Legislator Case Law & Legislation
2024-03-13 Nr. BB-1525-1-01-7-00013-2023-0 AI generated

2024-03-13 Nr. BB-1525-1-01-7-00013-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2024-03-13 Nr. BB-1525-1-01-7-00013-2023-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko, spręsdama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. R. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2024-03-13 Nr. BB-1525-1-01-7-00013-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. R. gynėja kasaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 24 d. nuosprendį, panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam E. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 50 MGL, t. y. 2500 Eur dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Priteisti E. R. iš valstybės kasacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato darbui apmokėti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-776/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-7-00013-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko, spręsdama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. R. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. R. gynėja kasaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 24 d. nuosprendį, panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam E. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 50 MGL, t. y. 2500 Eur dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Priteisti E. R. iš valstybės kasacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato darbui apmokėti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o būtent - BK 41 straipsnio 2 dalies ir BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl to nepagrįstai sprendė paskirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę - 50 MGL (2500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę tinkamai neatsižvelgė į E. R. nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą, jo neįgalumą, šeiminę, finansinę padėtį, kreditorinius įsipareigojimus, išlaikytinių skaičių ir skiriama priemone sukeliamą itin neproporcingą bei neteisingą finansinę naštą. Baudžiamosios poveikio priemonės - įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas E. R. nebuvo būtinas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022).

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Šios taisyklės galioja ir dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę (priemones), kiek ir kokias skirti – kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas bylos duomenis, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą ir kita. Taigi baudžiamajame įstatyme nustatyta bylą nagrinėjančio teismo diskrecija (bet ne pareiga) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas gali svarstyti šį klausimą tais atvejais, jeigu neteisingas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. R. tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė ir E. R. paskyrė dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – 50 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per dvylika mėnesių.

Kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą paskiriant E. R. pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Be to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas išdėstė išsamius motyvus, kodėl baudžiamojo poveikio priemonė turi būti taikoma E. R., pagrindė jos dydį ir terminą šios įmokos sumokėjimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. R. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas