002016f7-e22d-490f-8735-8ce264db1cce · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-7096-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01693-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2, 3.21                                                                                           (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienėdalyvaujant pareiškėjui J.

V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. V. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant galiojančius teisės aktus.Teigia, kad buvo laikomas perpildytose avarinės bÅ«klės kamerose, kuriose buvo sunku judėti, nuolat trÅ«ko oro ir sklido nemalonus kvapas, nes nebuvo tinkamos ventiliacijos, nuo lubų byrėjo tinkas, buvo silpnas apÅ¡vietimas, naktinės apÅ¡vietos nebuvo visiÅ¡kai, vyravo drėgmė, buvo Å¡alta žiemomis ir karÅ¡ta vasaromis. Taip pat kamerose buvo kenksmingo sveikatai pelėsio, purvini langai, mėtėsi Å¡iukÅ¡lės, kadangi LukiÅ¡kių TI-K pažeidė savo pareigÄ aprÅ«pinti nuteistuosius / suimtuosius reikiamomis valymo priemonėmis.

Nurodo, kad naudojantis sanitariniu mazgu nuolat buvo stebimas, taip pažeidžiant jo privatumÄ . Be to, nebuvo pakankamai aprÅ«pintas tualetiniu popieriumi, 1 duoto rulono užtekdavo vos trims dienoms. Kriauklės kamerose buvo surÅ«dijusios, vanduo neÅ¡varus, nemalonaus kvapo ir tekėdavo ant grindų. Indai, kuriuose buvo patiekiamas maistas, visuomet buvo neÅ¡varÅ«s. Miegoti tekdavo metalinėse, nepatogiose lovose.Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ .Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skunde nurodytus motyvus ir prašė skundÄ tenkinti.Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovės atstovas praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2015 m. spalio 27 d., o į teismÄ kreipėsi tik 2016 m. balandžio 27 d.Atsakovės atstovas nurodo, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kai vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. LukiÅ¡kių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui. Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius.Atkreipė dėmesį, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Ä®staigos administracija nuolat iÅ¡ jų reikalauja tÄ tvarkÄ palaikyti. Reikalingas inventorius iÅ¡duodamas į kameras. Taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su iÅ¡duotais valikliais. Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 metų vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus    2009 m. liepos 10 d.

įsakymo Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, langus, stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, todėl visiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .Atsakovės atstovas nurodė, kad aktualios LR higienos normos nurodo, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.PaaiÅ¡kino, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas turi nuolat stebėti suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Teisės aktuose nėra reglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų bÅ«ti įrengtos durelės. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nors jis turi įrodyti, kad tam tikri skunde minimi trÅ«kumai darė jam tiesioginę įtakÄ , kuri sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes.Atsakovės atstovas pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai – paprastai neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietÄ . Reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.PraÅ¡o atlyginti turėtas dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas, jei teismo sprendimas bus priimtas atsakovo naudai. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kėjas nuo 2013 m. vasario              14 d. iki 2015 m. spalio 27 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 9–10).Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti žalÄ taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimÄ dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo Å¡alies praÅ¡ymui, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Å iuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kė. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2016 m. balandžio 27 d., vadovaujantis nurodytomis ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančiomis nuostatomis jam gali bÅ«ti priteista žala tik nuo 2013 m. balandžio 27 d., o ne nuo 2013 m. vasario 14 d.

Taigi pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ atmestina reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2013 m. balandžio 27 d.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio), atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.PareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjas neginčija atsakovės atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo Å¡iais duomenimis abejoti.

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. vasario 6–8 d., 2015 m. gegužės 16 d., 2015 m. gegužės 29–31 d., 2015 m. birželio 3 d. buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus.Ä®vertinus aplinkybę, kad tenkantį plotÄ papildomai dar mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sÄ lygomis jis turėjo praleisti didžiÄ jÄ dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Ä®sakymo                          Nr. V-124 1.3.1 punktÄ .

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, tai yra jose buvo pelėsio, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, vasarÄ buvo karÅ¡ta, o žiemÄ vyravo Å¡altis, buvo drėgna, nuo lubų byrėjo tinkas, langai purvini, vanduo neÅ¡varus ir nemalonaus kvapo, tekėjo ant grindų.Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus kamerose, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas. Kameroje Nr. 105 oro temperatÅ«ra patikrinimo metu buvo 16,2 oC, dirbtinė apÅ¡vieta 97,7 lx, dalis lubų papilkėjusi, rasta pelėsio požymių, atsilupę sienų dažai, jų pavirÅ¡iai vietomis nelygÅ«s, nepritaikyti lengvai valyti (b. l. 26–30), kameroje Nr. 399 nukritę ir atÅ¡okę lubų ir sienų dažai, pavirÅ¡iai nelygÅ«s, netinkami lengvai valyti ar dezinfekuoti, sanitariniuose mazguose neÅ¡varu, ant sienų ir lubų pilna voratinklių (b. l. 45–57), kameroje Nr. 397 nubyrėję, atÅ¡okę sienų dažai, sienų pavirÅ¡ius nelygus, netinkamas lengvai valyti, vietomis nėra grindų dangos, grindų pavirÅ¡ius nelygus, langai vizualiai neÅ¡varÅ«s, ties langu yra pelėsio (b. l. 32–42, 63–64), kameroje Nr. 111 nuskilęs plytelės kampas ir vietomis prie įėjimo suskilusios plytelės ant sienelės, kuri skiria gyvenamÄ jį plotÄ nuo sanitarinio mazgo, taip pat Å¡ie pavirÅ¡iai nepritaikyti lengvai valyti (b. l. 73–75), kameroje Nr. 404 neÅ¡varÅ«s langų stiklai, nelygÅ«s, netinkami lengvai valyti ir dezinfekuoti sienų pavirÅ¡iai, atÅ¡okę ir nubyrėję dažai, nelygi grindų danga (b. l. 57–58), kameroje Nr. 405 grindų danga yra tik dalyje patalpos, grindys nelygios, duobėtos, sienos dalis prie unitazo nelygi, atsilupę dažai, vietomis yra iÅ¡kritusio tinko, Å¡ie pavirÅ¡iai netinkami valyti ir dezinfekuoti, dirbtinė apÅ¡vieta 141,6 lx (b. l. 97–110), kamerose Nr. 113, 123 ir 108 vizualiai neÅ¡varÅ«s langų stiklai (b. l. 117–118, 122–123, 127–130).

Taigi nurodytos kameros patikrinimo metu neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22, 26, 28, 54 ir 56 punktuose nustatytų reikalavimų. Kitų pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų nenustatyta.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas jo privatumas.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areÅ¡tinių kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; jis turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemiančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ teigė, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ . Taigi toks sanitarinio mazgo įrengimas laikytinas pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus iÅ¡gyvenimus, sietinus su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumÄ nevykdymu.

Pareiškėjas teigia, kad nebuvo pakankamai aprūpintas tualetiniu popieriumi, 1 rulono popieriaus užtekdavo vos trims dienoms.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (Žin. 2004, Nr. 93-3422) įstaigoje vyrams išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį.

Pareiškėjas nurodydamas, kad jam buvo išduodamas 1 rulonas, patvirtino, kad Lukiškių TI-K nepažeidė savo pareigos aprūpinti jį tualetiniu popieriumi, todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Pareiškėjas nurodo, kad kamerose trūko oro, neveikė ventiliacija.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl teiginys, kad trūko oro, atmestinas.Pareiškėjas teigia, kad teko miegoti nepatogiose, metalinėse lovose.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos. Taigi LukiÅ¡kių TI-K laikydamasis Å¡ių reikalavimų kiekvienoje kameroje įrengė metalines lovas, o tai atitinka nustatytÄ teisinį reguliavimÄ . Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad indai, kuriuose buvo patiekiamas maistas, visuomet buvo neÅ¡varÅ«s, be to, LukiÅ¡kių TI-K pažeidė savo pareigÄ aprÅ«pinti suimtuosius / nuteistuosius valymo priemonėmis.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, matyti, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė nei su praÅ¡ymais, nei su skundais. Vien abstraktÅ«s teiginiai nesudaro pagrindo teigti, kad pažeidimai buvo padaryti, todėl Å¡ie jo argumentai taip pat atmestini.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu, be anksčiau nustatytų pažeidimų, pareiÅ¡kėjui 8 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Ä®sakyme Nr. V-124, tai yra 3,6 kv. m vienam asmeniui.

Taigi pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl laikymo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį, į tai, kad pareiÅ¡kėjas kai kurių higienos normų neatitinkančiose ir perpildytose kamerose, pažeidžiant jo privatumÄ , su pertraukomis buvo laikomas 8 dienas. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad jo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų.

PrieÅ¡ingai, atsakovės atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Nustatyti higienos normų pažeidimai buvo nustatytu laiku paÅ¡alinti. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti nurodoma 10 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Gerokai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1541-624/2016), įvertinęs, kad pažeidimas (ploto trÅ«kumas) nebuvo intensyvus, nes vyko su didelėmis pertraukomis ir buvo trumpalaikis, kadangi pareiÅ¡kėjas nuolat buvo perkeliamas į kameras, kur ploto užteko (b. l. 9–10), taip pat į tai, kad buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas ir higienos normų pažeidimai, kurie buvo paÅ¡alinti, vadovaudamasis Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygomis, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 84 Eur sumos priteisimas.Atsakovės atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas, kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

Teismas konstatuoja, kad LukiÅ¡kių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas iÅ¡laidas. Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).Teismas pažymi, kad nors Å¡i byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo             Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiÅ¡kėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminÄ , todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. V. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti J. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 84 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis) eurus neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                   Irena Paulauskienė