0014ae28-e4c7-457a-a75b-d3a6bc2553da · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civiline byla NrCivilinė byla Nr. 2-133-831/2015Proceso Nr. 2-53-3-01927-2014-9 Procesinio sprendimo kategorijos - 35.3.6.; 43.2.; 99.3; 99.7 (S) VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015-02-26,Vilkaviškis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, nedalyvaujant ieškovo UAB „General Financing“ atstovui, nedalyvaujant atsakovui R. K., civilinėje byloje pagal UAB „General Financing“ ieškinį atsakovui R.

K., dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė :2014-12-08 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teisme buvo priimtas UAB „General Financing“ ieÅ¡kinys atsakovui R. K. dėl 528,77 € (1825,75 Lt) mokėtinų įmokų, 13,16 € (45,43 Lt) delspinigių, viso 541,93 € (1871,18 Lt) įsiskolinimo bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei UAB „General Financing“ turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.2014-12-12 atsakovui buvo tinkamai įteikti ieÅ¡kinio ir jo priedų nuoraÅ¡ai su teismo praneÅ¡imu. 2015-12-24 atsakovės teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad su ieÅ¡kinio reikalavimais sutinka iÅ¡ dalies.

Paskyrus byloje parengiamÄ jį teismo posėdį 2015-01-30 gautas ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ UAB „General Financing“ atstovui nedalyvaujant. Atsakovas R. K. teismui pateiktuose atsiliepimuose yra nurodęs, kad sutinka, kad jam nedalyvaujant sutinka, kad bÅ«tų priimtas sprendimas už akių. 2015-01-30 teismas nutarė pasirengimÄ bylos nagrinėjimui baigti ir teismo posėdį byloje paskyrė 2015-02-26. Å aukimas atsakovui R. K. įteiktas 2015-01-31.2015-02-04 teisme gautas ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ nedalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui.

Ä® 2015-02-26 paskirtÄ teismo posėdį bylos Å¡alys neatvyko. Å alys praÅ¡ymų priimti sprendimÄ už akių, į teismo posėdį neatvykus vienai iÅ¡ jų, nepateikė. IeÅ¡kovas UAB „General Financing“ teismui pateiktame ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2012-03-07 ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1, (toliau -Sutartį). Pagal Å¡iÄ sutartį, Bendrovė atsakovui iÅ¡ viso suteikė 3526,24 Lt (trys tÅ«kstančiai penki Å¡imtai dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡i litai ir dvideÅ¡imt keturi centai) vartojimo kreditÄ terminui iki 2015.03.07 Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, (Sutarties 3.1.1 p.), tačiau prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė.Atsakovui nevykdant Sutarties sÄ lygų - nemokant mokėtinų įmokų daugiau kaip 60 dienų (Kreditavimo sutarties 98.2 p.), Bendrovė, vadovaudamasi Sutarties 9.9 p., turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų visas pagal Sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius bei iÅ¡laidas susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimu bei skolos administravimu.

Todėl Bendrovė, vadovaudamasi sutarties 9.8 p. kreipėsi dėl skolos iš atsakovo priteisimo.2014-11-18 dienai atsakovo skola Bendrovei sudaro 1825,75 Lt mokėtinų įmokų, 45,43 Lt delspinigių, viso atsakovo skola Bendrovei sudaro 1871,18 Lt.Delspinigių dydis pagrįstas Sutartimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) formuojama teismų praktika. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.

SÄ Å¾iningoje finansinių paslaugų verslo praktikoje netesybų dydis numatomas atsižvelgiant į tai, jog skolininkui nevykdant prievolių laiku, kreditorius patiria itin didelių nuostolių, paveikiamos kreditoriaus galimybės vykdyti prievoles tretiesiems asmenims (finansų įstaigoms ir pan.), sukeliama rizika kreditoriui veikti saugiai ir patikimai, kontroliuoti iÅ¡ kiekvieno sandorio kylančiÄ rizikÄ .Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (procesinės palÅ«kanos).

IÅ¡ atsakovo priteistinos CK 6.210 str. 1 d. nurodyto dydžio palÅ«kanos (5 proc.) nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. taip pat praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo priteisti visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas R. K. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad kreditoriui yra skolingas 441,15 € (1523,19 Lt).Nesutinka su priskaičiuotomis palÅ«kanomis, kurias kreditorius pridėjo prie skolos ir įvardijo, kaip skolÄ . Teiginys, kad Å¡alys laisvos savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas t.y. susitarti dėl sutarties turinio ir formos bei palÅ«kanų dydžio neatitinka sÄ Å¾iningumo sÄ lygų.

CK6.2284 str. 2 d. labai aiÅ¡kiai pasakyta, kad nesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sÄ Å¾iningumo reikalavimo pažeidimo iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra. Preziumuojama kad nesÄ Å¾iningos yra sutarties sÄ lygos kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Å iuo konkrečiu atveju atsakovo derybinių galių visiÅ¡kai nebuvo.

Jis galėjo tiktai prisijungti prie paruoÅ¡tos sutarties. Vertinant sutarties sÄ lygos sÄ Å¾iningumÄ neturi bÅ«ti apsiribojama vien tipinių (standartinių) sutarčių sÄ lygų kontrole, įstatyme vartojama sÄ voka „individualiai neaptarta sutarties sÄ lyga“ yra platesnė nei „standartinė sutarties sÄ lyga“ ir apima visas sutarčių sÄ lygas, kurios buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai įtvirtintos, nesant tarp sutarties Å¡alių tinkamų derybų, net jei jos panaudotos tik vienoje sutartyje.Vartotojas, kaip sutarties Å¡alis, dėl objektyvių priežasčių - informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panaÅ¡ių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties Å¡alimi - pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiÅ¡kia sutarties laisvės principo ribojimÄ .

Poreikis apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies teises ir teisėtus interesus lemia tai, kad tiek Europos SÄ jungos, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių - vartotojo - teisių apsaugÄ , taisyklės.Neretai sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių: skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, bÅ«tinybės patenkinti bÅ«tinuosius poreikius ar kitų aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors Å¡ių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties Å¡alių lygybės nustatant sutarties sÄ lygas, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ios nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas įstatymo.

Vienas iÅ¡ tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties Å¡alies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties Å¡alies - pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai Å¡is asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo bÅ«du, naudojant standartines sutarčių sÄ lygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siÅ«lomas sutarties sÄ lygas arba apskritai atsisakyti sutarties.

Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali bÅ«ti remiamasi vien sutarčių laisvės principu - bÅ«tinos teisės normos, saugančios silpnesniÄ jÄ Å¡alį ir įpareigojančios pardavėjÄ ar paslaugų teikėjÄ atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl Å¡ių priežasčių Å¡iuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikiÅ¡ti į Å¡alių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principÄ , nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimÄ .

BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - Teismas), konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai.Aukščiausiu lygmeniu vartotojo teisių apsaugos garantijos įtvirtintos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus;

Å¡i konstitucinė nuostata yra vienas iÅ¡ pamatinių Lietuvos Å«kio tvarkymo principų, ji įgyvendinama per žemesnės galios teisės normų sistemÄ .Atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas ir Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iÅ¡ Europos SÄ jungos teisės, bei į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei.

Dėl to ginÄÄ nagrinėjantis teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio.AiÅ¡kinant vartojimo sutartis, turi bÅ«ti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės (CK 6.193-6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai, be to, visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai.SÄ Å¾iningumas yra vienas pamatinių Å¡iuolaikinės teisės principų.

Bendruoju sÄ Å¾iningumo reikalavimu grindžiami visi civilinės teisės poÅ¡akiai ir institutai, tarp jų - ir sutarčių teisė. SÄ Å¾iningumo principas ypač aktualus vartojimo sutartiniuose santykiuose. Vartotojas, bÅ«damas silpnesnioji sutarties Å¡alis, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panaÅ¡ių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugÄ ir daryti įtakÄ sutarties sÄ lygų turiniui, dažnai jis gali tik rinktis arba pasiraÅ¡yti jam siÅ«lomÄ sutartį, arba jos atsisakyti.

Atitinkamai verslininkas per sutarties sÄ lygas įgyja nepateisinamÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ vartotojÄ . Dėl Å¡ių priežasčių teisingai sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti yra reikalingas specialus, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyminis reguliavimasCK 6.2284 straipsnis, nustatantis nesÄ Å¾iningų sÄ lygų vartojimo sutartyse draudimÄ ir sÄ Å¾iningumo kontrolę, ir yra specialioji, tik vartojimo sutartims taikoma norma, CK nuostatų, įtvirtinančių bendruosius sÄ Å¾iningumo reikalavimus, atžvilgiu.

Å iame straipsnyje nustatyto nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolės instituto paskirtis - atkurti sutarties Å¡alių derybinę pusiausvyrÄ ir užtikrinti sutarčių laisvės principo įgyvendinimÄ , taip apsaugant vartotojÄ . Tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.2284straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiÅ¡kia Å¡alys.Tiek Europos SÄ jungos tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ ir numato, jog vartojimo sutartims be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialiosios normos užtikrinančios didesnę vartotojo interesų apsaugÄ savo praktikoje ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausias Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡as interesas svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai.

Todėl Teismo pareiga vertinant vartotojų sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartojimo sutarties Å¡alis vertinti, kaip nelygiavertes ir vartotojÄ laikant silpnesniÄ ja Å¡alimi, o jo teisių apsaugai taikyti specialių vartotojų teisių gynimo mechanizmÄ , kurio vienas iÅ¡ aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesÄ Å¾iningų sÄ lygų.CK 6.193 str. 4 d. numato, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų Jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas ir jas priėmusios Å¡alies naudai.

Visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai. IeÅ¡kinys tenkintinas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindžia 2012-03-07 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandoriu Nr. 1, pagal kurį ieÅ¡kovas atsakovui suteikė 3000,00 Lt. nustatytas sandorio sudarymo mokesti – 526,24 Lt. Nustatyta palÅ«kanų norma – 25,004 procentai, delspinigių norma 0,05 procento, tvarkymo mokestis 0,028 procento, bendroji vartojimo kredito kainos metinė norma 45,544 procento, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 5083,56 Lt.

Paskutinės įmokos data – 2015-03-07, mėnesinės įmokos dydis – 141,21 Lt. (b.l. 6, 7). Atsakovas R. K. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad kreditoriui yra skolingas 441,15 € (1523,19 Lt). Nesutinka su priskaičiuotomis palÅ«kanomis, kurias kreditorius pridėjo prie skolos ir įvardijo, kaip skolÄ . Teigia, kas vartojimo kredito sutarties sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos ir pažeidžiančios jo, kaip silpnesnės sandorio Å¡alies teises. Pagal vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandoriu Nr. 1atsakovas ieÅ¡kovei turėjo sumokėti 1472,30 € (5083,56 Lt) sumÄ , į kuriÄ Ä¯eina kredito įmokos, palÅ«kanos, sandorio sudarymo mokestis.

Å iuo atveju palÅ«kanos atlieka mokėjimo funkcijÄ . Paskolos santykiuose mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas nustato CK 6.872 str. Å iame straipsnyje nurodyta, kad palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu ir jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip, palÅ«kanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta. Preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, jeigu paskolos dalykas yra pinigai, taigi atsakovas bet kuriuo atveju privalėjo mokėti palÅ«kanas, kurios yra mokestis už naudojimÄ si pinigais.CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje paskolos sutarties sampratoje nustatyta pagrindinė paskolos gavėjo pareiga - grÄ Å¾inti paskolos davėjui paskolos sumÄ bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Taigi mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas paskolos gavėjas privalo mokėti tik tuo atveju, jei paskolos sutartis yra atlygintinė. CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog paskolos sutartis yra atlygintinė. Paskolos sutarties atlygintinumo pezumpcija gali bÅ«ti paneigta byloje nustačius, kad paskolos sutarties Å¡alys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai. Sandorio Nr. 1 specialiosiose sÄ lygose skyriuje II.B „Finansavimo sÄ lygos“ nurodoma, kad atsakovas turėjo mokėti bendrÄ vartojimo kredito sumÄ , palÅ«kanas ir sandorio sudarymo mokestį.

Å i informacija atsakovui buvo pateikiama ir prieÅ¡ sudarant sandori - atsakovas pasirašė pasiÅ«lymÄ , kuriant nurodytos finansavimo sÄ lygos ir visi papildomi mokėjimai (b.l. 25).Vartojimo kreditų įstatymo 5 str. 1 d., nustatyta, kad iki vartojimo kredito sutarties sudarymo vartojimo kredito davėjas ir, jei taikoma, vartojimo kredito tarpininkas remdamiesi vartojimo kredito davėjo siÅ«lomomis vartojimo kredito sÄ lygomis ir atsižvelgdami vartojimo kredito gavėjo nurodytus prioritetus ir pateiktÄ informacijÄ , pateikia vartojimo kredito gavėjui informacijÄ tam, kad Å¡is galėtų palyginti skirtingus pasiÅ«lymus, siekdamas priimti pagrįstÄ sprendimÄ dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo.

Taigi atsakovui buvo suteikta galimybė prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sandorius susipažinti su specialiosiomis sÄ lygomis, o joms netikus, jis turÄ galimybę sandorio nesudaryti. Tokių bÅ«du atsakovo teiginiai, kad Å¡alių nebuvo individualiai aptartos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios iÅ¡Â esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai yra nepagrįsti ir atmestini.              IeÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 % metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme momento iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį patenkinus visa apimtimi iš atsakovės ieškovui priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 20,85 € (72,00 Lt) sumokėto žyminio mokesčio. Iš atsakovo R. K. bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistino, kadangi jos nesiekia 2,89 €.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305 ir 307 str.str., teismasn u s p r e n d ė :Ieškinį patenkinti visiškai.Priteisti iš atsakovo – R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „General Financing“, (įmonės kodas 300515252, buveinės adresas:

PerkÅ«nkiemio g. 3, Vilnius, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas - AB BNB bankas, banko kodas - 40100) – 528,77 € (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 77 cnt.) mokėtinų įmokų, 13,16 € (trylika eurų ir 16 cnt.) delspinigių, viso 541,93 € (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 93 cnt) įsiskolinimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (541,93 € ) nuo 2014-12-08 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei 20,85 € (dvideÅ¡imt eurų ir 85 cnt.) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                Vitalijus Krivičius            Â