2021-06-16 Nr. AB-13135-3-63-3-02776-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1641-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02776-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. T11-356 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Skunde, kurį patikslino, pareiškėjas nurodė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Sprendimu buvo patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos struktūra bei pripažintas netekusiu galios Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T11-121 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ 1 punktas. Juo nuspręsta iš esmės keisti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos struktūrą, naikinant, sujungiant bei apjungiant Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos skyrius. Pareiškėjas įvertino, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų įstatymo viršenybės, gero administravimo principų, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtinto savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principo, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas.

3. Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo pateikta išsami informacija (skaičiavimai, ekonominiai, socialiniai rodikliai), kuria remiantis Sprendimas buvo priimtas, nepagrįstas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos struktūros keitimo poreikis, nenurodytas tokio sprendimo priėmimo pagrindas. Sprendimu patvirtinus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos struktūrą, nelieka 8 skyrių, todėl bus naikinamos šių skyrių vedėjų pareigybės. Teigė, jog Sprendimas priimtas remiantis 2019 m. lapkričio 5 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Civitta“ parengta ataskaita, kurioje nurodyta, kad bendras galimas administracinio personalo etatų skaičius galėtų sudaryti 190-200 darbuotojų, kai šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje dirba 327 darbuotojai, todėl bus naikinamos pareigybės (etatai), dėl ko su didele dalimi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų bus nutraukiamos darbo sutartys, darbuotojai bus atleidžiami iš pareigų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka arba jiems bus pasiūlyta eiti žemesnes pareigas, kas sukels neigiamas pasekmes pareiškėjo atstovaujamų darbuotojų teisinei padėčiai, pažeis jų ekonomines ir socialines teises. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Sprendimą buvo privaloma derinti su pareiškėju, tačiau to nebuvo padaryta.

4. Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgus į UAB „Civitta“ 2019 m. lapkričio 5 d. ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir siūlymus. Sprendimo teisėtumą atsakovas grindė Viešojo administravimo, Vietos savivaldos įstatymų nuostatomis, nurodė Sprendimo priėmimo priežastis ir motyvus. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos struktūros keitimo poreikis aptartas Sprendimo aiškinamajame rašte bei UAB „Civitta“ parengtoje ataskaitoje, kurioje nustatytos įžvalgos, padaryti apibendrinimai ir siūlymai.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad darbuotojų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje skaičiaus mažėjimo, jų atleidimo ir panašūs klausimai sprendžiami, priimant jį įgyvendinančius vidaus administravimo aktus, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui priimant sprendimus dėl valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių skaičiaus nustatymo, struktūrinių padalinių nuostatų tvirtinimo, pareigybių aprašymų tvirtinimo. Nurodė, kad visos būtinos derinimo ir konsultavimosi su pareiškėju procedūros buvo įgyvendintos, todėl manė, kad Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

7. Pažymėjo, kad iki priimant Sprendimą, darbo, ekonominiai, socialiniai klausimai nebuvo ir negalėjo būti sprendžiami, nes nebuvo žinoma, kiek bus atleidžiama darbuotojų, kokios pareigos bus siūlomos darbuotojams, kurių pareigybės naikinamos.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos teisių turinio, ginčijant Sprendimą.

10. Teismas pažymėjo, kad Sprendimu buvo patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos struktūra ir pripažintas netekusiu galios Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T11-121 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ 1 punktas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Sprendimo projekte nurodyta, kad jis parengtas siekiant pokyčių Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje, kurie leistų geriau pasiekti savivaldybės išsikeltus strateginius tikslus. Klaipėdos rajono savivaldybės strateginiame plėtros plane įtvirtintas tikslas – efektyvi savivaldybės veikla ir aukšta teikiamų paslaugų kokybė, bei uždavinys – tobulinti savivaldybės darbo organizavimą ir skatinti bendradarbiavimą, norint pasiekti Klaipėdos rajono savivaldybės nustatytų tikslų, taip pat siekiant efektyvinti administracinių bei viešųjų paslaugų teikimą, atsisakyti perteklinių funkcijų, funkcijų dubliavimo tarp atskirų struktūrinių padalinių.

11. Teismas vadovavosi Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsniu, teismų praktika, kurioje, aiškinant šios teisės normos nuostatas, yra konstatuota, jog profesinė sąjunga gali kreiptis į teismą kaip pareiškėjas, tais atvejais kai gina profesinių sąjungų narių teises ir teisėtus jų interesus. Profesinių sąjungų narių teisės gali būti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės. Tai nebūtų nei individualus, nei kolektyvinis ginčas. Profesinė sąjunga, kaip atstovaujanti ir ginanti darbuotojų teises bei interesus organizacija pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį turi teisę šios normos nustatyta tvarka reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus. Darbdavio sprendimai turi būti tokio pobūdžio, kad liestų jam pavaldžius darbuotojus, pažeistų jų darbo, ekonomines ir socialines teises, tos teisės turi būti numatytos įstatymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinę bylą Nr. 3K-3-1014/2003 m.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1554/2008).

12. Teismas nustatė, kad iš Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio dispozicijos turinio matyti, kad šio teisinio santykio subjektais yra atitinkamoje įmonėje veikianti profesinė sąjunga bei šioje įmonėje dirbančių darbuotojų, darbdavys. Būtent šiems subjektams ir yra skirtos elgesio taisyklės, numatytos Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje.

13. Iš pareiškėjo teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio teismas nustatė, kad, kaip faktinį pagrindą savo reikalavimui pagrįsti, pareiškėjas nurodo tai, jog Sprendimu buvo sukurtos sąlygos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pertvarkymui ir darbo sutarčių su didele dalimi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų, esančių ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos nariais, nutraukimui. Teismas pažymėjo, kad nurodytas pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų pagrindas apsprendžia tai, jog byloje nagrinėjamu atveju aktualios Darbo kodekso 206 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 4 ir 5 dalių nuostatos, kuriose nustatyta, jog darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai dvidešimt ir daugiau darbuotojų, privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl kitų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo (1 d. 10 p.). „Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų.“ (4 d.). „Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbuotojų atstovai sutinka su tokiu terminu (5 d.). Taigi, iš šių teisės normų turinio teismas nustatė, kad jomis nustatyta pareiga darbdaviui informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis dėl numatomo darbuotojų atleidimo, įmonės reorganizavimo ar kitų darbdavio priimamų sprendimų, galinčių turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai. Ši pareiga yra nustatyta tik atitinkamos įmonės darbuotojų darbdaviui, bet ne kitiems su šia įmone susijusiems subjektams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550-687/2015).

14. Teismas padarė išvadą, kad aptartas teisinis reglamentavimas lemia, jog Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnis ir Darbo kodekso 207 straipsnis reguliuoja skirtingus teisinius santykius, o šių teisės normų dispozicijos nustato skirtingas sąlygas jose įtvirtintų elgesio taisyklių taikymui, tačiau minėtas teisės normas vienija bendras požymis – subjektų tapatumas, nes atitinkamos teisės bei pareigos šiose teisės normose yra nustatytos tiems patiems subjektams – atitinkamoje įmonėje veikiančiai profesinei sąjungai ir šioje įmonėje dirbančių darbuotojų darbdaviui.

15. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas savivaldybės taryba yra savivaldybę atstovaujančioji institucija, kuriai yra suteiktos teisės vykdyti vietos valdžios funkcijas, tačiau nėra suteikta teisių vykdyti funkcijų darbo teisinių santykių srityje, o būtent, savivaldybės tarybai nėra suteikta teisių priimti ir atleisti iš valstybės tarnybos tarnautojų, sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su darbuotojais, dirbančiais savivaldybei priklausančiose institucijose ir įstaigose (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d.; 16 str.). Išimtį iš šios taisyklės sudaro savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojų priėmimas į valstybės tarnybą bei atleidimas iš jos (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 1 d. 9 p.), tačiau byloje nagrinėjamu atveju tai nėra aktualu, nes byloje nagrinėjamas klausimas nėra susijęs su savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojų teisėmis darbo teisinių santykių srityje.

16. Paprastai į valstybės tarnybą priima tarnautojus ir atleidžia iš jos bei sudaro ir nutraukia darbo sutartis su darbuotojais, dirbančiais savivaldybei priklausančiose institucijose ir įstaigose, savivaldybės administracijos direktorius bei savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovai, kurie yra savarankiški subjektai darbo teisinių santykių srityje (Vietos savivaldos įstatymo 29; 30 str.). Pagal teisės normų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, nuostatas subjektas, kuriam yra suteikta teisė priimti į valstybės tarnybą ir atleisti iš jos valstybės tarnautojus (Valstybės tarnybos įstatymo 10; 44 str.) ar sudaryti bei nutraukti darbo sutartis su darbuotojais (Darbo kodekso 21 str.), yra pripažįstamas darbdaviu. Kadangi savivaldybės taryba tokių funkcijų nevykdo, todėl, kaip nurodė teismas, ji teisės normų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, taikymo prasme negali būti pripažįstama darbdaviu, o tai lemia, kad ji nėra teisinių santykių, kurie yra reglamentuojami Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje ir Darbo kodekso 207 straipsnyje, subjektu. Šio fakto konstatavimas reiškia, kad pareiškėjas materialinius teisinius reikalavimus byloje pareiškė subjektui, kuriam byloje nagrinėjamu atveju nėra taikomos taisyklės, numatytos reglamentuojamame Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje ir Darbo kodekso 207 straipsnyje, todėl skundas laikytas nepagrįstu ir netenkintas.

III. 17. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą – panaikinti Sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priimant nesilaikant įstatymo viršenybės ir teisėtumo principų.

18. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad: „savivaldybės taryba teisės normų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, taikymo prasme negali būti pripažįstama darbdaviu, o tai lemia, kad ji nėra teisinių santykių, kurie yra reglamentuojami Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje ir Darbo kodekso 207 straipsnyje, subjektu, dėl ko esą pareiškėjas reikalavimus pareiškė subjektui, kuriam nėra taikomos taisyklės, numatytos Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje ir Darbo kodekso 207 straipsnyje, todėl skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas“, nepagrįstai susiaurino Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio taikymą ir tokiu būdu nepagrįstai apribojo pareiškėjo, kaip profesinės sąjungos konstitucines teises, t. y. ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus.

19. Tai, kad atsakovas tiesiogiai nevykdo darbuotojų priėmimo į darbą / valstybės tarnybą funkcijų, nešalina jo, kaip darbdavio statuso, Profesinės sąjungos įstatymo 18 straipsnio ir Darbo kodekso 207 straipsnio taikymo prasme.

20. Pareiškėjas vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir prieina išvadą, kad atsakovas yra specifinis teisės subjektas, kurio teisinį subjektiškumą apibrėžia Vietos savivaldos įstatymas. Šiuo atveju tai savivaldybės, kaip viešojo juridinio asmens, atstovaujamoji institucija, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas.

21. Tiek atstovaujamoji (savivaldybės taryba), tiek vykdomoji (administracija) savivaldybės institucijos yra itin glaudžiai susijusios, jų funkcijos persipina ir papildo viena kitą. Vykdomoji institucija įgyvendina atstovaujamosios institucijos sprendimus ir yra šiai atskaitinga. Be atstovaujamosios institucijos sprendimų, vykdomoji institucija negalėtų įgyvendinti jai pavestų funkcijų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo dirbtinai atliktas savivaldybės, kaip viešojo juridinio asmens institucijų supriešinimas bei atskyrimas, ir to pagrindu daromos išvados, kas laikytina ir kas ne, darbdaviu, Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio ir Darbo kodekso 207 straipsnio prasme yra nepagrįstas, atliktas netinkamai aiškinant ir taikant Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1-2 punktų, 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Šiuo atveju atsakovas – Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, yra tik sudedamoji savivaldybės, kaip viešojo juridinio asmens, dalis, atstovaujamoji institucija, kuri kartu su vykdomąja sudaro nedaloma visumą – viešąjį juridinį asmenį, kuris Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio ir 207 straipsnio taikymo prasme laikytinas darbdaviu.

22. Priėjęs prie nepagrįstos išvados dėl atsakovo statuso byloje, t. y. jo nepriskyrimo darbdaviui Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio ir Darbo kodekso 207 straipsnio taikymo prasme, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl skundo esmės. Atsižvelgiant į tai ir nekartojant pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų bei motyvų, panaikinus Skundžiamą sprendimą, pareiškėjas teigia, kad ginčas turėtų būti išspręstas iš esmės, priimant sprendimą dėl skunde pateiktų reikalavimų.

23. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas teigia, kad sutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 27 d. sprendime išdėstytais argumentais, kurių pagrindu skundas atmestas kaip nepagrįstas. Mano, kad teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos teisių turinio, ginčijant Sprendimą.

26. Byloje nustatyta, kad Sprendimu Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdama į UAB „Civitta” 2019 m. lapkričio 5 d. ataskaitą „Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbo organizavimo vertinimas”, nusprendė patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos struktūrą ir pripažinti netekusiu galios Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T11-121 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ 1 punktą.

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas materialinius teisinius reikalavimus byloje pareiškė subjektui, kuriam byloje nagrinėjamu atveju nėra taikomos taisyklės, numatytos Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje ir Darbo kodekso 207 straipsnyje, todėl skundas laikytas nepagrįstu ir netenkintas.

28. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

29. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

30. Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises (1 d.). Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams (2 d.). Jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą (3 d.). Teismų jurisprudencijoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad profesinė sąjunga gali kreiptis į teismą kaip pareiškėjas, tais atvejais kai gina profesinių sąjungų narių teises ir teisėtus jų interesus. Profesinių sąjungų narių teisės gali būti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės. Tai nebūtų nei individualus, nei kolektyvinis ginčas. Profesinė sąjunga, kaip atstovaujanti ir ginanti darbuotojų teises bei interesus organizacija, pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį turi teisę šios normos nustatyta tvarka reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus. Darbdavio sprendimai turi būti tokio pobūdžio, kad liestų jam pavaldžius darbuotojus, pažeistų jų darbo, ekonomines ir socialines teises, tos teisės turi būti numatytos įstatymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinę bylą Nr. 3K-3-1014/2003 m.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1554/2008).

31. Iš Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio dispozicijos matyti, kad šio teisinio santykio subjektais yra atitinkamoje įmonėje veikianti profesinė sąjunga bei šioje įmonėje dirbančių darbuotojų, darbdavys. Būtent šiems subjektams ir yra skirtos elgesio taisyklės, numatytos Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4386-438/2017). Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti, suderinęs su profesinės sąjungos organais.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnyje numatyta profesinių sąjungų teisė ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Taigi, Profesinių sąjungų įstatymo 13 ir 18 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra susijęs su konstitucinių teisių realizavimu, juo užtikrinamos konstitucinės vertybės, todėl jis turi būti aiškinamas ir taikomas tokiu būdu, kad juo suteikiamos teisės būtų efektyvios, prieinamos ir realios.

33. Tačiau nagrinėjamu atveju, visų pirma keliamas klausimas, ar savivaldybės taryba, teisės normų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, taikymo prasme gali būti pripažįstama darbdaviu.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4386-438/2017, spręsdamas ginčą dėl profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisių turinio, ginčijant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. T-390 „Dėl Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo“ ir 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 571 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-390 „Dėl Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo“ pakeitimo, pasisakė, kad savivaldybės taryba teisės normų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, taikymo prasme negali būti pripažįstama darbdaviu, todėl tai lemia, kad ji nėra teisinių santykių, kurie yra reglamentuojami Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje ir Darbo kodekso 47 straipsnyje, subjektu (žr. 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4386-438/2017).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsniu, Darbo kodekso 207 straipsniu (žr. nutarties 11-16 p.) ir padarė išvadą, kad paprastai į valstybės tarnybą priima tarnautojus ir atleidžia iš jos bei sudaro ir nutraukia darbo sutartis su darbuotojais, dirbančiais savivaldybei priklausančiose institucijose ir įstaigose, savivaldybės administracijos direktorius bei savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovai, kurie yra savarankiški subjektai darbo teisinių santykių srityje, o savivaldybės taryba, kuri tokių funkcijų nevykdo, negali būti pripažįstama darbdaviu.

36. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, savivaldybės taryba nėra teisinių santykių, kurie yra reglamentuojami Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje ir Darbo kodekso 207 straipsnyje, subjektu.

37. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindai naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra nustatyti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas