėdį asmenis, galinčius teikti reikšmingų duomenų apie valstybės tarnautojo veiklą, kuri yra tyrimo dalykas, kildintina iš nurodytų įstatyme įtvirtintų imperatyvų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vertinimo komisija kviesdama ir išklausydama pareiškėjo bendradarbių paaiškinimų, valstybės tarnautojo veiklos vertinimo procedūrinių pažeidimų nepadarė.

65. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas tinkamai, sprendimas pareiškėjo veiklą įvertinti patenkinamai yra pagrįstas įrodymais, todėl ginčijamo įsakymo panaikinti nėra teisinių pagrindų.

66. Dėl pareiškėjo argumentų dėl jo diskriminavimo socialinės padėties pagrindu ir mobingo.

66.1. Šiam ginčui aktualiu laikotarpiu (2016 m.) galiojusio Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad socialinė padėtis – fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų sistemai priklausančiose įstaigose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai. Tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui (Įstatymo 2 str. 7 d.).

66.2. Pareiškėjas nurodo, kad iš jo reikalaujama daugiau, nei iš kitų Biuro darbuotojų, jo atlikti darbai labiau kritikuojami nei kitų. Tai, kaip teigia pareiškėjas, matyti ir iš begalės susirašinėjimo elektroniniais laiškais (pastaruosius argumentus jis nurodė pirmosios instancijos teisme posėdžių metu).

66.3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šie pareiškėjo teiginiai objektyviai egzistuojanti, kokiomis nors išraiškos formas turinti tikrovė. Tiesioginio vadovo reikalavimai tinkamai atlikti darbus, pretenzijos dėl jų kokybės bei siūlymai dėl atliekamų darbų galėtų būti įvertinti diskriminavimo aspektu tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad dėl tapačių darbų atlikimo kitiems darbuotojams būtų formuluojami iš esmės kitokie kokybiniai reikalavimai, nepaisoma trūkumų juos atliekant ir panašiai. Byloje tokių įrodymų nėra. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, todėl nepripažintini aplinkybėmis, leidžiančiomis daryti prielaidą dėl diskriminacijos buvimo ir taikyti Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje nustatytą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, o taip pat nėra teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo diskriminacijos dėl socialinės padėties faktą.

66.4. Mobingas suprantamas, kaip tikslinis, sisteminis, ilgesnį laiką pasikartojantis kolegų elgesys darbovietėse, kurio dažniausias tikslas – pažeminti, apjuokti kurį nors kolegą, sumažinti vertę, eliminuoti arba net izoliuoti (ne fizine prasme) darbuotoją nuo kolegų; ujimo atmaina.

66.5. Pareiškėjas nurodo, kad jis tiesioginės vadovės kolegų akivaizdoje nuolatos buvo žeminamas jį apibūdinant žodžiais, kuriais išreiškiama nuomonė apie asmenį, kaip nebrandų, neišsilavinusį, menkos kvalifikacijos.

66.6. Iš byloje apklaustų liudytojų – pareiškėjo kolegų Biuro darbuotojų duotų parodymų pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje išklausyto garso įrašo, taip pat pareiškėjo ir atsakovo atstovių paaiškinimų ir tarpusavio atsikirtimų apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, liudytojos J. B. parodymų apklausos apeliacinės instancijos teismo posėdyje, spręstina, kad Biure ginčui aktualiu laikotarpiu susiklostė įtempta, bendram darbui ir darbų kokybei neigiamą įtaką daranti pareiškėjo ir kitų kolektyvo narių tarpusavio santykių atmosfera. Pareiškėjo elgsenos būdas, kaip jau buvo minėta teisėjų kolegijai pateikiant argumentus dėl pokalbio su tiesiogine vadove turinio vertinimų, neskatina konstruktyvaus bendradarbiavimo, labiau matyti įtampų kurstymo polinkis. Tai suponuoja atsakomąsias reakcijas, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat netoleruotinos, tačiau nekvalifikuotinos kaip mobingas, nes nėra teisinių pagrindų konstatuoti mobingui būdingų tikslų egzistavimą.

67. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius