Legislator Case Law & Legislation
002815db-e3c0-4c38-ae45-4302b58ee559 AI generated

002815db-e3c0-4c38-ae45-4302b58ee559 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 002815db-e3c0-4c38-ae45-4302b58ee559
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2-2286-1106/2020 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02455-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.4.9; 3.1.7.6; 3.2.6.5 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 27 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant ieškovui K. A., jo atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui, atsakovei M. A., jos atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, tretiesiems asmenims:

Legislator headnote

AI generated

002815db-e3c0-4c38-ae45-4302b58ee559 · Kauno apylinkės teismas: Atsakovė triplike nurodė, kad ieÅ¡kovo teiginys, jog ji gynė smurtaujantį jo tėvÄ neatitinka tikrovės, nepateikti jokie tÄ patvirtinantys duomenys. Su sÅ«numi S. A. neturėjo susitarimo, kad ji mokės mokesčius už butÄ , todėl juos turėjo mokėti buto savininkas. Atsakovė nėra atsakinga už jos pilnamečio sÅ«naus veiksmus. Bylos dalykas nėra aplinkybės kokie žmonės yra atsakovė ir jos dukros. Jeigu ieÅ¡kovas manė, kad tėvas sugriovė jo vaikystę, galėjo atsisakyti priimti palikimÄ , tačiau, pasinaudojęs teise priimti palikimÄ , jis negali priimti tik teisių ir nepriimti pareigų (elektroninis dokumentas DOK-22646).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-2286-1106/2020 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02455-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.4.9; 3.1.7.6; 3.2.6.5 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 27 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant ieškovui K. A., jo atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui, atsakovei M. A., jos atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, tretiesiems asmenims:

D. B., S. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. A. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei M. A. dėl iÅ¡keldinimo ir deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo, tretieji asmenys: D. B., S. M.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas K. A. patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovę M. A. iÅ¡ jam nuosavybės teisė priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti atsakovę panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ieÅ¡kovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

IeÅ¡kovas nurodė, esantis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Šį butÄ paveldėjo po savo tėvo S. A. mirties. 2018-05-11 ieÅ¡kovas kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo bei į antstolį dėl palikimo apyraÅ¡o sudarymo. Paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimas ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas 2018-08-01, nuosavybės teisė įregistruota 2018-08-02. IeÅ¡kovas, žinodamas, kad atsakovė faktiÅ¡kai gyvena bute, 2018-08-22 iÅ¡siuntė jai pretenzijÄ su reikalavimu iki 2018-09-22 iÅ¡sikelti iÅ¡ buto su visais atsakovei priklausančiais daiktais ir perduoti buto raktus.

Pretenzijoje taip pat buvo nurodyta, kad neįvykdžius reikalavimo iki nustatyto termino, bus kreipiamasi į teismÄ dėl priverstinio atsakovės iÅ¡keldinimo ir, be kita ko, dėl skolos už nesumokėtus komunalinius mokesčius priteisimo. Atsakovė iki Å¡iol nesusisiekė su ieÅ¡kovu, buto raktų neperdavė ir toliau gyvena jam priklausančiame bute. Atsakovė Å¡iame bute deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1986-12-12. Atsakovė nemokėjo mokesčių už butui suteiktas komunalines paslaugas. IeÅ¡kovui tenka pareiga iÅ¡laikyti butÄ , taip pat mokėti mokesčius, nors faktiÅ¡kai komunalinėmis paslaugomis tiek iki 2018-08-02, tiek iki Å¡iol naudojasi atsakovė.

Didžioji skolų dalis susidarė bÅ«tent dėl to, kad atsakovė gyveno ir iki Å¡iol gyvena bute ir naudojosi komunalinėmis paslaugomis (elektra, vandeniu, Å¡ildymu, namo administratoriaus paslaugomis), tiek iki palikimo priėmimo, tiek po jo priėmimo, ir iki Å¡iol nemoka mokesčių. Su dalimi komunalinių paslaugų teikėjų už priskaičiuotus mokesčius ieÅ¡kovas yra atsiskaitęs, nors ieÅ¡kovo sÄ skaita visomis komunalinėmis paslaugomis naudojosi atsakovė. Laikotarpiu nuo pirmo kreipimosi į notarÄ dėl palikimo priėmimo iki tapimo buto savininku ieÅ¡kovas bandė susisiekti su atsakove – buvo nuvykęs į butÄ , tačiau atsakovė neatidarė durų.

Taip pat ieÅ¡kovas bandė susisiekti su atsakovės dukromis D. B., S. M. ir D. K., siekdamas taikiai iÅ¡spręsti situacijÄ dėl atsakovės tolimesnio gyvenimo bute, pasiÅ«lydamas sudaryti neatlygintinÄ panaudos sutartį, suteikiančiÄ teisę atsakovei visÄ gyvenimÄ neatlygintinai gyventi bute Å¡iomis sÄ lygomis: (i) ieÅ¡kovui bus įteikti raktai nuo taip pat paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini); dviejų paveldėtų automobilių; paveldėto sodo; (ii) bus apmokėtos susikaupusios skolos už butÄ ; (iii) bus laiku mokami komunaliniai mokesčiai; (iv) atsakovė ir jos dukros vieÅ¡ai nebeskleis neteisingos ir ieÅ¡kovÄ bei jo Å¡eimÄ Å¡meižiančios informacijos.

Tačiau taikiai susitarti nepavyko. Atsakovė nė karto nebandė susiekti su ieÅ¡kovu (nei dėl buto raktų perdavimo, nei dėl galimybių toliau gyventi bute), nors žinojo, kad priėmus palikimÄ butas nuosavybės teise perėjo ieÅ¡kovui. Atsakovė visiÅ¡kai nereagavo į raginimÄ iÅ¡sikraustyti ir perduoti ieÅ¡kovui buto raktus, nors turėjo galimybę susisiekti bent per savo dukras, su kuriomis ieÅ¡kovas bandė susisiekti ir taikiai iÅ¡spręsti situacijÄ , taip pat per atsakovės pažįstamus asmenis, kurie lankėsi pas kai kuriuos ieÅ¡kovo artimuosius giminaičius, skleisdami Å¡meižiančiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ (pavyzdžiui, neva, atsakovė jau yra iÅ¡kraustyta iÅ¡ buto, nors tuo metu kaip tik buvo pateiktas pasiÅ«lymas sudaryti panaudos sutartį).

NenorÄ bendradarbiauti rodo ir nenoras iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai. 2018-08-23 ieÅ¡kovas nutraukė elektros energijos tiekimÄ butui, tačiau duomenų, kad atsakovė bÅ«tų iÅ¡sikrausčiusi iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio buto nėra. Atsakovės veiksmai pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip savininko, teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe, dėl ko ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti atsakovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ užimamų patalpų CK 4.98 str. pagrindu. IeÅ¡kovo žiniomis, atsakovė turi nekilnojamojo turto, kuriame gali gyventi, be to, turi 3 dukras, kurios, esant poreikiui, turi įstatyminę pareigÄ iÅ¡laikyti savo motinÄ (elektroninis dokumentas DOK-142376).

Atsakovė M. A. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė su juo nesutinkanti. Yra neįgali, pensininkė, serganti įvairiomis ligomis. Jos pajamos per mėnesį yra 416,35 Eur. Per mėnesį vaistams iÅ¡leidžia virÅ¡ 100 Eur. Neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Dėl savo amžiaus ir sveikatos bÅ«klės yra nedarbinga ir jai reikalinga parama. Ja rÅ«pinasi ir paramÄ teikia dukros. Kol buvo gyvas tÄ darė sÅ«nus S. A.. IeÅ¡kovas yra jos vaikaitis – sÅ«naus S. A. sÅ«nus. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 1994-09-07 nuosavybės teise priklausė jai. 1994-09-07 ji dovanojimo sutartimi padovanojo šį butÄ sÅ«nui S. A..

IeÅ¡kovas reikalauja iÅ¡keldinti savo senelę iÅ¡ buto, kurį ji padovanojo jo tėvui ir Å¡is butÄ paveldėjo po tėvo mirties. IeÅ¡kovas paveldėjo tėvo pareigÄ iÅ¡laikyti nedarbingÄ ir paramos reikalingÄ motinÄ , nes paveldimos ir palikėjo turtinės prievolės. Vaikaitis privalo iÅ¡laikyti savo paramos reikalingÄ ir nedarbingÄ senelę. Pagal savo galimybes mokėjo už Å¡iltÄ ir Å¡altÄ vandenį, Å¡ildymÄ . Neturėjo finansinių galimybių apmokėti visas sÄ skaitas. Nemano, kad turi mokėti už butui suteiktas paslaugas iki sÅ«naus mirties.

IeÅ¡kovas klaidina teismÄ , kad bandė susisiekti su jos dukromis ir iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai. Jai priimtinas siÅ«lymas sudaryti buto panaudos sutartį iki gyvos galvos. IeÅ¡kovas vengė bendrauti su jos dukromis, slepia savo gyvenamosios vietos adresÄ , duomenis, todėl ji neturėjo galimybės su juo susisiekti. IeÅ¡kovas, nepasibaigus pretenzijoje nurodytam laikui, nutraukė elektros energijÄ butui, toks elgesys laikytinas neteisingu, neprotingu ir nesÄ Å¾iningu (elektroninis dokumentas DOK-9769). IeÅ¡kovas dublike nurodė, kad buto dovanojimas jo tėvui nekeičia fakto, kad jis yra savo tėvo S. A. turto paveldėtojas.

Jam nėra žinomos dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybės. Nėra jokių duomenų, kad atsakovei buvo priteistas išlaikymas iš jo tėvo S. A.. Tokių duomenų nebuvo ir antstolio sudarytame turto apyraše, todėl ieškovas nepaveldėjo atsakovės išlaikymo prievolės. Pilnamečių vaikaičių pareiga išlaikyti savo paramos reikalaujančius senelius yra tik subsidiari. Atsakovė turi tris darbingas dukras, todėl nėra pagrindo reikalauti išlaikymo iš ieškovo. Atsakovės mokėjimai už kai kurias komunalines paslaugas atlikti tik po pretenzijos išsiuntimo bei po to, kai ieškovo advokatas 2018 m. spalio pabaigoje susisiekė su S. M..

Atsakovė naudojasi paslaugomis ieÅ¡kovo sÄ skaita. IeÅ¡kovas bandė susisiekti su atsakovės dukra D. K., gyvenančia Vokietijoje, dar prieÅ¡ pretenzijos iÅ¡siuntimÄ , o jo brolis B. A. socialiniame tinkle Facebook susiraÅ¡inėjo su D. B.. Atsakovė ir jos dukros turėjo ir naudojosi galimybėmis susisiekti su ieÅ¡kovu tiesiogiai arba per kitus asmenis. Moraliniai motyvai, kodėl norima iÅ¡keldinti atsakovę, kad galėtų laisvai naudotis savo turtu, neturi užgožti teisinių motyvų. Bent tam tikro tėvo turto gavimas yra minimali kompensacija už prarastÄ vaikystę dėl smurtaujančio tėvo bei jo veiksmus besÄ lygiÅ¡kai toleravusios ir toleruojančios atsakovės. IeÅ¡kovas siekia teisingumo, kuris bÅ«tų pasiektas tik iÅ¡krausčius atsakovę iÅ¡ buto (elektroninis dokumentas DOK-14657).

Atsakovė triplike nurodė, kad ieÅ¡kovo teiginys, jog ji gynė smurtaujantį jo tėvÄ neatitinka tikrovės, nepateikti jokie tÄ patvirtinantys duomenys. Su sÅ«numi S. A. neturėjo susitarimo, kad ji mokės mokesčius už butÄ , todėl juos turėjo mokėti buto savininkas. Atsakovė nėra atsakinga už jos pilnamečio sÅ«naus veiksmus. Bylos dalykas nėra aplinkybės kokie žmonės yra atsakovė ir jos dukros. Jeigu ieÅ¡kovas manė, kad tėvas sugriovė jo vaikystę, galėjo atsisakyti priimti palikimÄ , tačiau, pasinaudojęs teise priimti palikimÄ , jis negali priimti tik teisių ir nepriimti pareigų (elektroninis dokumentas DOK-22646).

Teismo posėdyje ieÅ¡kovas prašė tenkinti patikslintÄ ieÅ¡kinį. Nurodė, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Pats Å¡iame bute niekada nėra gyvenęs. Gyvena kitame bÅ«ste, kuris jam nuosavybės teise nepriklauso. Atsakovė bute, (duomenys neskelbtini), gyvena seniai, pradėjo jame gyventi dar prieÅ¡ jo gimimÄ . Å iuo metu atsakovė, jo žiniomis, taip pat faktiÅ¡kai gyvena tame bute. Nemato reikalo aiÅ¡kintis, kodėl priėmė tėvo palikimÄ . Tiesiog įgyvendino savo teisę priimti palikimÄ .

PalikimÄ priėmė pagal apyraÅ¡Ä , jame buvo nurodytos skolos už mokesčius už butÄ . Palikimo priėmimo metu įtarė, kad bute, (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovė. Tuo metu, pasitaręs su broliu, nusprendė, jog leis atsakovei gyventi tame bute iki mirties su sÄ lyga, kad ji butÄ iÅ¡laikys, mokės komunalinius mokesčius. Nuo 2018 m. birželio mėnesio bandė susisiekti su atsakove, buvo atvykęs į butÄ , tačiau jo neįsileido. Tada jis ir jo brolis bandė bendrauti su atsakovės atstovėmis D.

B. ir S. M.. Joms buvo pateiktas Å¡is pasiÅ«lymas, tačiau joms netiko. Tada 2018 m. liepos mėnesio viduryje parašė laiÅ¡kÄ kitai atsakovės dukrai D. K., kur taip pat pateikė savo pasiÅ«lymÄ . Paveldėjimo teisės liudijimas jam buvo iÅ¡duotas 2018-08-01. Tai buvo dviejų mėnesių terminas atsakovei nuspręsti, ar priimti jo pasiÅ«lymÄ . Mano, kad tai buvo pakankamai ilgas terminas. Neįgyvendinus jo nustatytų sÄ lygų, jis nesiuntė panaudos sutarties. Seniausios skolos už butÄ atsiradusios 2015 m.

Palikimo priėmimo metu skola už butÄ , (duomenys neskelbtini), buvo apie 2 000-3 000 Eur, dabar skolos suma virÅ¡ija 1 000 Eur. SkolÄ jis moka dalimis. Å iuo metu elektros energija į butÄ , (duomenys neskelbtini), netiekiama. Turėjo teisę nutraukti elektros energijos tiekimÄ Ä¯ butÄ kaip buto savininkas. Po paveldėjimo nėra buvęs Å¡iame bute, neturi jo raktų. Neleistų atsakovei gyventi bute net jeigu ji ir įsipareigotų mokėti mokesčius, nes baigėsi jo nustatytas terminas, per kurį atsakovė turėjo priimti jo pateiktÄ pasiÅ«lymÄ .

Neabejoja, kad, iÅ¡keldinus, atsakovė turėtų kur gyventi, t. y. pas savo tris dukras, kurios turi moralinę ir teisinę pareigÄ iÅ¡laikyti savo motinÄ . Atsakovė ir Å¡iuo metu didžiÄ jÄ laiko dalį praleidžia pas dukras. IÅ¡keldinus atsakovę, labiausiai tikėtina, kad butas bus nuomojamas. Atsakovės iÅ¡keldinimo tikslas – siekis disponuoti jam priklausančiu turtu. Å ių žmonių jis nelaiko Å¡eima, su jais nebendrauja apie 12-15 metų. Vaikų pareiga iÅ¡laikyti savo tėvus, tačiau jis nežino, ar jo tėvas iÅ¡laikė savo motinÄ .

Siuntė pretenzijÄ atsakovei, nenurodydamas savo adreso. Atsakovės dukros turėjo jo elektroninio paÅ¡to adresÄ ir telefono numerį, todėl galėjo su juo susisiekti (2020-08-11 teismo posėdžio garso įraÅ¡as (iki pertraukos): 6 min. 12 sek. – 42 min. 18 sek.). Teismo posėdyje atsakovė teigė, kad nesutinka su patikslintu ieÅ¡kiniu. PaaiÅ¡kino, kad sÅ«naus Å¡eimai atidavė kitÄ butÄ , o pati persikėlė į butÄ , (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio dabar anÅ«kas nori jÄ iÅ¡varyti. Augino jį, o jis jos neaplanko, nutraukė elektros tiekimÄ .

Gyvena Å¡iame bute be elektros energijos. Bute (duomenys neskelbtini) gyvena nepertraukiamai apie trisdeÅ¡imt metų. Tai yra jos namai. Butas yra patogus, iki jo tik vienas laiptelis, kadangi ji sunkiai vaikÅ¡to. Jai susirgus, padovanojo savo butÄ (duomenys neskelbtini) sÅ«nui, kad jis jÄ prižiÅ«rėtų, kadangi sÅ«nus gyveno Kėdainiuose. SÅ«nus jÄ visur veždavo, ateidavo suleisti vaistus, padarydavo remontÄ . Gavo ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ , kur jis liepė jai atiduoti butų raktus. Ji neturėjo raktų, nes sÅ«nus gyveno su kita moterimi.

Jeigu bÅ«tų iÅ¡keldinta, nežino kur gyventų, kito turto ji neturi. Å iuo metu ja rÅ«pinasi ir padeda dukros. Sveikata bloga. Sugeba viena gyventi. Dukros daugmaž pagamina maisto, nes neturi Å¡aldytuvo, eina pavalgyti į valgyklÄ . Dukros aplanko, bendrauja su kaimynais. Jos pajamos yra apie 400 Eur per mėnesį. Karantino metu gyveno pas dukras. Pasibaigus karantinui grįžo namo. Mano, kad gyvens viena tol, kol „atsiguls ant patalo“. Kur gyventų tada, nežino. Moka mokesčius už vandenį ir dujas.

Jei liktų gyventi bute, mokėtų mokesčius. Apie susidariusias skolas nežino, nes mokesčius mokėdavo sÅ«nus (2020-08-11 teismo posėdžio garso įraÅ¡as (iki pertraukos): 43 min. 32 sek. – 1 val. 1 min. 48 sek.). Teismo posėdyje trečiasis asmuo S. M. nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimais. Praeityje jų santykiai buvo geri. Ji ir sesuo augino ieÅ¡kovÄ ir jo brolį, nes jų motina studijavo, o tėvas dirbo, o jos gyveno Å¡alia. IeÅ¡kovas tikrai žinojo, kad močiutė gyvena tame bute, nes jo paties mama gyvena Kėdainiuose ir jos matydavosi.

IeÅ¡kovo elgesys rodo, kad jis žino tik teises, bet ne pareigas. IÅ¡sižadėjo tėvo, o palikimÄ priėmė norėdamas padengti moralines nuoskaudas ir dabar viskÄ perkelia močiutei. Kvietė ieÅ¡kovÄ Ä¯ tėvo laidotuves, tačiau jis neatvyko, neprisidėjo prie laidotuvių iÅ¡laidų. Nepagrįstai kaltina jÄ su seserimi ir močiutę. Mokesčius už butÄ turėjo mokėti brolis kaip savininkas, o ne mama. Kodėl brolis nemokėjo mokesčių ji negali paaiÅ¡kinti. Dabar ji moka už Å¡altÄ vandenį ir dujas, nes tik už Å¡ias paslaugas iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos mamos vardu.

Kitų mokesčių sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡omos ieÅ¡kovo vardu ir neturint teisinio susitarimo, ji tiesiog negali sumokėti. Mama su vaikais iÅ¡ pradžių gyveno bute, (duomenys neskelbtini), tačiau maždaug 1986 m. šį butÄ paliko broliui, kuris buvo sukÅ«ręs Å¡eimÄ , ir su jomis iÅ¡sikėlė į gautÄ butÄ , (duomenys neskelbtini). Pablogėjus mamos sveikatai, ji butÄ (duomenys neskelbtini) padovanojo broliui, nes jie susitarė, kad jis jÄ prižiÅ«rės ir jis tÄ vykdė. Tuo metu ji ir sesuo buvo nepilnametės. IeÅ¡kovas žinojo, kad tėvas iÅ¡laikė savo mamÄ .

Po brolio mirties mamos sveikata buvo pablogėjusi, jÄ dažnai veždavo į gydymo įstaigas, po gydymosi jose mama pabÅ«davo pas jÄ ar seserį. IeÅ¡kovo reikalavimo atiduoti raktus tiesiog negalėjo įgyvendinti, nes paskutiniu metu su broliu mažai bendravo dėl jo priklausomybės alkoholiui ir nežinojo nieko apie raktus. IeÅ¡kovo prašė spręsti Å¡iÄ problemÄ taikiai, tačiau jis į tai atsakė paÅ¡aipiai. Konkretaus ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo negavo, tik pretenzijÄ , kuriÄ atsiuntė nenurodžius atgalinio adreso.

Mamos sveikatos bÅ«klė priklauso nuo jos nervinės savijautos. Kai nėra stresinės situacijos, mama pati susitvarko, pasigamina valgyti, nuvyksta į poliklinikÄ . Bendra sveikatos bÅ«klė yra sudėtinga, atliktos dvi Å¡irdies operacijos, keisti klubo, peties sÄ nariai, kitos senatvės ligos. Atvažiuoja kiekvienÄ savaitgalį, nuperka maistÄ . Karantino metu mama buvo pas jÄ ir pas seserį. Mano, kad mama dar gali gyventi viena. Kai nebegalės gyventi viena, tada ir spręs šį klausimÄ . Jei bÅ«tų priimtas sprendimas ieÅ¡kovo naudai, nežino kur gyventų mama.

Mamai socialinės paslaugos neteikiamos. Ji teikia mamai finansinę pagalbÄ . Ji gyvena dviejų kambarių bute, esančiame trečiame aukÅ¡te, kuriame gyvena uzufrukto teisės, nustatytos jos vaikui, pagrindu (2020-08-11 teismo posėdžio garso įraÅ¡as (iki pertraukos): 1 val. 2 min. 58 sek. – 1 val. 46 min. 59 sek.). Teismo posėdyje trečiasis asmuo D. B. nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu, nes jo reikalavimai prieÅ¡tarauja žmoniÅ¡kumui ir moralei. Kai ieÅ¡kovas buvo mažas, jam buvo suteikta visokeriopa pagalba, o dabar jis atsisako savo senelės. IeÅ¡kovo tėvai žinojo apie M.

A. sveikatos bÅ«klę, dėl to S. A. ir buvo padovanotas butas. IeÅ¡kovo mama netgi yra ligoninėje slaugiusi M. A.. M. A. toliau gyveno tame bute ir jie tÄ Å¾inojo. Mama visÄ gyvenimÄ gyvena Kėdainiuose, čia yra jos socialinis gyvenimas, poliklinika. Bute ji gyvena nuo tada, kai jį gavo, tai buvo gal 1984 m., jis jos prižiÅ«rėtas, čia augo jos vaikai ir buvo prižiÅ«rimi anÅ«kai. Neįsivaizduoja, kaip senas žmogus galėtų priprasti kitoje vietoje. Po jų tėvo mirties, kvietė ieÅ¡kovÄ Ä¯ laidotuves, tačiau jis neatvyko.

Ji iniciavo bendravimÄ su jais ir jų motina, kad gražiai viskÄ iÅ¡spręstų, tačiau į tai nebuvo atsakyta. Bendravo ir su ieÅ¡kovo broliu, tačiau sulaukė tik pajuokos. Ji jiems pasakė, kad atsiųstų jai buto panaudos sutartį, tačiau nesulaukė. Mama taip pat yra gavusi tik pretenzijÄ , o ne panaudos sutartį. Ji nusiuntė savo kontaktinius duomenis, tačiau atsakymo nebuvo. Sesuo D. K. taip pat siÅ«lė susitikti, tačiau ieÅ¡kovas atsisakė. IeÅ¡kovo iÅ¡keltų sÄ lygų ji ir seserys negalėjo įvykdyti, nes brolis gyveno pas kitÄ moterį ir jos nežinojo, kur buvo jo daiktai.

Mama geba gyventi viena, jeigu vartoja vaistus ir jai nekeliamas stresas. Ji pati nueina į parduotuvę, pasigamina valgyti, pabendrauja su kaimyne. Ji su seserimi nuveža mamÄ Ä¯ gydymo įstaigas, atvažiuoja pas mamÄ kada reikia. Rimtai dar nėra svarsčiusi kur ir kaip mama gyvens, kai nepajėgs savimi pasirÅ«pinti. Pati gyvena su vyru ir nepilnamečiu sÅ«numi dviejų kambarių, 49 kvadratinių metrų ploto bute. Mama svečiuojasi jos namuose, kai tenka apsilankyti Vilniuje pas gydytojus. IeÅ¡kovui palankaus sprendimo atveju, nežino kur gyventų mama, nes jos bute ji negalėtų pilnavertiÅ¡kai gyventi.

Kiek pati gali, suteikia mamai finansinę pagalbÄ , nupirkdama ko jai reikia. Socialinės paslaugos mamai nėra teikiamos, jÄ tiesiog aplanko jų papraÅ¡yta senai pažįstama moteris. Brolis S. A. materialiai rÅ«pinosi mama, kai Å¡i dėl savo sveikatos nebegalėjo dirbti ir ieÅ¡kovas apie tai žinojo (2020-08-11 teismo posėdžio garso įraÅ¡as (po pertraukos): 0 min. 44 sek. – 33 min. 42 sek.). Teismas k o n s t a t u o j a : Patikslintinas ieÅ¡kinys netenkinamas. Pagal Å¡alių pateiktus duomenis byloje nustatytos Å¡ios faktinės aplinkybės: 2018-08-01 K.

A. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, kad jis po palikėjo S. A. mirties paveldėjo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); 2018-08-02 Nekilnojamojo turto registre įregistruota K. A. nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ ; 2018-08-22 K. A. registruotu paÅ¡tu iÅ¡siuntė M. A. pretenzijÄ , kuria pareikalauta iki 2018-09-22 iÅ¡sikelti iÅ¡ jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais ir perduoti jam buto raktus, to nepadarius iki nustatyto termino, perspėta, kad bus kreipiamasi į teismÄ dėl iÅ¡keldinimo ir skolos už komunalinius mokesčius priteisimo; 2018-08-25 laiÅ¡kas įteiktas gavėjai. 2018-07-18 – 2018-08-09 dienomis vyko K.

A. ir D. K. susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu, iÅ¡ kurio matyti, kad K. A. kreipėsi į savo tetÄ D. K., informuodamas, kad priėmė savo tėvo S. A. palikimÄ ir ketina leisti paveldėtame bute gyventi senelei M. A., pasiraÅ¡ius su ja buto panaudos sutartį, M. A. įsipareigojus mokėti komunalinius mokesčius. D. K. praÅ¡oma padėti tarpininkauti su M. A. ir D. B., kad situacija bÅ«tų iÅ¡spręsta taikiai. D. K. nurodė sutinkanti padėti ir pasiÅ«lė susitikti, aiÅ¡kino, kad jos motina M.

A. neturėtų kur gyventi, bÅ«tų sudėtinga apmokėti jos pragyvenimÄ . K. A. nurodė papildomas susitarimo sÄ lygas: įteikti raktus nuo buto ir automobilių, apmokėti skolas už butÄ , M. A. turi nustoti Å¡meižti jį ir jo Å¡eimÄ . D. K. siÅ«lė įvairias ginčo sprendimo sÄ lygas. Abu diskutavo apie praeities įvykius. Galiausiai K. A. nurodė D. K., kad taikiai susitarti su M. A. ir D. B. nepavyksta. D. K. ir K. A. susitikimas neįvyko. 2018 m. spalio mėnesį už buto, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijÄ UAB „Kėdainių butai“ priskaičiuota 325,28 Eur skola, už Å¡ilumos tiekimÄ UAB „Panevėžio energija“ priskaičiuota 572,30 Eur skola. 2017-11-30 buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl 130,07 Eur skolos iÅ¡ S. A.

UAB „Kėdainių butai“ priteisimo, 2018-08-22 vykdomasis raÅ¡tas grÄ Å¾intas visiÅ¡kai jį įvykdžius. 2018-08-26 K. A. sumokėjo 71,65 Eur sumÄ už elektros energijÄ , tiektÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). M. A. yra neįgali, serga: lėtiniu cistitu, miÅ¡riu nerimo ir depresiniu sutrikimu, nestabiliÄ ja krÅ«tinės angina, radikulopatija, juosmens ir kryžmens srities kita patikslinta cerebrovaskuline (smegenų kraujagyslių) liga, ataksija, nervų Å¡aknelių ir rezginių suspaudimu sergant tarpslanksteliniu disko sutrikimu, kaklo diskų liga su radikulopatija, dislipidemija, lėtine idiopatine dilgėline, stuburo osteochondroze, lėtine torakalgija, lėtine galvos smegenų iÅ¡emija, vestibuliniu sindromu, hemorojumi.

M. A. 1986-12-12 deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini). 1994-09-07 dovanojimo sutartimi M. A. padovanojo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), S. A.. M. A. nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. M. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 1994-09-07 dovanojimo sutartį, kuria ji savo sÅ«nui S. A. padovanojo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu 2018-08-01 paveldėjimo teisės liudijimo dalį, kuria K. A. paveldėjo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taikyti restitucijÄ , priteisti jai asmenine nuosavybe butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2019-09-10 Kauno apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-14887-986/2019, M.

A. ieškinys netenkintas. Kauno apygardos teismo 2019-12-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2093-260/2019, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. M. A. pateikė mokėjimų kvitus, iš kurių matyti, kad ji 2018-09-27 ir 2018-10-31 sumokėjo po 25,00 Eur AB „Panevėžio energija“, 2018-10-31 sumokėjo 25,00 Eur AB „Kėdainių vandenys“. 2018-05-24 – 2018-07-30 socialiniame tinkle vyko susirašinėjimas tarp B. A. ir D. B., kuriuo buvo tariamasi dėl susitikimo ir situacijos aptarimo. 2019-01-30 I.

B. nurodė 2018-07-31 iÅ¡ D. B. gavusi sms žinutę, kurioje nurodyta: „Labas. Gali perduoti savo protingiems vaikams tokiÄ Å¾inutę <...> manau tavo baimei yra pagrindo“. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nurodė, kad M. A. socialinės paslaugos nėra teikiamos, socialiniai darbuotojai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nesilankė. Jai mokama priežiÅ«ros pagalbos iÅ¡laidų tikslinė kompensacija, nustačius specialiuosius poreikius, iÅ¡duotas neįgaliojo pažymėjimas.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-03-07 nuosprendžiu S. A. pripažintas kaltu už fizinio skausmo I. A. sukėlimÄ ir nežymų jos sveikatos sutrikdymÄ . 2008-06-20 Panevėžio apygardos teismo nutartimi (Nr. 1A-259-511/2008) apeliacinis skundas atmestas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas galioti. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-04-01 nuosprendžiu I. A. iÅ¡teisinta dėl kaltinimo nežymiai sutrikdžius S. A. sveikatÄ . Panevėžio apygardos teismo 2008-09-04 nutartimi (Nr. 1A-300-349/2008) S. A. apeliacinis skundas atmestas.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-01-17 nuosprendžiu S. A. nuteistas už fizinio skausmo K. A. sukėlimÄ . 2010-03-31 Panevėžio apygardos teismo nutartimi S. A. apeliacinis skundas atmestas, o 2010-11-09 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi atmestas ir A. A. kasacinis skundas (Nr. 2K-478/2010). 2012-04-17 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi netenkintas S. A. skundas dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ I. B. atžvilgiu pagal BK 182, 294 straipsnius. 2012-05-25 Panevėžio apygardos teismo nutartimi nutartis palikta nepakeista (Nr. 1S-521-134/2012). 2011-12-29 Kėdainių rajono apylinkės teismas tenkino I.

A. ieškinį atsakovams S. A. ir M. A. ir pripažino negaliojančiu paskolos raštelį. 2012-06-07 Panevėžio apygardos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. 2012-12-10 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas S. A. ieškinys I. A., kuria ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 65 000,00 Lt, kuriuos I. A. paskolino M. A.. 2013-10-23 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1613-221/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. 2018-04-11 Kauno apylinkės teismo nutartimi nutraukta baudžiamoji byla, kurioje S. A. buvo kaltinamas pagal BK 286 straipsnį, 181 straipsnio 1 dalį, mirus kaltinamajam (Nr. 1-1040-336/2018).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir teismo pareigos kvalifikuoti ginčo teisinį santykį. IeÅ¡kovas privalo nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Å alių nurodytas teisinis ieÅ¡kinio ir atsikirtimų į ieÅ¡kinį pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva.

Pažymėtina, kad, priimant sprendimÄ Å¡ioje byloje, nebus atliekamas ieÅ¡kovo, jo tėvo, atsakovės, trečiųjų asmenų individualus praeities ir dabarties veiksmų moralinis vertinimas, teismo posėdyje vienas kitam reikÅ¡tos nuoskaudos ir abipusiai kaltinimai amoraliu elgesiu. Kaip nesusiję su ginčo dalyku, nebus vertinami pateikti įsiteisėję teismų nuosprendžiai ir sprendimai. Teismo sprendimas Å¡ioje byloje priimamas iÅ¡imtinai vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

Dėl ginčo esmės. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsniu, be kitų teisių, yra ginama ir asmens teisė į bÅ«sto neliečiamybę. EŽTT praktikoje yra suformuota autonominė, nuo nacionalinių apibrėžimų ar klasifikacijų nepriklausanti bÅ«sto sÄ voka. Ar atitinkama asmens gyvenamoji vieta gali bÅ«ti laikoma bÅ«stu Konvencijos 8 straipsnio prasme, priklauso nuo individualių bylos aplinkybių ir nuo to, ar egzistuoja asmens pakankami ir tęstiniai ryÅ¡iai su konkrečia vieta (EŽTT 2013 m. spalio 17 d. sprendimas byloje Winterstein ir kiti prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 27013/07; 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimas Prokopovich prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 58255/00;

McKay-Kopecka prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 45320/99; Chiragov ir kiti prieÅ¡ ArmėnijÄ , peticijos Nr. 13216/05). Taip pat tam, kad patalpos bÅ«tų pripažintos asmens bÅ«stu, yra vertinama ir tai, ar egzistuoja kita vieta, kuri galėtų bÅ«ti pripažinta pareiÅ¡kėjo bÅ«stu (2004 m. lapkričio 18 d. sprendimas Prokopovich prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 58255/00). EŽTT praktikoje plėtojama bÅ«sto koncepcija neapsiriboja teisėtai įsteigtu ar užimtu bÅ«stu ar bÅ«stu, kurio savininkai ar nuomininkai yra pareiÅ¡kėjai.

Konvencijos 8 straipsniu galima remtis net tada, kai asmens teisė gyventi tam tikrose patalpose yra ginčijama. Pagal EŽTT praktikÄ Konvencijos 8 straipsniu užtikrinama bÅ«sto neliečiamybės teise gali remtis ir asmuo, gyvenantis bute, kurio nuomos sutartis sudaryta ne to asmens vardu, taip pat asmenys, kurie yra bÅ«sto nuomininko partneriai. Å i koncepcija taip pat gali apimti ilgai trunkantį gyvenimÄ giminaičiui priklausančioje patalpoje. Konvencijos 8 straipsnis taip pat gali bÅ«ti taikomas socialinio bÅ«sto (kuriuo pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip nuomininkas) kontekste, nors pagal nacionalinę teisę bÅ«sto laikino naudojimo teisė yra pasibaigusi.

EŽTT buvo konstatuota, jog asmuo, 7, 10, 14 metų gyvendamas ginčo patalpose, su jomis sukÅ«rė pakankamus ir nuolatinius ryÅ¡ius, kad jas bÅ«tų galima laikyti asmens bÅ«stu ir, remiantis Konvencijos 8 straipsniu, bÅ«tų ginama jo teisė į bÅ«sto neliečiamybę (Shvidkiye prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 69820/10; Yevgeniy Zakharov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 66610/10). Konvencijos 8 straipsniu užtikrinama teisė į bÅ«sto neliečiamybę apima ir apsaugÄ nuo bÅ«sto praradimo, iÅ¡keldinimo ar sunaikinimo, tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti.

EŽTT praktikoje pripažįstama, kad bÅ«sto praradimas yra pats ekstremaliausias kiÅ¡imasis į asmens teisę į jo bÅ«sto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas asmuo priklauso pažeidžiamų asmenų grupei. Nepaisant to, toks ribojimas gali bÅ«ti pateisinamas, egzistuojant Konvencijoje nustatytoms sÄ lygoms. Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į bÅ«sto neliečiamybę ribojimas gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei:

1) toks ribojimas turi teisinį pagrindÄ ;

2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos;

3) ribojimas yra bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. EŽTT ypatingÄ reikÅ¡mę suteikia taikomo ribojimo proporcingumo vertinimui, pabrėždamas, kad bet kuriam asmeniui, kuriam gresia toks ribojimas (bÅ«sto praradimas), turėtų bÅ«ti užtikrinama teisė į tokios ribojančios priemonės proporcingumÄ . Teismų praktikoje yra pažymėta, kad nepakanka vien nurodyti teisinį pagrindÄ nuomininkui iÅ¡keldinti, bÅ«tina atsižvelgti ir į individualias bylos aplinkybes bei teisėtus gyventojų interesus, kurie turi bÅ«ti ginami.

Vadovaujantis EŽTT praktika, prieÅ¡ingai nei nustatant, ar ginčo patalpas galima laikyti asmens bÅ«stu Konvencijos 8 straipsnio prasme, ginčo patalpų įgijimo ar užėmimo teisėtumas yra vertinamas sprendžiant dėl bÅ«sto neliečiamybės ribojimo proporcingumo. Vertinant iÅ¡keldinimo kaip nuosavybės neliečiamybės ribojimo proporcingumÄ taip pat turėtų bÅ«ti atsižvelgiama ir į alternatyvaus bÅ«sto suteikimo galimybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrinęs EŽTT praktikÄ , suformulavo iÅ¡vadÄ , kad asmens teisė į bÅ«sto neliečiamumÄ Konvencijos 8 straipsnio prasme kyla nepriklausomai nuo to, ar asmuo tÄ bÅ«stÄ Ä¯gijo, gyveno jame turėdamas teisinį pagrindÄ , lemiamÄ Ä¯takÄ Konvencijos 8 straipsniui taikyti turi gyvenimo ginčo bÅ«ste trukmė ir susiklostę asmens pakankami ir tęstiniai ryÅ¡iai su bÅ«stu.

Sprendžiant dėl asmenų iškeldinimo, turi būti nustatyta šalių (neteisėtai patalpas užėmusių asmenų ir patalpų savininkų) interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į tai, kad savavališko patalpų užėmimo faktas savaime nepaneigia asmens teisės į būsto neliečiamybę, tačiau ši teisė gali būti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių, t. y. klausimas, ar keldinamų asmenų teisė į būsto neliečiamybę gintina ir kokia apimtimi, turi būti sprendžiamas remiantis individualiomis kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2020).

Pagal Å¡ios bylos faktinių aplinkybių visumÄ , vertinama, ar butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), galima laikyti atsakovės M. A. bÅ«stu pagal Konvencijos 8 straipsnį, ar gali bÅ«ti ginama jos teisė į Å¡io buto neliečiamybę, kokia yra M. A. ir buto savininko K. A. interesų pusiausvyra. Pagal Å¡alių ir trečiųjų asmenų pateiktus raÅ¡ytinius duomenis ir žodinius paaiÅ¡kinimus nustatyta, kad atsakovė bute, (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai gyvena nuo 1986 m., Å¡iame bute ji savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo 1986-12-12. 1994-09-07 dovanojimo sutartimi M.

A. padovanojo šį butÄ savo sÅ«nui – ieÅ¡kovo tėvui S. A., tačiau pati toliau gyveno Å¡iame bute. 2018 m. mirus buto savininkui S. A., butÄ paveldėjo ieÅ¡kovas. Atsakovė po savo sÅ«naus S. A. mirties bute gyveno toliau ir jame gyvena iki Å¡iol. Kitaip tariant, atsakovė ginčo bute nepertraukiamai, iÅ¡skyrus viešėjimÄ dukterų namuose lankymųsi gydymo įstaigose, 2020 m. Å¡alyje buvusio karantino metu, gyvena nuo 1986 m., t. y. 34 metus. Dėl Å¡ių aplinkybių tarp Å¡alių ginčo nėra.

IeÅ¡kovas patvirtino, jog bute, (duomenys neskelbtini), jam nėra tekę gyventi. Nors nuo 1994-09-07 buto savininkas buvo S. A., iÅ¡ atsakovės ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimų, nustatyta, kad faktiÅ¡kai S. A. gyveno atskirai, tik aplankydavo savo mamÄ , kad ja pasirÅ«pintų. Tiek M. A., tiek D. B. nurodė, kad paskutiniu savo gyvenimo metu S. A. gyveno kitur su moterimi, kas taip pat rodo, jog faktiÅ¡kai bute, (duomenys neskelbtini), gyveno viena atsakovė. 1986 m., kai atsakovė su dukterimis D. B. ir S. M. persikėlė gyventi į butÄ , (duomenys neskelbtini), dukros dar buvo nepilnametės. IeÅ¡kovas pripažino, kad seniai (iki tol, kol prieÅ¡ 12-15 m. visiÅ¡kai nutrÅ«ko bendravimas su tėvu ir giminaičiais pagal tėvo linijÄ ) tarpusavio santykiai su atsakove egzistavo.

Tai leidžia teigti, kad atsakovė bute, (duomenys neskelbtini) augino savo dukras, bute lankėsi sÅ«naus Å¡eima, tai buvo atsakovės namai, kuriame ji buvo Å¡eimininkė, kur vyko įprastas gyvenimas, kuriame vyko tiek teigiamų, tiek neigiamų įvykių. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė yra 76 metų amžiaus, yra neįgali, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra Å¡iek tiek daugiau nei 400 Eur. Finansinių galimybių įgyti ar nuomotis kitÄ bÅ«stÄ atsakovė neturi.

Jos dukros D. B. ir S. M. gyvena Vilniuje. Abi gyvena su savo Å¡eimomis, kuriose yra nepilnamečių vaikų, dviejų kambarių butuose. S. M. gyvena bute jos nepilnamečiam vaikui iki pilnametystės nustatytos uzufrukto teisės pagrindu, taigi, ji taip pat neturi jai nuosavybės teise priklausančio bÅ«sto. Atsižvelgiant į bÅ«sto nuomos ir pardavimo kainas Vilniuje, atsakovės galimybės, net ir padedant dukroms, įsigyti bÅ«stÄ Vilniuje ar netgi Kėdainiuose yra labai ribotos, gyventi dukterų namuose nėra tinkamų buitinių sÄ lygų.

Å ios aplinkybės sudaro pakankamas prielaidas daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovę M. A. su butu, (duomenys neskelbtini), sieja pakankami ir tęstiniai ryÅ¡iai, jog šį butÄ bÅ«tų galima laikyti jos bÅ«stu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ir kad bÅ«tų ginama atsakovės teisė į buto neliečiamybę. Kaip minėta, teisės į bÅ«sto neliečiamybę ribojimas yra teisėtas tik esant trijų sÄ lygų visetui:

1) toks ribojimas turi teisinį pagrindÄ ;

2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos;

3) ribojimas yra bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje. Å iuo atveju, atsakovės M. A. teisės į bÅ«sto neliečiamybę ribojimo teisinis pagrindas yra ieÅ¡kovo K. A. teisė disponuoti jam priklausančiu turtu. Atsakovės iÅ¡keldinimu ieÅ¡kovas siekia netrukdomai įgyvendinti savo kaip savininko teisę disponuoti jam priklausančiu turtu. IeÅ¡kovas konkretizavo, kad, iÅ¡keldinus atsakovę, jis butÄ iÅ¡nuomotų. Taigi, egzistuoja pirmosios dvi ribojimo sÄ lygos. Nustatant bÅ«tinumo demokratinėje visuomenėje sÄ lygos buvimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių atsakovės ir ieÅ¡kovo interesų yra tinkama pusiausvyra.

Visų pirma, pažymėtina, kad ginčo bute atsakovė prieÅ¡ 36 metus apsigyveno teisėtai tapusi buto savininke ir, net jai perleidus buto nuosavybės teisę savo sÅ«nui, visÄ Å¡Ä¯ laikÄ jos gyvenimas bute nebuvo praradęs teisėtumo dėl kokių nors jos neteisėtų veiksmų. Kaip jau buvo minėta, atsakovė neturi alternatyvaus bÅ«sto suteikimo galimybės. Sutiktina su tuo, kad 76 metų žmogui yra svarbu pilnavertiÅ¡kumo senatvės metu jausmas, kurį palaiko gyvenimas jam įprastoje namų ir susiformavusioje pažįstamoje socialinėje aplinkoje.

Pati atsakovė pripažino ir bylos duomenys objektyviai leidžia manyti, kad laikas, kurį atsakovė dėl sveikatos bÅ«klės pajėgs gyventi viena savo namuose, (duomenys neskelbtini), yra neapibrėžtas. Medicininiai duomenys suponuoja apie sudėtingÄ atsakovės sveikatos bÅ«klę, todėl, atsižvelgiant į tai, atsakovės teisę į oriÄ senatvę turėtų bÅ«ti stengiamasi garantuoti. IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl atsakovės gyvenimo jam priklausančiame bute jis patiria nuostolius, nes yra nemokami mokesčiai už komunalines paslaugas.

Å iuo aspektu, pažymėtina, kad mokesčius už paslaugas, teikiamas į butÄ , turėjo teisinę pareigÄ mokėti ankstesnis savininkas S. A., o ne atsakovė. Pasak atsakovės, tÄ faktiÅ¡kai ir darė S. A.. Paprastai nuomininkai ar kitu teisiniu pagrindu kito asmens bÅ«ste gyvenantys asmenys, faktiÅ¡kai ir moka eksploatavimo mokesčius, tačiau Å¡iuo atveju, buvus Å¡eimos santykiams, faktiniai santykiai buvo grindžiami abipusiu susitarimu, numatančiu kitokį prievolių vykdymo bÅ«dÄ . S. A. mirus, ieÅ¡kovas paveldėjo ne tik S. A. turtÄ , tačiau ir jo neįvykdytas skolines prievoles.

Sumokėti skolas, susidariusias už butÄ S. A. esant gyvam, M. A. teisinės pareigos neturi. Skolos už šį laikotarpį sumokėjimas bÅ«tų labiau atsakovės geros valios iÅ¡raiÅ¡ka. Mirus S. A. ir atsakovei likus toliau gyventi palikėjui priklausiusiame bute, paveldėtame ieÅ¡kovo, atsakovei siekiant toliau gyventi Å¡iame bute, o jos santykiams su ieÅ¡kovu nesant pagrįstais faktiniais artimais ryÅ¡iais, atsakovė turi faktinę pareigÄ mokėti komunalinius mokesčius. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė (ar jos dukra) 2018 m. mokėjo mokesčius UAB „Kėdainių vandenys“ ir AB „Panevėžio energija“.

Å iuo atveju, pažymėtina, jog prievolių vykdymui bÅ«tinas abiejų Å¡alių bendradarbiavimas ir savo pareigų vykdymas. Å alims elgiantis civilizuotai, ieÅ¡kovui kaip buto savininkui perdavus gautas sÄ skaitas atsakovei, Å¡i turėtų pareigÄ jas apmokėti. Atsakovė patvirtino, jog mokėtų visus mokesčius, tačiau Å¡iuo metu turi galimybę sumokėti ir apmoka tik tas sÄ skaitas, kurias gauna pati, nes kitos sÄ skaitos (pvz., AB „Panevėžio energija“) iÅ¡raÅ¡omos ir jas gauna ieÅ¡kovas ir ji neturi galimybės jų gauti ir jas apmokėti.

IeÅ¡kovui pateikus sÄ skaitas atsakovei ir tuo atveju, jeigu atsakovė jų neapmokėtų, ieÅ¡kovas turi teisę ginti savo teises civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu, t. y. reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl skolos iÅ¡ atsakovės priteisimo. Taigi, mokesčių už butÄ mokėjimas Å¡iuo atveju yra sÄ lygotas abiejų Å¡alių konstruktyvaus bendradarbiavimo. Å alims kooperuojantis, ieÅ¡kovo galimybė patirti nuostolius sumažėja maksimaliai. Nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima spręsti, jog ieÅ¡kovo nurodytas siekis nuomoti butÄ , (duomenys neskelbtini), bÅ«tų svaresnis už aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, susijusias su atsakove.

IeÅ¡kovas, priimdamas mirusio tėvo palikimÄ , žinojo, jog dalis palikimÄ sudarančio turto, o bÅ«tent, butas, (duomenys neskelbtini), yra apsunkintas, t. y. jame faktiÅ¡kai gyvena atsakovė. IeÅ¡kovas, taip pat pripažino, jog iÅ¡ pradžių svarstė galimybę sudaryti panaudos sutartį su atsakove dėl galimybės atsakovei neterminuotai gyventi bute. Å ios minties ieÅ¡kovas atsisakė, pritrÅ«kus abipusio jo ir trečiųjų asmenų civilizuoto bendravimo. Tai rodo, kad ieÅ¡kovas buvo pasirengęs apriboti savo teisę disponuoti butu.

Ä®vertinus aplinkybių visumÄ , nėra faktinio pagrindo taikyti platesnės teisinės gynybos apimties ieÅ¡kovo teisei disponuoti jam priklausančiu turtu. Tai bÅ«tų neproporcinga ieÅ¡kovo teisės disponuoti jam priklausančiu turtu ir atsakovės teisės į bÅ«sto neliečiamybę pusiausvyra. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės teisė į bÅ«sto neliečiamybę atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotus kriterijus ir yra gintina remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, o Å¡ios teisės ribojimas neatitinka ribojimo teisėtumo sÄ lygų, todėl ieÅ¡kovo reikalavimai negali bÅ«ti patenkinti.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė praÅ¡o jos naudai priteisti 2 420 Eur dydžio iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. IÅ¡laidas detalizuojantis dokumentas rodo, kad iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , proceso trukmę, advokato darbo ir laiko sÄ naudas, praÅ¡oma priteisti suma yra proporcinga. Mokėjimo dokumentas patvirtina bylinėjimosi iÅ¡laidų realumÄ . Netenkinus ieÅ¡kinio, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisiamos jos turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti.

Byloje taip pat susidarė 37,84 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Netenkinus ieškinio, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo. Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : netenkinti patikslinto ieškinio. Priteisti iš ieškovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 420 (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt eurų) Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 37,84 (trisdeÅ¡imt septynių eurų 84 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas 5660. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus.

Teisėja Aušra Andziulevičiūtė