001393ae-1acb-4e75-8e32-32eda7fa0868 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-221-907/2023 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04718-2022-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.29.3; 2.6.29.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 23 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant atsakovui B. Č., jo atstovei advokatei Ingai Mekienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės PlusPlus Capital AS ieÅ¡kinį atsakovui B.

Č. dėl skolos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai 1. I. P. Capital AS ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo B. Č. 7678,35 Eur negrÄ Å¾into kredito, 101,63 Eur negrÄ Å¾intų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 115,90 Eur sutarties administravimo mokesčio, 4582,64 Eur negautų pajamų, 5 (penkių) procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 1-7).

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog atsakovas B. Č. su UAB ,,Credit Service“ (toliau - pradinis kreditorius) sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sutartis), pagal kuriÄ pradinis kreditorius suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditÄ , o atsakovas sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ finansavimo sumÄ mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Sutarties bendrųjų sÄ lygų 3.6 punkte nurodyta, kad ,,Kredito gavėjui suteikus kreditÄ , kurio suma ar grÄ Å¾inimo terminas nevirÅ¡ija nustatytų ribojimų, tinkamai savo prievoles vykdęs kredito gavėjas turi teisę praÅ¡yti suteikti papildomÄ kredito sumÄ .

PraÅ¡ydamas suteikti papildomÄ kredito sumÄ kredito gavėjas gali pakeisti galutinį kredito grÄ Å¾inimo terminÄ â€œ. Sutarties bendrųjų sÄ lygų 3.7 punkte nurodyta, kad ,,Nusprendus suteikti papildomÄ kredito sumÄ , kredito gavėjui yra pateikiamos pakeistos Å¡ios sutarties specialiosios sÄ lygos ir jose esantis kredito grÄ Å¾inimo grafikas“. Galutinė sutartis sudaryta 2021-01-06. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius su atsakovu sudarytÄ sutartį nutraukė 2022-01-17. 2021-09-20 periodine reikalavimo perleidimo sutartimi (iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ minėtos sutarties pridedamas), sudaryta tarp UAB ,,Credit Service“ ir ieÅ¡kovo PlusPlus Capital AS, visos iÅ¡ sutarties kylančios reikalavimo teisės į atsakovÄ buvo perleistos ieÅ¡kovei. 2021-09-20 perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB ,,Credit Service“ ir PlusPlus Capital AS, yra periodinė reikalavimų perleidimo sutartis, kurioje numatyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu perdavėjas periodiÅ¡kai parduoda, o perėmėjas perka reikalavimus pagal sÄ raÅ¡us, kurie sudaro Å¡ios sutarties priedus.

Periodinės perleidimo sutarties pagrindu atsakovo vardu turimas skolinis įsipareigojimas buvo perleistas PlusPlus Capital AS 2022-01-31. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimÄ (cesijÄ ) atsakovas buvo informuotas iÅ¡siunčiant praneÅ¡imÄ registruotu laiÅ¡ku. Nepavykus ieÅ¡kovei su atsakovu susitarti taikiai dėl skolos grÄ Å¾inimo, ji kreipėsi į teismÄ . Reikalavimo perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ pagrindinio įsiskolinimo, t. y. negrÄ Å¾into kredito pagal sutartį likutis sudarė 7 678,35 Eur, kurį praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.

Sutarties bendrųjų sÄ lygų 6 skirsnyje nurodyta, kad sutartyje nustatytos palÅ«kanos yra už naudojimÄ si bendra finansuojama suma kredito gavėjo kredito davėjui kiekvienÄ mėnesį mokamas atlyginimas. Specialiosiose sutarties sÄ lygose Å¡alys nusistatė 17,32 % dydžio metines palÅ«kanas, pažymint, jog jos apskaičiuojamos ir mokamos nuo negrÄ Å¾intos bendros finansuojamos sumos likučio. Mokėjimo funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rÅ«Å¡is reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pelno palÅ«kanos aiÅ¡kinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Pagal pradinio kreditoriaus pateiktus duomenis sutarties nutraukimo dienÄ (2022-01-17) atsakovo nesumokėtų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų dalis sudarė 437,97 Eur, todėl tai priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo. Remiantis pagrindinės sutarties sÄ lygomis ir sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.1 punktu kredito gavėjas (atsakovas) be kitų pagal sutartį grÄ Å¾intinų/mokėtinų sumų įsipareigojo kredito davėjui mokėti mėnesinį sutarties administravimo mokestį.

Nutraukus sutartį prieÅ¡ terminÄ kredito gavėjas (atsakovas) įsipareigojo nedelsiant sumokėti priskaičiuotÄ sutarties sudarymo mokestį (sutarties bendrųjų sÄ lygų 7.1 punktas), tačiau Å¡io įsipareigojimo tinkamai neįvykdė. Reikalavimo perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ nesumokėtas sutarties administravimo mokestis sudarė 115,90 Eur, todėl Å¡i suma priteistina ieÅ¡kovės naudai. Atsakovas atliko ieÅ¡kovei 350,00 Eur įmokų sumÄ (2022-08-18 - 50,00 Eur, 2022-07-21 - 50,00 Eur, 2022-06-23 - 50,00 Eur, 2022-05-16 - 50,00 Eur, 2022-04-15 - 50,00 Eur, 2022-03-14 - 50,00 Eur, 2022-02-14 - 50,00 Eur), kuri padengė 3,02 Eur perleistas vėluojančias palÅ«kanas, 10,64 Eur perleistus delspinigius, 336,34 Eur dalis negrÄ Å¾intų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos.

Po gautos įmokų sumos paskirstymo liko nepadengta 7678,35 Eur negrÄ Å¾into kredito, 115,90 Eur sutarties administravimo mokesčio, 101,63 Eur dalis negrÄ Å¾intų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos. Pagal sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo visÄ jam suteiktÄ negrÄ Å¾into kredito sumÄ grÄ Å¾inti iki 2027-12-19. Taigi iki pat Å¡ios dienos pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėjas yra ieÅ¡kovė, pagrįstai tikėjosi kas mėnesį atgauti dalį negrÄ Å¾intos kredito sumos bei nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos dalies apskaičiuotas mokėjimo palÅ«kanas, nurodytas Å¡alių sudarytoje sutartyje.

Tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė - negrÄ Å¾ino jam suteikto kredito bei nesumokėjo sutartinių palÅ«kanų už naudojimÄ si kreditoriaus suteiktomis lėšomis, dėl ko sutartis buvo nutraukta. Akivaizdu, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kreditorius negavo iÅ¡ anksto suplanuotų pajamų, kurias sudarydamas sutartį pagrįstai tikėjosi ir planavo gauti, todėl yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir ieÅ¡kovės naudai priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotinos atsižvelgiant į Å¡alių sulygtÄ palÅ«kanų dydį bei paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ .

Ieškovė nurodo, jog už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-01-17) iki 2027-12-19 (t. y., iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) atsakovas, jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, būtų sumokėjęs kreditoriui papildomai dar 4582,64 Eur palūkanų. Ieškovė paaiškina, jog negautos pajamos yra paskaičiuotos sutarties mokėjimo grafiko ribose, vadovaujantis mokėjimo grafiko ketvirtajame stulpelyje „Palūkanų suma“ nurodyta informacija (t. y. sudedant visas mokėjimo grafike po sutarties nutraukimo dienos atsakovo mokėtinas palūkanas iki paskutinės įmokos dienos).

Atsižvelgiant į tai, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sutartis buvo nutraukta ir kreditorius šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, ši suma ieškovės naudai priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma. Šalių sulygtų mokėjimo palūkanų, į kurias atsižvelgiant apskaičiuotos ieškovės negautos pajamos, dydis neprieštarauja ir šiuo atveju taikytino Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo normoms, kuriose nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai.

Taigi Å¡iuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo mažinti atsakovo civilinės atsakomybės apimtį, kadangi toks sumažinimas akivaizdžiai pažeistų ieÅ¡kovės, kaip kreditoriaus, teisėtÄ lÅ«kestį gauti tinkamÄ nuostolių, atsiradusių iÅ¡imtinai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atlyginimÄ , pažeistų ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , bendruosius protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienai bendra atsakovo įsiskolinimo suma sudaro 12 376,89 Eur.

Taip pat ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų įstatymines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2-3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis). Be to, nors sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, tačiau ieÅ¡kovė pažymi, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Å¡i papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbesnių privatinės teisės principų (CK 6.36 straipsnis, CK 6.59 straipsnis), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojas gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (b. l. 1-7).

3. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu sutinka iš dalies, pripažįsta, kad yra skolingas ieškovei 7678,35 Eur nesumokėto kredito, 101,63 Eur palūkanų, 115,90 Eur sutarties administravimo mokesčio, kuris susidarė iki sutarties nutraukimo. Šioje dalyje atsakovas su ieškiniu sutinka ir šios ieškinio dalies neginčija. Atsakovas sutinka, kad ieškovė turi teisę į negautas pajamas, tačiau teismo prašo jas mažinti, kadangi tokia našta atsakovui yra per didelė, prašo negautas pajamas sumoje 4582,64 Eur mažinti, sutiktų sumokėti 2904,12 Eur negautų pajamų.

Viso atsakovas sutinka ieÅ¡kovei sumokėti 10 800,00 Eur (7678,35 + 101,63 + 115,90), pagal savo galimybes tai galėtų iÅ¡mokėti per 42 mėnesius, kas mėnesį kreditoriui mokėdamas po 250,00 Eur. Tokiu bÅ«du vartojimo kredito sutartis bÅ«tų įvykdyta anksčiau, nei buvo numatytas sutarties terminas - 2027-12-19, ir vartotojas įgyvendinęs savo teisę grÄ Å¾inti anksčiau vartojamÄ jį kreditÄ , nepažeistų kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų. Atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovės įvertinti jo galimybes ir pasiÅ«lymÄ mokėti 250,00 Eur kas mėnesį, ir Å¡iomis sÄ lygomis atsakovas sutiktų sudaryti taikos sutartį su ieÅ¡kove.

Atsakovas teismo praÅ¡o iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ per tris metus, per 44 mėnesius, kadangi iÅ¡ karto nurodytos sumos 10800,00 Eur sumokėti neturi jokios finansinės galimybės, o sudarydamas vartojamÄ jį kreditÄ pagrįstai tikėjosi skolÄ mokėti dalimis. Jei teismas spręstų dėl visos skolos priteisimo, tai yra, priteisiant ir nemažinant netesybų, ir netesybas priteisiant už visÄ numatytÄ paskolos laikotarpį iki 2027-12-19 dienos, nors sutartis nutraukta 2022 sausio mėnesį, ir tai sudarytų viso 12478,52 Eur, tuomet atsakovas teismo praÅ¡o iÅ¡dėstyti skolos mokėjimÄ , atsakovui mokant po 250,00 Eur kas mėnesį, per 50 mėnesių, ir tai bÅ«tų pakeliama ir įvykdoma atsakovui mokestinė naÅ¡ta ir tai nepažeistų kreditoriaus interesų, kadangi paskola ir su ja susijusios įmokos, bÅ«tų iÅ¡mokėtos netgi anksčiau, nei bÅ«tų suėjęs paskolos terminas 2027-12-19.

Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis apie 1000,00 Eur per mėnesį į rankas, neįgalaus sÅ«naus pajamos 400,00 Eur, todėl iÅ¡dėsčius skolos mokėjimÄ atsakovas bÅ«tų pajėgus įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir dėl aukščiau iÅ¡vardintų aplinkybių nepažeistų ieÅ¡kovės, kaip kreditoriaus, teisių ir teisėtų interesų (b. l. 116-118).

4. IeÅ¡kovė dublike su atsakovo argumentais nesutinka ir žemiau nurodo savo argumentus. Kaip matyti iÅ¡ atsiliepimo, atsakovas iÅ¡ esmės pripažįsta ieÅ¡kinį, įskaitant ir reikalavimÄ dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau nurodo, jog teismo praÅ¡ys negautas pajamas sumažinti. Negautos pajamos yra viena iÅ¡ žalos (nuostolių) rÅ«Å¡ių. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡imtis nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ normÄ kasacinis teismas yra nurodęs, jog Å¡i teisės norma gali bÅ«ti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus tais atvejais, kai visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas pažeistų Å¡iuos principus. Kadangi aptariama teisės norma nustato visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo iÅ¡imtį, tai ji turi bÅ«ti taikoma labai atsargiai ir tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sÄ lygos ir sÄ Å¾iningumas, protingumas bei teisingumas iÅ¡ tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. <...>Jos taikymas turi bÅ«ti motyvuojamas teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodant konkretų jos taikymo sÄ lygų konkrečioje byloje turinį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2008).

Jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kodėl nuostoliai turėtų bÅ«ti mažinami Å¡ioje byloje, nėra įrodyta/bandoma įrodinėti. Kredito sutartis buvo iÅ¡imtinai nutraukta dėl paties atsakovo kaltės. Nors sutartis turėjo galioti iki 2027-12-19, ji nutraukta praėjus vos porai metų nuo jos sudarymo, o atsakovo grÄ Å¾inta kredito suma, palyginti su negrÄ Å¾inta kredito suma, yra itin nedidelė, į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų apie iÅ¡skirtinių aplinkybių, sutrukdžiusių atsakovui įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, egzistavimÄ .

PrieÅ¡ingai, pats atsakovas nurodo, jog dirba, gauna ženkliai didesnes nei minimalus atlyginimas pajamas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė reikalauja tik tiek negautų pajamų, kiek palÅ«kanų atsakovas bÅ«tų sumokėjęs, jeigu bÅ«tų buvusi tinkamai vykdoma kredito sutartis. Todėl atsakovo praÅ¡ymo sumažinti negautų pajamų sumÄ tenkinimas pažeistų ieÅ¡kovės interesus, atsakovas atsidurtų geresnėje padėtyje nei bÅ«tų tinkamai vykdęs sutartį. Pakeitus ieÅ¡kovės reikalavimÄ (t. y. sumažinus) priteisti negautas pajamas, susidarytų alogiÅ¡ka situacija, kai atsakovui bÅ«tu palankiau nevykdyti sutarties, nei jÄ vykdyti.

Atsakovas praÅ¡o skolos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti, bet nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, be to, konkrečiu atveju civilinės bylos inicijavimÄ sÄ lygojo bÅ«tent paties atsakovo veiksmai, pastarajam vėluojant atlikti įmokas kreditui dengti, todėl ieÅ¡kovės manymu, sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymu atsakovas siekia iÅ¡vengti neigiamų galimo priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių. IeÅ¡kovė taip pat atkreipia teismo dėmesį, jog atsakovas nuo pat reikalavimo perleidimo dienos (t. y. nuo 2022-01-31) ieÅ¡kovei sumokėjo iÅ¡ viso 350,00 Eur įmokų sumÄ , t. y. kas mėnesį įmoka buvo po 50,00 Eur įsiskolinimui dengti, kas patvirtina, jog atsakovas nėra suinteresuotas geranoriÅ¡kai padengti turimÄ skolinį įsipareigojimÄ , nors atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodo, kad po ieÅ¡kinio padavimo į teismÄ jis ieÅ¡kovei galėtų mokėti po 250,00 Eur, tačiau iki ieÅ¡kinio padavimo tokio dydžio mėnesinių įmokų ieÅ¡kovei nemokėjo.

Su atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog egzistuoja iÅ¡imtinės aplinkybės, kurios yra pagrindas sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymui. Todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o netenkinti atsakovo praÅ¡ymo sumažinti negautų pajamų sumÄ ir skolÄ iÅ¡dėstyti mokėti dalimis (b. l. 120-123). ? 5. Atsakovas triplike visiÅ¡kai palaiko visas savo iÅ¡dėstytas atsiliepime aplinkybes. Susipažinus su pateiktu dubliku, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė pripažįsta aplinkybę, kad kredito sutartis turėjo galioti iki 2027 metų, taigi atsiliepimo motyvai ir praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti skolos mokėjimÄ iÅ¡ tiesų nepažeistų kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų bei sudarytų galimybę atsakovui sÄ Å¾iningai įvykdyti savo prisiimtÄ prievolę, kuriÄ ir tikėjosi galėsiant įvykdyti iki 2027 metų, tačiau nutraukus kreditavimo sutartį, turi Å¡iÄ prievolę vykdyti anksčiau, tačiau tokių teisėtų lÅ«kesčių kredito pasiraÅ¡ymo metu neturėjo, o ir kreditorius turėjo lÅ«kesčius, kad kreditas bus grÄ Å¾intas iki 2027 metų.

Kaip jau minėta, visi gauti kreditai buvo panaudoti savo ir neįgalaus sÅ«naus bÅ«sto gerinimui, tačiau dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, sveikatos bÅ«klės pablogėjimo, pajamų sumažėjimo, prisiimtų įsipareigojimų pilna apimtimi atsakovas nebegalėjo įvykdyti, dėl ko buvo nutraukta kreditavimo sutartis. Dėl nemokamų Å¡iuo metu kredito įmokų galima paaiÅ¡kinti, kad esant tokiai situacijai, kai nėra aiÅ¡ki įsipareigojimų apimtis, atsakovas pageidauja sudaryti taikos sutartį ir nedelsiant pradėti mokėti įmokas kreditoriui, pagal nusistatytÄ grafikÄ .

Nepavykus sudaryti taikos sutarties, atsakovas palaiko savo praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo iÅ¡dėstymo atsiliepime nurodytais motyvais (b. l. 126-127).

6. I. P. Capital AS atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, jog palaiko ieÅ¡kinį ir praÅ¡o tenkinti, pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir papildomus duomenis (b. l. 145-149, 159).

7. A. B. Č. teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, palaikė atsiliepime ir triplike nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, jog kredito laiku negalėjo grÄ Å¾inti dėl susiklosčiusių aplinkybių, kreditÄ Ä—mė bÅ«sto remontui, kreditorius sutartį nutraukė vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ , pareikalavo visÄ skolÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ karto, tačiau jis nėra pajėgus tokiÄ sumÄ sumokėti iÅ¡ karto. Bandė tartis su ieÅ¡kove taikiai, bet nepavyko, nes ieÅ¡kovė pareikalavo iÅ¡ karto įmokėti 3000 Eur, o jis tokių pinigų neturi, tai patvirtina Å¡alių susiraÅ¡inėjimas. NegrÄ Å¾into kredito sumos, palÅ«kanų, administravimo mokesčio neginčija, nori susimokėti. PraÅ¡o sumažinti negautas pajamas, nes mano, jog jos yra per didelės. PraÅ¡o iÅ¡dėstyti skolos mokėjimÄ iki 2027 metų, t. y., kai jis turėjo kreditoriui grÄ Å¾inti skolÄ .

8. Atsakovo atstovė advokatė Inga Mekienė teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, palaikė atsiliepime ir triplike nurodytus argumentus bei atstovaujamojo iÅ¡dėstytas aplinkybes. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Faktinės bylos aplinkybės 9. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas B. Č. su pradiniu kreditoriumi UAB „Credit Service“ 2019-12-19 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais jos pakeitimais), pagal kuriÄ atsakovui buvo suteiktos žemiau nurodytos kredito dalys, o atsakovas sutartimi nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ finansavimo sumÄ , mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. 2019-12-19 vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteikta 2000 Eur vartojimo kredito suma, sutarta 24,80 % vartojimo kredito metinė palÅ«kanų norma, galutinė kredito grÄ Å¾inimo data 2024-02-19 (b. l. 28-33, 75-81). 2020-02-27 vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteikta 2050 Eur papildoma vartojimo kredito suma, bendra vartojimo kredito suma – 3954,04 Eur, sutarta 18,06 % vartojimo kredito metinė palÅ«kanų norma, galutinė kredito grÄ Å¾inimo data 2025-03-19 (b. l. 49-61). 2020-10-02 vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteikta 250 Eur papildoma vartojimo kredito suma, bendra vartojimo kredito suma – 3992,42 Eur, sutarta 34,25 % vartojimo kredito metinė palÅ«kanų norma, galutinė kredito grÄ Å¾inimo data 2024-05-19 (b. l. 12-24). 2020-11-04 vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteikta 3700 Eur papildoma vartojimo kredito suma, bendra vartojimo kredito suma – 7692,42 Eur, sutarta 17,48 % vartojimo kredito metinė palÅ«kanų norma, galutinė kredito grÄ Å¾inimo data 2027-10-19 (b. l. 62-74). 2021-01-06 galutine vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteikta 500 Eur papildoma vartojimo kredito suma, bendra vartojimo kredito suma – 8095,99 Eur, sutarta 17,32 % vartojimo kredito metinė palÅ«kanų norma, galutinė kredito grÄ Å¾inimo data 2027-12-19 (b. l. 35-47).

Atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius UAB „Credit Service“ 2022-01-17 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė, apie tai pranešė atsakovui ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti visÄ likusį kreditÄ bei sumokėti palÅ«kanas, delspinigius ir kitus mokėjimus (b. l. 10). Pradinis kreditorius UAB „Credit Service“ 2021-09-20 periodine reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta tarp pradinio kreditoriaus UAB „Credit Service“ ir naujojo kreditoriaus (ieÅ¡kovės) PlusPlus Capital AS, perleido reikalavimÄ Ä¯ atsakovo skolas UAB „Credit Service“ ir apie tai informavo atsakovÄ , atsakovo vardu turimas skolinis įsipareigojimas buvo perleistas ieÅ¡kovei 2022-01-31 (b. l. 11, 25, 27).

IeÅ¡kovė siuntė atsakovui pretenzijÄ , ragino sumokėti susidariusiÄ skolÄ bei kitus mokėjimus, tačiau atsakovas ieÅ¡kovei sumokėjo tik 350 Eur (2022-08-18 - 50,00 Eur, 2022-07-21 - 50,00 Eur, 2022-06-23 - 50,00 Eur, 2022-05-16 - 50,00 Eur, 2022-04-15 - 50,00 Eur, 2022-03-14 - 50,00 Eur, 2022-02-14 - 50,00 Eur), toliau į raginimus nereagavo, skolos bei kitų mokėjimų nesumokėjo, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu.

10. Teismui priėmus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir jį iÅ¡siuntus atsakovui, atsakovas pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame ieÅ¡kinio reikalavimus pripažino iÅ¡ dalies (b. l. 116-118). Atsakovas tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek triplike, tiek teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, pripažino, kad yra skolingas ieÅ¡kovei 7678,35 Eur negrÄ Å¾into kredito, 101,63 Eur negrÄ Å¾intų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų iki sutarties nutraukimo, 115,90 Eur sutarties administravimo mokesčio, kuris susidarė iki sutarties nutraukimo, ir procesinių palÅ«kanų, Å¡ioje dalyje atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko ir Å¡ios ieÅ¡kinio dalies neginčija.

Atsakovui Å¡ioje dalyje pripažinus ieÅ¡kinį, teismas toje dalyje suraÅ¡o sutrumpintus sprendimo motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis, 441 straipsnio 3 dalis). Dėl negrÄ Å¾intos kredito dalies priteisimo 11. A. B. Č. su pradiniu kreditoriumi UAB ,,Credit Service“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais jos pakeitimais), pagal kuriÄ atsakovui buvo suteiktos žemiau nurodytos kredito dalys, o atsakovas sutartimi nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ finansavimo sumÄ , mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. 2019-12-19 vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteikta 2000 Eur vartojimo kredito suma, sutarta 24,80 % vartojimo kredito metinė palÅ«kanų norma, galutinė kredito grÄ Å¾inimo data 2024-02-19 (b. l. 28-33, 75-81). 2020-02-27 vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteikta 2050 Eur papildoma vartojimo kredito suma, bendra vartojimo kredito suma – 3954,04 Eur, sutarta 18,06 % vartojimo kredito metinė palÅ«kanų norma, galutinė kredito grÄ Å¾inimo data 2025-03-19 (b. l. 49-61). 2020-10-02 vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteikta 250 Eur papildoma vartojimo kredito suma, bendra vartojimo kredito suma – 3992,42 Eur, sutarta 34,25 % vartojimo kredito metinė palÅ«kanų norma, galutinė kredito grÄ Å¾inimo data 2024-05-19 (b. l. 12-24). 2020-11-04 vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteikta 3700 Eur papildoma vartojimo kredito suma, bendra vartojimo kredito suma – 7692,42 Eur, sutarta 17,48 % vartojimo kredito metinė palÅ«kanų norma, galutinė kredito grÄ Å¾inimo data 2027-10-19 (b. l. 62-74). 2021-01-06 galutine vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteikta 500 Eur papildoma vartojimo kredito suma, bendra vartojimo kredito suma – 8095,99 Eur, sutarta 17,32 % vartojimo kredito metinė palÅ«kanų norma, galutinė kredito grÄ Å¾inimo data 2027-12-19 (b. l. 35-47).

12. Sutarties bendrųjų sÄ lygų 3.6 punkte numatyta, kad kredito gavėjui suteikus kreditÄ , kurio suma ar grÄ Å¾inimo terminas nevirÅ¡ija nustatytų ribojimų, tinkamai savo prievoles vykdęs kredito gavėjas turi teisę praÅ¡yti suteikti papildomÄ kredito sumÄ . PraÅ¡ydamas suteikti papildomÄ kredito sumÄ kredito gavėjas gali pakeisti galutinį kredito grÄ Å¾inimo terminÄ . Sutarties bendrųjų sÄ lygų 3.7 punkte nurodyta, kad nusprendus suteikti papildomÄ kredito sumÄ , kredito gavėjui yra pateikiamos pakeistos Å¡ios sutarties specialiosios sÄ lygos ir jose esantis kredito grÄ Å¾inimo grafikas.

Taigi, galutinė vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2021-01-06, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas 2027-12-19 (b. l. 12-24, 28-33, 35-47, 49-61, 62-74, 146). Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius UAB „Credit Service“ galutinę vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-01-17 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė prieÅ¡ terminÄ , apie tai pranešė atsakovui ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti visÄ likusį kreditÄ bei sumokėti palÅ«kanas, delspinigius ir kitus mokėjimus (b. l. 10).

Pradinis kreditorius UAB „Credit Service“ 2021-09-20 periodine reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta tarp pradinio kreditoriaus UAB „Credit Service“ ir naujojo kreditoriaus (ieÅ¡kovės) PlusPlus Capital AS, perleido reikalavimus į skolininkus. Periodinės perleidimo sutarties pagrindu atsakovo vardu turimas skolinis įsipareigojimas buvo perleistas PlusPlus Capital AS 2022-01-31. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimÄ (cesijÄ ) atsakovas buvo informuotas iÅ¡siunčiant praneÅ¡imÄ registruotu laiÅ¡ku (b. l. 27).

Reikalavimo perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ pagrindinio įsiskolinimo, t. y. negrÄ Å¾into kredito pagal sutartį likutis sudarė 7 678,35 Eur, kurį ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.

13. Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir vykdymo termino praleidimÄ (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas vartojimo kredito sutartyse nurodytus kreditus gavo, to neginčijo, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl liko skolingas 7678,35 Eur negrÄ Å¾into kredito. Nors jis nurodė, kad imdamas greituosius kreditus nurodė, kad juos panaudos gyvenamojo bÅ«sto remontui, tačiau tai neturi reikÅ¡mės paimto kredito grÄ Å¾inimui, be to, nors tai ir vartojimo sutartis, o atsakovas yra vartotojas, tai neatleidžia jo nuo pareigos grÄ Å¾inti kreditoriui skolÄ .

Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar ieÅ¡kove, net ir teismui iÅ¡kėlus bylÄ ir jÄ nagrinėjant teisme, nėra, atsakovas negrÄ Å¾into kredito dalies dydžio neginčijo, sutiko jÄ sumokėti ieÅ¡kovei, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 7678,35 Eur negrÄ Å¾into kredito dalies priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų priteisimo už laikotarpį iki sutarties nutraukimo 14.

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 101,63 Eur negrÄ Å¾intų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2022-01-17). Atsakovas su tuo sutinka, priskaičiuoto palÅ«kanų dydžio neginčija. PalÅ«kanų sÄ voka, skirtingai negu netesybų, Civiliniame kodekse neįtvirtinta, todėl palÅ«kanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant šį civilinės teisės institutÄ reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palÅ«kanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimÄ (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palÅ«kanos už naudojimÄ si paskolos suma) (toliau – mokėjimo, pelno palÅ«kanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palÅ«kanos).

15. PalÅ«kanos kaip mokestis už pinigų skolinimÄ , teismų praktikoje dar vadinamos pelno palÅ«kanomis (mokėjimo, pelno palÅ«kanos), iÅ¡ esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palÅ«kanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad skolininkas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas moka paskolos (CK 6.872 straipsnis), banko indėlio (CK 6.896 straipsnis), banko sÄ skaitos (CK 6.920 straipsnis) ir kitose sutartyse. Pažymėtina, kad mokėjimo (pelno) palÅ«kanas gali įtvirtinti ir specialieji įstatymai (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas).

16. Pagal pradinio kreditoriaus pateiktus duomenis sutarties nutraukimo dienÄ (2022-01-17) atsakovo nesumokėtų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų dalis sudarė 437,97 Eur (b. l. 11). Kadangi atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovei 350 Eur sumÄ , iÅ¡ kurios buvo padengta 336,34 Eur dalis negrÄ Å¾intų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo likusiÄ dalį nesumokėtų palÅ«kanų - 101,63 Eur sutartines/pelno palÅ«kanas, t. y., pagal Å¡iuo metu formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ - iki sutarties nutraukimo, kas atitinka teisingumo ir protingumo principus, be to, mokėjimo (pelno) palÅ«kanoms netaikomos netesybų mažinimÄ reglamentuojančios teisės normos, jų nereikia papildomai įrodinėti, jos numatytos sutartyje ir, kadangi jos nėra sumokėtos, atsakovas jų neginčija, todėl 101,63 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanos priteistinos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020; kt.). Dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo už laikotarpį iki sutarties nutraukimo 17. Remiantis pagrindinės sutarties sÄ lygomis ir sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.1 punktu kredito gavėjas (atsakovas) be kitų pagal sutartį grÄ Å¾intinų/mokėtinų sumų įsipareigojo kredito davėjui mokėti mėnesinį sutarties administravimo mokestį. Nutraukus sutartį prieÅ¡ terminÄ , kredito gavėjas (atsakovas) įsipareigojo nedelsiant sumokėti priskaičiuotÄ sutarties sudarymo mokestį (sutarties bendrųjų sÄ lygų 7.1 punktas), tačiau Å¡io įsipareigojimo tinkamai neįvykdė.

Reikalavimo perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ nesumokėtas sutarties administravimo mokestis sudarė 115,90 Eur, todėl Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Kaip matyti iÅ¡ kredito sutarties specialiųjų sÄ lygų ir bendrųjų sÄ lygų, pradinis kreditorius, sudarydamas kredito sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformÄ (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimÄ už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas.

Vartojimo kredito sutartimi atsakovas sutiko mokėti sutarties administravimo mokestį, kuris mokamas kas mėnesį ir iki sutarties nutraukimo sudaro 115,90 Eur, reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo perleistas ieÅ¡kovei (b. l. 11). Atsakovas minėto mokesčio, jo dydžio neginčijo, sutiko jį sumokėti tiek teisme, tiek savo procesiniuose dokumentuose. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai iÅ¡ atsakovo 115,90 Eur sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotÄ iki sutarties nutraukimo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo 18. IeÅ¡kovė byloje reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl 4582,64 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo (2022-01-17) iki 2027-12-19 (t. y., iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), t. y. sudedant visas mokėjimo grafike po sutarties nutraukimo dienos atsakovo mokėtinas palÅ«kanas iki paskutinės įmokos dienos: 6,98 Eur, už laikotarpį nuo 2022-01-17 iki 2022-01-18 (108,30 Eur / 31 d. x 2 d.) + 4575,66 Eur (už laikotarpį nuo 2022-01-19 iki 2027-12-19) (b. l. 146-148).

Atsakovas sutinka, kad ieškovė turi teisę į negautas pajamas, tačiau teismo prašo jas mažinti, kadangi tokia našta atsakovui yra per didelė, prašo negautas pajamas sumoje 4582,64 Eur mažinti, jis sutinka sumokėti 2904,12 Eur negautų pajamų. Byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio.

19. Pažymėtina, kad teismų praktika Å¡iuo klausimu yra skirtinga. Kasacinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieÅ¡ terminÄ , pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal Å¡iÄ sutartį nebegali bÅ«ti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palÅ«kanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali bÅ«ti priteisiama didesnė iÅ¡ reikalaujamų sumų.

Tuo tarpu aiÅ¡kinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas gali iÅ¡likti iki faktinio paskolos sumos grÄ Å¾inimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrÄ Å¾inimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grÄ Å¾inimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, virÅ¡ija lÅ«kesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtÄ pelnÄ ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau bÅ«tų pasibaigusi.

20. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2022-01-17, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali bÅ«ti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi bÅ«ti vadovaujamasi sutarties nutraukimÄ ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natÅ«ra kreditoriui nebenustato.

21. Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

22. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi Å¡alis nuo jos vykdymo. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarkÄ nustatančių sutarties sÄ lygų ir kitų sutarties sÄ lygų galiojimui, jeigu Å¡ios sÄ lygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018). Negautos pajamos tai praradimai atsirandantys dėl žalos padarymo pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Netiesioginiai nuostoliai gali bÅ«ti neteisėtų veiksmų sÄ lygotas turto sumažėjimas, kuris atsiranda kaip žalos padarymo papildomas rezultatas. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius sutartyje nustatytos pareigos, vertinant skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį su pasekmėmis bÅ«tina įvertinti ir proporcingumo principÄ , kai skolininkas, pažeidęs sutartį ir neketinantis jos vykdyti, atsiduria geresnėje padėtyje (prievolinių įsipareigojimų aspektu) nei asmuo, sÄ Å¾iningai vykdantis sutartį bei mokantis pelno palÅ«kanas iki sutarties termino pabaigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

23. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iÅ¡ sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lÅ«kesčio nepasiekiama dėl vienos iÅ¡ Å¡alių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios Å¡alies sÄ skaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintÄ pinigų sumÄ ir gauti atitinkamÄ užmokestį – mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurios turi bÅ«ti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl Å¡ios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ , sutartine teise ginamas lÅ«kesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai.

Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palÅ«kanos, įskaitant ir reikalavimÄ atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, keisdama teismų praktikÄ mokėjimo (pelno) palÅ«kanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, suformulavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieÅ¡ terminÄ , pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal Å¡iÄ sutartį nebegali bÅ«ti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palÅ«kanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali bÅ«ti priteisiama didesnė iÅ¡ reikalaujamų sumų (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

26. Taigi, pagal teismų praktikÄ ieÅ¡kovė turi teisę gauti tiek iki sutarties nutraukimo paskaičiuotas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, tiek ir po sutarties nutraukimo iki visiÅ¡ko atsiskaitymo negautas pajamas (negautas mokėjimo palÅ«kanas), nes atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nors buvo ragintas, net ir nutraukus sutartį bei teismui priėmus sprendimÄ už akių, jis neatliko jokių mokėjimų, kad sumažintų skolÄ ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė dėl to patyrė nuostolius, nes minėtas sumas ji pagrįstai tikėjosi gauti iÅ¡ atsakovo jam tinkamai vykdant sutartį, nuostolius ieÅ¡kovei atsakovas privalo atlyginti, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas proporcingumo principas, kai skolininkas, pažeidęs sutartį ir neketinantis jos vykdyti, atsiduria geresnėje padėtyje (prievolinių įsipareigojimų aspektu) nei asmuo, sÄ Å¾iningai vykdantis sutartį bei mokantis pelno palÅ«kanas iki sutarties termino pabaigos, todėl atsakovui taikytina civilinė atsakomybė.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

28. Praktikoje esminę reikÅ¡mę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principÄ turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ . Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. IeÅ¡kovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktÄ , t. y.

įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

29. Byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 4582,64 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027-12-19).

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintÄ pinigų sumÄ ir gauti atitinkamÄ užmokestį – mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurios turi bÅ«ti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl Å¡ios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ , sutartine teise ginamas lÅ«kesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai.

Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palÅ«kanos, įskaitant ir reikalavimÄ atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

31. Nagrinėjamu atveju ginčo Å¡alys 2021-01-06 galutinėje vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieÅ¡kovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palÅ«kanų sumos 5927,81 Eur (metinė palÅ«kanų norma – 17,32 procentai), kurios mokėjimas buvo iÅ¡dėstytas kiekvienÄ mėnesį pagal mokėjimo grafikÄ mokėtinomis įmokomis (b. l. 35-47, 146-148). Å alys galutine vartojimo kredito sutartimi vartojimo kredito grÄ Å¾inimo terminÄ numatė iki 2027-12-19. Aptariamu atveju ieÅ¡kovė, perėmusi reikalavimÄ iÅ¡ pradinio kreditoriaus, kuris už sutartÄ mokestį (pelno palÅ«kanas) suteikė atsakovui vartojimo kreditÄ ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kas mėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukė sutartį bei perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ , iki Å¡iol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju.

Teismo vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palÅ«kanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebÅ«tų nutraukta) gali bÅ«ti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiÅ¡kinimo teismų praktikoje apžvalga). Atsakovas iÅ¡ esmės neginčija to fakto, kad ieÅ¡kovė, perėmusi reikalavimo teisę iÅ¡ pradinio kreditoriaus, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukusio sutartį prieÅ¡ terminÄ atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, turi teisę gauti negautas pajamas pelno palÅ«kanų forma, tačiau nesutinka su jų dydžiu.

32. Konkrečiu atveju spręstina, jog faktas, kad ieÅ¡kovė, kaip perėmusi reikalavimÄ iÅ¡ pradinės kreditorės, už sutartÄ mokestį (pelno palÅ«kanas) paskolinusios atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusios vartojimo kredito sutartį, tačiau iki Å¡iol neatgavusi nei Å¡ių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančių 2021-01-06 sutarties specialiųjų sÄ lygų matyti tiek palÅ«kanų norma (17,32 proc.), tiek, kokį aiÅ¡kiai apibrėžtÄ palÅ«kanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ atsakovas turėjo mokėti per visÄ sutarties galiojimo laikotarpį iki 2027-12-19 (b. l. 35-47, 146-148).

Taigi, tiek pradinė kreditorė, tiek ieÅ¡kovė, perėmusi reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ , galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palÅ«kanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , manytina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palÅ«kanų forma) faktÄ , tačiau, teismo vertinimu, yra pagrindas pakeisti negautų pajamų skaičiavimo bÅ«dÄ .

33. IÅ¡ byloje pateiktos priteistinų sumų detalizacijos matyti, kad atsakovo mokėtinos pagal sutartį iki sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palÅ«kanos sudarė 1345,17 Eur. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei 5927,81 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, laikytina, kad ieÅ¡kovės negautos pajamos (negautų pelno palÅ«kanų forma) nuo sutarties nutraukimo iki sutarties įvykdymo termino pabaigos sudarytų 4582,64 Eur (5927,81 Eur – 1345,17 Eur). Byloje nustatytos aplinkybės ir iÅ¡dėstyti motyvai teikia pagrindÄ taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal Å¡alių sutartas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, be to, mažiausio dydžio iÅ¡ visų atsakovo sudarytų sutarties pakeitimų (b. l. 146)), kurias ieÅ¡kovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai.

Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios bÅ«tų mokamos palÅ«kanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui nevirÅ¡ytų sulygtos sumos. Dėl Å¡ios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palÅ«kanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrÄ Å¾into vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio bÅ«ti nepadengto kredito likučio sumos.

34. IeÅ¡kovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-01-17) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027-12-19), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 17,32 proc. dydžio palÅ«kanas, skaičiuojamas kiekvienÄ mėnesį nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs bÅ«ti nepadengtas kredito likutis. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad yra teisinis pagrindas ieÅ¡kovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palÅ«kanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-01-17) iki nagrinėjamoje byloje teismo sprendimo priėmimo dienos (2023-02-22), kurios sudaro 1343,41 Eur (6,98 Eur (108,30 Eur : 31 d. x 2 d.) + 107,45 Eur + 106,59 Eur + 105,72 Eur + 104,84 Eur + 103,94 Eur + 103,03 Eur + 102,11 Eur + 101,18 Eur + 100,23 Eur + 99,26 Eur + 98,29 Eur + 97,29 Eur + 96,29 Eur + 10,21 Eur (95,27 Eur : 28 d. x 3 d.)), taip pat 17,32 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo dienos (2023-02-23) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027-12-19), nuo pagal sutartį tÄ mėnesį turėjusio bÅ«ti vartojimo kredito likučio, kurių bendra suma negali bÅ«ti didesnė nei 3239,23 Eur (5927,81 Eur – 1345,17 Eur – 1343,41 Eur).

35. Vis dėlto nėra aiÅ¡ku, kada atsakovas ieÅ¡kovei sumokės įsiskolinimÄ , jis gali įsiskolinimÄ sumokėti ir anksčiau, nei iki sutartyje numatytos paskutinės grafiko mokėjimo dienos, todėl ateityje galimai negautų pajamų dydis nėra aiÅ¡kus, nors pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, tačiau žalÄ bÅ«tina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiam asmeniui bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tiesų prarado. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 17,32 procentus metinių mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kurios susidarė laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, tačiau jų dydis turi bÅ«ti paskaičiuotas nuo tÄ mėnesį esančio mažėjančios kredito likučio sumos, kuris nurodytas sutarties mokėjimo grafike, ir minėta suma negali bÅ«ti priteista visa iÅ¡ anksto.

36. Byloje nustatytos aplinkybės ir iÅ¡dėstyti motyvai teikia pagrindÄ taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal sutarties mokėjimo grafike nurodytÄ mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dydį), kurias ieÅ¡kovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai, t. y. 1343,41 Eur, taip pat negautas pajamas už laikotarpį iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos, skaičiuojamas kiekvienÄ mėnesį po 17,32 procentus metinių palÅ«kanų nuo pagal sutartį tÄ mėnesį turėjusio bÅ«ti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus sutarties terminui negali virÅ¡yti 3239,23 Eur sumos.

37. Taip pat pažymėtina, jog jei ieÅ¡kovės reikalavimu negautos pajamos už visÄ negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ bÅ«tų priteistos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, tai tokiu atveju ieÅ¡kovė gautų daugiau pajamų nei galėjo tikėtis pagal sutarties nuostatas, nes tokiu atveju negautų pajamų suma ženkliai virÅ¡ytų sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė pagrįstai ir teisėtai galėjo tikėtis gauti tuo atveju, jei vartojimo kredito sutartis bÅ«tų tinkamai vykdoma iki kredito grÄ Å¾inimo termino pabaigos, t. y. iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėtų.

Å iÄ iÅ¡vadÄ aiÅ¡kiai patvirtina ieÅ¡kovės pateiktas preliminarus mokėjimo grafikas ir priteistinų sumų detalizacija, pagal kuriuos kas mėnesį mokėtinų palÅ«kanų suma nuolat mažėtų, jei atsakovas tinkamai vykdytų sutartį, t. y. kiekvienÄ mėnesį mokėtų įmokas. Aplinkybė, kad po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo grafikas, kuris yra sudėtinė sutarties dalis, neteko galios, nereiÅ¡kia, jog toks mokėjimo grafikas nepatvirtina realių ieÅ¡kovės negautų pajamų, nes ieÅ¡kovė nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, turėjo teisėtÄ lÅ«kestį gauti bÅ«tent 17,32 proc. mokėjimo palÅ«kanų (pajamų) sumÄ , mokamÄ kiekvienÄ mėnesį pagal vartojimo kredito sutartį nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos likučio, tačiau ne didesnę, kaip konkretų mėnesį turėjęs bÅ«ti kredito likutis.

Negautų pajamų (nuostolių) tiksli suma, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2022-01-17 iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2027-12-19 yra 4582,64 Eur, t. y. bÅ«tent tokiÄ mokėjimo (pelno) palÅ«kanų sumÄ ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi, jei atsakovas tinkamai įvykdytų vartojimo kredito sutartį, tačiau minėtÄ sumÄ ieÅ¡kovė negalėjo tikėtis gauti iÅ¡ karto, tačiau iÅ¡ karto ji negali bÅ«ti priteista, iÅ¡skyrus jos dalį – iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, nes minėtus nuostolius ieÅ¡kovė Å¡iai dienai jau yra įrodžiusi ir realiai patyrusi.

38. Be to, atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti negautų pajamų (nuostolių) dydžiu, nes ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ji patyrė bÅ«tent tokio dydžio nuostolius, be to, jo nuomone, ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra per dideli, todėl praÅ¡o jų dydį mažinti. Tačiau atsakovas pats sutartimi įsipareigojo mokėti kreditoriui palÅ«kanas. Be to, jis su pradiniu kreditoriumi pasirašė sutartį, kuriÄ net keturis kartus keitė ir vis didino skolinamÄ sumÄ (2019-12-19, 2020-02-27, 2020-10-02, 2020-11-04, 2021-01-06), t. y., jis papildomai vis ėmė kreditÄ , nors jo nebuvo beveik nei kiek grÄ Å¾inęs. Pažymėtina ir tai, kad pagal 2019-12-19 sutartį jam buvo suteikta 2000 Eur kredito, nustatant 24,80 proc. palÅ«kanų normÄ , 2020-02-27 jam papildomai buvo suteikta 2050 Eur kredito, nustatant 18,06 proc. palÅ«kanų normÄ , 2020-10-02 jam papildomai buvo suteikta 250 Eur kredito, nustatant 34,25 proc. palÅ«kanų normÄ , 2020-11-04 jam papildomai buvo suteikta 3700 Eur kredito, nustatant 17,48 proc. palÅ«kanų normÄ , 2021-01-06 jam papildomai buvo suteikta 500 Eur kredito, nustatant 17,32 proc. palÅ«kanų normÄ , tada jo negrÄ Å¾intas kreditas jau sudarė 8095,99 Eur, bet jis ėmė kreditus ir net negalvojo, kaip jį grÄ Å¾ins ir kada grÄ Å¾ins, faktiÅ¡kai nemokėdamas jokių įmokų kreditoriui, o dabar mano, kad jis gali bÅ«ti atleistas nuo negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo kreditoriui arba jų dydis gali bÅ«ti sumažintas.

Primintina atsakovui, jog CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. CK 6.874 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrÄ Å¾inama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ kartu su priklausančiomis mokėti palÅ«kanomis. Pažymėtina, jog atsakovas, sudarydamas sutartis su pradiniu kreditoriumi, susipažino su kredito davimo sÄ lygomis, matė, kad yra numatytos palÅ«kanos už naudojimÄ si svetimais pinigais, susipažino su jų dydžiu, suvokė, jog jas reikės mokėti, pats, savo valia pasirašė sutartis, prieÅ¡ tai įvertinęs jų sÄ lygas ir savo galimybes grÄ Å¾inti kreditÄ bei mokėti palÅ«kanas, žinojo, jog palÅ«kanas reikės mokėti ir joks įstatymas nuo jo mokėjimo neatleidžia, net jeigu jis ir yra vartotojas ar bedarbis, ar mažas pajamas gaunantis asmuo, tačiau nemokėjo, su ieÅ¡kiniu Å¡ioje dalyje sutinka iÅ¡ dalies, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog jam negali bÅ«ti taikomos su tuo susijusios neigiamos pasekmės.

39. IeÅ¡kovė, kaip trečiasis asmuo, perėmęs teises ir pareigas pagal vartojimo kredito sutartis, įgyja tas pačias teises, kurias pagal vartojimo kredito sutartis ir įstatymÄ turėjo vartojimo kredito davėjas, reikalavimų apimtis priklauso nuo Å¡alių padėties pagal sutartį. IeÅ¡kovė praÅ¡o sutartyje numatytas palÅ«kanas - negautas pajamas (nuostolius). Nors atsakovas su tuo nesutinka, mano, jog jos per didelės, tačiau jis yra aiÅ¡kiai praleidęs terminÄ grÄ Å¾inti kreditÄ , be to, jis iki Å¡iol naudojasi svetimais (kreditoriaus) pinigais, nieko už tai nemokėdamas, net teisme iÅ¡kėlus bylÄ jis nėra atlikęs nei vienos įmokos ieÅ¡kovei.

Nors atsakovas teigia, jog jis mokėtų ieÅ¡kovei, tačiau ji atsisako priimti įmokas dalimis, reikalauja visų sumų iÅ¡ karto, tačiau nepateikė nei vieno tai pagrindžiančio raÅ¡ytinio įrodymo, t. y., kad jis ieÅ¡kovei pervedė įmokÄ ir minėta įmoka jam į sÄ skaitÄ buvo grÄ Å¾inta, todėl jo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

40. Sutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, kad jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kodėl nuostoliai turėtų bÅ«ti mažinami Å¡ioje byloje, nėra įrodyta/bandoma įrodinėti. Kredito sutartis buvo iÅ¡imtinai nutraukta dėl paties atsakovo kaltės. Nors sutartis turėjo galioti iki 2027-12-19, ji nutraukta praėjus vos porai metų nuo jos sudarymo, o atsakovo grÄ Å¾inta kredito suma, palyginti su negrÄ Å¾inta kredito suma, yra itin nedidelė, į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų apie iÅ¡skirtinių aplinkybių, sutrukdžiusių atsakovui įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, egzistavimÄ .

PrieÅ¡ingai, pats atsakovas nurodo, jog dirba, gauna ženkliai didesnes nei minimalus atlyginimas pajamas, be to, galimai turi nekilnojamojo/registruotino kilnojamojo turto, nors tokių duomenų teismui nepateikė, tačiau tai įrodo jam skiriama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant tik 50 procentų bylinėjimosi iÅ¡laidų atsižvelgiant į jo pajamas ir turtÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė reikalauja tik tiek negautų pajamų, kiek palÅ«kanų atsakovas bÅ«tų sumokėjęs, jeigu bÅ«tų buvusi tinkamai vykdoma kredito sutartis.

Todėl atsakovo praÅ¡ymo sumažinti negautų pajamų sumÄ tenkinimas pažeistų ieÅ¡kovės interesus, atsakovas atsidurtų geresnėje padėtyje nei bÅ«tų tinkamai vykdęs sutartį.

41. Taigi, pagal teismų praktikÄ ieÅ¡kovė turi teisę gauti tiek iki sutarties nutraukimo paskaičiuotas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, tiek ir po sutarties nutraukimo negautas pajamas (nuostolius), nes atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nors buvo ragintas, net ir teisme iÅ¡kėlus bylÄ jis neatliko jokių mokėjimų, kad sumažintų skolÄ ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė dėl to patyrė nuostolius, nes minėtas sumas ji pagrįstai tikėjosi gauti iÅ¡ atsakovo jam tinkamai vykdant sutartį, nuostolius ieÅ¡kovei atsakovas privalo atlyginti, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas proporcingumo principas, kai skolininkas, pažeidęs sutartį ir neketinantis jos vykdyti, atsiduria geresnėje padėtyje (prievolinių įsipareigojimų aspektu) nei asmuo, sÄ Å¾iningai vykdantis sutartį bei mokantis pelno palÅ«kanas iki sutarties termino pabaigos, todėl atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, nuo jos atleisti atsakovo ar mažinti dydį nėra jokio pagrindo (atsakovo sunki turtinė padėtis nėra tam pagrindas, prieÅ¡ imdamas greituosius kreditus vienÄ po kito, jis turėjo vertinti savo pajamas ir galimybes grÄ Å¾inti kreditÄ , todėl turi prisiimti jam tenkančias neigiamas pasekmes), todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos negautos pajamos (nuostoliai).

42. Atsakovas, sudarydamas vartojimo kredito sutartį ir jos pakeitimus, patvirtino, kad kredito gavėjas supranta, jog palÅ«kanų norma yra nustatyta atsižvelgiant į kredito davėjo prisiimamÄ didelę rizikÄ skolinant nuotoliniu, iÅ¡ dalies automatizuotu ir itin greitu bÅ«du, nereikalaujant jokio prievolių vykdymo užtikrinimo, o taip pat į santykinai dideles iÅ¡laidas priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡kant nedideles pinigų sumas. Pažymėtina tai, kad vartojimo kredito sutarčių sudarymo metu pradinis kreditorius UAB „CreditService“ savo veiklÄ vykdė remdamasis tuo metu galiojusia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo redakcija (Valstybės žinios, 2011-12-01, Nr. 146-6830) bei Lietuvos banko 2013-03-19 nutarimu Nr. 03-62 patvirtintais Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatais (toliau – Nuostatai).

Pagal Nuostatų 7.1 punktÄ kreditų suteikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas suteikė diskrecijos teisę pasirinkti kreditingumo vertinimo metodus, tai yra pats kreditorius turėjo teisę nuspręsti, ar jo turimos informacijos pakanka patvirtinti, kad vartotojas yra mokus, ir ar jis turi tokiÄ informacijÄ patikrinti remdamasis kitais įrodymais. Vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl vartojimo kredito teikimo vartojimo kredito gavėjui arba prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl esamos bendros vartojimo kredito sumos reikÅ¡mingo padidinimo, remdamasis pakankama informacija ir įrodymais turi įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ .

Nuostatų 7.2 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimÄ , kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas bÅ«tų pajėgus įvykdyti. Pagal Nuostatų 9 punktÄ sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų, iÅ¡skyrus Nuostatų 91 punkte nurodytÄ iÅ¡imtį.

43. IeÅ¡kovė pateikė iÅ¡ pradinio kreditoriaus UAB „Credit Service“ gautus duomenis, kurie patvirtina, jog prieÅ¡ suteikiant kreditÄ (2019-12-19 – 2000,00 Eur) bei papildomus kreditus (2020-02-27 - 2050,00 Eur; 2020-10-02 – 250,00 Eur; 2020-11-04 - 3700,00 Eur; 2021-01-06 - 500,00 Eur) buvo įvertintas atsakovo kreditingumas (b. l. 150-156). IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, jog prieÅ¡ suteikiant 2000,00 Eur kreditÄ pagal 2019-12-19 vartojimo kredito sutartį Nr. CS9790612001 atsakovo ,,įsipareigojimų finansų įstaigoms ir tvarių pajamų santykis Sodra ir CB duomenimis: 9,01 %“; prieÅ¡ suteikiant 2050,00 Eur kreditÄ pagal 2020-02-27 vartojimo kredito sutartį Nr. CS9790612001 atsakovo ,,įsipareigojimų finansų įstaigoms ir tvarių pajamų santykis Sodra ir CB duomenimis: 13,99 %“; prieÅ¡ suteikiant 250,00 Eur kreditÄ pagal 2020-10-02 vartojimo kredito sutartį Nr. CS9790612001 atsakovo ,,įsipareigojimų finansų įstaigoms ir tvarių pajamų santykis Sodra ir CB duomenimis: 39,75 %“; prieÅ¡ suteikiant 3700,00 Eur kreditÄ pagal 2020-11-04 vartojimo kredito sutartį Nr. CS9790612001 atsakovo ,,įsipareigojimų finansų įstaigoms ir tvarių pajamų santykis Sodra ir CB duomenimis: 39,92 %“; prieÅ¡ suteikiant 500,00 Eur kreditÄ pagal 2021-01-06 vartojimo kredito sutartį Nr. CS9790612001 atsakovo ,,įsipareigojimų finansų įstaigoms ir tvarių pajamų santykis Sodra ir CB duomenimis: 39,90 %“.

Iš pradinio kreditoriaus pateiktų įrodymų matyti, jog visi atsakovo įsipareigojimai finansų įstaigoms prieš sudarant sutartį ir jos pakeitimus sudarė ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų (b. l. 150-156).

44. Sudarydamas vartojimo kredito sutartis atsakovas patvirtino, kad visi jo pateikti duomenys yra teisingi, tikslÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, atsakovas nurodė gaunamas pajamas (darbo užmokestį), nurodė, jog kas mėnesį vidutiniÅ¡kai gauna 800-850 Eur pajamų, nurodė, jog pajamų pokyčio nebus, kad yra pajėgus prisiimti sutartyje nustatytÄ finansinį įsipareigojimÄ , yra mokus bei sutarties sudarymo metu yra veiksnus ir teisnus bei nėra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laisva valia sutinka sudaryti sutartį nuotoliniu bÅ«du (sutarties specialiųjų sÄ lygų 1 punktas, 7 punktas, 8 punktas, 9 punktas, 12 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad sutarčių specialiosiose sÄ lygose „Kita kredito gavėjo pateikta informacija, reikalinga kredito gavėjo mokumui įvertinti“ ties kredito gavėjo nurodyta vidutine įsipareigojimų suma pagal visas kredito sutartis ir Kredito gavėjo nurodyta planuojamÄ prisiimti įsipareigojimų suma yra 0,00 Eur. Kaip matyti iÅ¡ minėtų sutarčių, atsakovas, teikdamas paraiÅ¡kÄ gauti kreditÄ , nenurodė turintis kitų įsipareigojimų.

45. Pažymėtina taip pat ir tai, jog net nepaisant to, kad tarp Å¡alių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti kredito sutartyse numatytas palÅ«kanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Å¡i papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų - pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų ir kreditoriaus teisių ir pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , nepaisydamas sutarties kvalifikavimo, kaip vartojimo fakto (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014;

Kauno apygardos teismo nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-491-480/2015; kt.).

46. Taip pat pažymėtina, kad sutarties Å¡alis - kredito gavėjas - laisva valia ir savo rizika sprendžia, ar kitos Å¡alies - kredito davėjo - siÅ«lomos kreditavimo sÄ lygos jam priimtinos (naudingos), ir, tai įvertinęs, sudaro sutartį arba jos nesudaro. Kredito sutartys, tarp jų - ir vartojimo, įprastai sudaromos pagal tuo (pasiraÅ¡ymo) metu sutarties sudarymo vietoje nusistovėjusias bendrÄ sias tokių sutarčių sÄ lygas. Å ias sÄ lygas lemia finansinė (ekonominė) situacija bei jos veikiama rinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-611/2017).

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutartys yra smulkiojo kredito sutartys, buvo imamos nedidelės sumos trumpam laikotarpiui. Kaip iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiasis teismas, smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palÅ«kanos už tokio tipo kreditus bÅ«na didesnės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29- 248/2016). Atsakovas turėjo tai suvokti ir žinoti, be to, pats turėjo bÅ«ti sÄ Å¾iningas ikisutartiniuose santykiuose, nurodyti teisingus duomenis apie save, įvertinti galimybes skolintis ir atsakingai skolintis, nes nuo tokios pareigos jis nėra atleistas, net ir bÅ«damas vartotojas.

47. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu:

1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palÅ«kanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos iÅ¡laidos, kurios įskaičiuojamos į bendrÄ vartojimo kredito kainÄ , iÅ¡skyrus palÅ«kanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos;

2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrÄ vartojimo kredito sumÄ . Å iuo atveju, pagal vartojimo kredito sutartis bendros kredito kainos metinė norma nevirÅ¡ija numatytos normos, taip pat ir bendra vartojimo kredito kaina nėra didesnė už bendrÄ vartojimo kredito sumÄ . Nesant kitų argumentų, patvirtinančių negautų pajamų nepagrįstumÄ , nėra teisinio pagrindo laikyti negautas pajamas neprotingai didelėmis ir pažeidžiančiomis sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principus.

48. Taip pat pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi 2022 metais, negali bÅ«ti laikoma pagrindu mažinti negautas pajamas, kadangi susikaupusių palÅ«kanų dydį lėmė ne procentais iÅ¡reikÅ¡tas palÅ«kanų dydis, o aplinkybė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę kreditoriui, nebendradarbiavo su kreditoriumi, buvo nesÄ Å¾iningas sudarant sutartis (žr., pvz.: Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-04 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-1127-730/2017; kt.).

Be to, pozicijos, kad tai nėra pagrindas mažinti priteisiamų palÅ«kanų negautų pajamų forma sumÄ , laikosi ir kiti teismai nagrinėdami analogiÅ¡kas bylas (žr., pvz.: Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-1197-413/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-1182-658/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-905-265/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-1325-112/2015; kt.).

49. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip ir minėta anksčiau, ieÅ¡kovė nuo reikalavimo teisių perleidimo (t. y. nuo 2022-01-31) iÅ¡ atsakovo gavo tik 350,00 Eur įmokų sumÄ (2022-08-18 - 50,00 Eur, 2022-07-21 - 50,00 Eur, 2022-06-23 - 50,00 Eur, 2022-05-16 - 50,00 Eur, 2022-04-15 - 50,00 Eur, 2022-03-14 - 50,00 Eur, 2022-02-14 - 50,00 Eur), kuri padengė 3,02 Eur perleistas vėluojančias palÅ«kanas, 10,64 Eur perleistus delspinigius, 336,34 Eur dalis negrÄ Å¾intų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos.

Po gautos įmokų sumos paskirstymo liko nepadengta 7678,35 Eur negrÄ Å¾into kredito, 115,90 Eur sutarties administravimo mokesčio, 101,63 Eur dalis negrÄ Å¾intų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos. Po bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022-09-12) ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo nėra gavusi nei vienos įmokos atsakovo įsiskolinimui pagal sutartis dengti. Atsakovas per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį galėjo gera valia padengti visÄ ar dalį skolos periodinėmis įmokomis, tačiau to nepadarė, todėl tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip sÄ moningas vengimas atsiskaityti su ieÅ¡kove, nesÄ Å¾iningumas, toks atsakovo elgesys neatitinka Å¡alių interesų pusiausvyros bei paneigia prievolės privalomumo bei vykdytinumo principus.

IeÅ¡kovė, teikdama teismui ieÅ¡kinį, pateikė palÅ«kanų paskaičiavimÄ . Prievolė mokėti palÅ«kanas ir atlyginti kreditoriui nuostolius negautų pajamų forma yra numatyta tiek įstatyme, tiek vartojimo kredito sutarčių bendrosiose sÄ lygose, jų mažinti ar nuo jų mokėjimo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleisti atsakovÄ nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) per didelės, nepateikdamas jokių tai patvirtinančių dokumentų ar paskaičiavimų, kad jos turėtų bÅ«ti mažesnės ir kiek mažesnės, kad jis tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, o kreditorius jų nevykdė (CPK 12, 178 straipsnis).

IeÅ¡kovė, pagrįsdama ieÅ¡kinio reikalavimÄ , pateikė duomenis apie suteiktus kreditus, duomenis apie reikalavimo perleidimÄ , praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ , palÅ«kanų, negautų pajamų paskaičiavimus, duomenis apie atsakovo kreditingumo vertinimÄ , t.y. pagrindė savo reikalavimÄ raÅ¡ytiniais įrodymais. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti ieÅ¡kovės paskaičiavimais ar negautų pajamų (nuostolių) dydžiu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 4582,64 Eur negautų pajamų (nuostolių) tenkintinas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 1343,41 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022-01-17) iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo dienos (2023-02-22), ir 17,32 proc. negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuotinos nuo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo dienos (2023-02-23) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027-12-19) nuo pagal sutartį tÄ mėnesį turėjusio bÅ«ti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus sutarties terminui negali virÅ¡yti 3239,23 Eur sumos.

Kitoje dalyje Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas netenkintinas. Dėl procesinių palÅ«kanų 50. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė sutartinių prievolių vykdymo principus ir laiku negrÄ Å¾ino skolos ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas iÅ¡ atsakovo už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ 9239,29 Eur nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo dienos – 2022 m. rugsėjo 12 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pažymėtina, jog procesinės palÅ«kanos Å¡iuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrÄ Å¾intos skolos. Dėl sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo 51. Atsakovas teismui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , leidžiant atsakovui mokėti teismo sprendimu priteistas sumas dalimis po 250 Eur per mėnesį 42 mėnesius, o jeigu teismas priteistų dar ir negautas pajamas, tai leidžiant atsakovui mokėti teismo sprendimu priteistas sumas dalimis po 250 Eur per mėnesį 50 mėnesių, t. y., visÄ numatytÄ paskolos laikotarpį iki 2027-12-19.

Atsakovas nurodė, jog jo turtinė padėtis sunki, jis negali visos sumos sumokėti iš karto, jis dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1000 Eur, turi neįgalų sūnų, kurio mėnesinės pajamos yra apie 400 Eur (b. l. 132, 133, 134-135, 136, 137-139). Mano, jog teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas dalimis nesuteiks atsakovui nepagrįsto pranašumo, o ieškovė dėl to nepatirs nepagrįstų nuostolių, be to, ieškovės interesus užtikrins priteistos procesinės palūkanos.

52. IeÅ¡kovė su praÅ¡ymu nesutinka, nurodydama, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, be to, konkrečiu atveju civilinės bylos inicijavimÄ sÄ lygojo bÅ«tent paties atsakovo veiksmai, pastarajam vėluojant atlikti įmokas kreditui dengti, todėl ieÅ¡kovės manymu, sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymu atsakovas siekia iÅ¡vengti neigiamų galimo priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių, nes jis nuo pat reikalavimo perleidimo dienos (t. y. nuo 2022-01-31) ieÅ¡kovei yra sumokėjęs iÅ¡ viso 850,00 Eur įmokų sumÄ , t. y., kas mėnesį mokėjo tik po 50,00 Eur įsiskolinimui dengti, kas patvirtina, jog atsakovas nėra suinteresuotas geranoriÅ¡kai padengti turimÄ skolinį įsipareigojimÄ ir nėra pajėgus per mėnesį mokėti po 250 Eur sumÄ , todėl minėto praÅ¡ymo ieÅ¡kovė praÅ¡o netenkinti.? 53.

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas tik iÅ¡imtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

54. AiÅ¡kindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir iÅ¡dėstymo aktualÅ«s yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai. Å ių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir iÅ¡dėstymo klausimÄ bÅ«tų atsižvelgta į abiejų bylos Å¡alių interesus, į tai, ar atidėjus bei iÅ¡dėsčius dalimis teismo sprendimo įvykdymÄ , bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti Å¡alies, kurios naudai jis priimtas, lÅ«kesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymo įvykdymas gali bÅ«ti iÅ¡dėstomas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų Å¡alių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranaÅ¡umo skolininkui, o iÅ¡ieÅ¡kotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti iÅ¡laikyti iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ , vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; kt.).

55. Atsakovas savo praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti priimto sprendimo įvykdymÄ net 50 mėnesių (12478,52 Eur / 250 Eur) laikotarpiui grindžia savo esÄ sunkia turtine padėtimi, t. y., kad jo draudžiamosios pajamos, atskaičius mokesčius, sudaro apie 1000 Eur, jo neįgalaus sÅ«naus pajamos sudaro 400 Eur. Nurodo, kad paskolÄ Ä—mė suremontuoti gyvenamajam bÅ«stui, jo darbo užmokestis nedidelis, užsidirbti ir gauti didesnes pajamas neturi galimybių, o esamas uždarbis neleido atsakovui sukaupti tiek piniginių lėšų, jog jų pakaktų iÅ¡ karto įvykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ .

56. Teismas, vertindamas šį atsakovo praÅ¡ymÄ , pažymi, kad nors atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad jo gaunamos pajamos nėra didelės (tačiau jos didesnės už minimaliÄ mėnesinę algÄ Å¡iuo metu Å¡alyje), kad jis neturi galimybės ateityje užsidirbti ir gauti didesnių pajamų, tačiau jis nenurodė ir nepateikė jokių duomenų apie jo vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį ir registruotinÄ kilnojamÄ jį turtÄ , taip pat nepateikė teismui duomenų apie galimai bankuose ar kitose kredito įstaigose turimas pinigines lėšas, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo iÅ¡ darbo teisinių santykių gaunamos pajamos yra vienintelės (CPK 178 straipsnis).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė jau gerokai iki tol (sutartis nutraukta 2022-01-17), taip pat atsakovas nemokėjo jokių įmokų net po ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dienos – 2022-09-12. Atsakovo argumentai, kad jis nemokėjo įmokų, kadangi nesutiko su dalimi ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti sumų dydžiu, kad ieÅ¡kovė jas atsisakė priimti, nagrinėjamu atveju vertintini kritiÅ¡kai. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma negrÄ Å¾inta finansavimo suma kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu sudarė 7678,35 Eur, visa paimta paskola sudarė 8095,99 Eur, pirminė paskola buvo paimta dar 2019-12-19, t. y., beveik prieÅ¡ trejus metus.

Atsakovas iÅ¡ esmės neginčijo Å¡ių aplinkybių, tik laikė, kad negautos pajamos (nuostoliai) turėtų bÅ«ti mažesni. Taigi, kaip matyti, didžiÄ ja dalimi atsakovas neginčijo ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti sumų (ypač dėl negrÄ Å¾into kredito sumos), tačiau nepaisant to, nuo ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dienos nesumokėjo nė dalies įmokų. Å ios aplinkybės, jog atsakovas beveik trejus metus savo valia nedengė įmokų ir galiausiai jas priteisus teismo sprendimu, atsakovui Å¡i suma yra didelė, nesudaro pagrindo atsakovo praÅ¡ymÄ dėl sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo vertinti kaip pagrįstÄ .

57. Netgi atsakovui nemokant įmokų tiesiogiai ieÅ¡kovei, teismo vertinimu, atsakovas, sutikdamas su tuo, jog dalį sumos jis bet kokiu atveju turėtų vėliau ar anksčiau padengti ieÅ¡kovei, bÅ«damas pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę net nuo 2019 metų gruodžio mėnesio kaupti lėšas (santaupas), dėl ko galimai Å¡iuo metu priteistÄ sumÄ atsakovui padengti nebÅ«tų pernelyg didelė naÅ¡ta. Duomenų, kad jis to dėl objektyvių priežasčių nebÅ«tų galėjęs padaryti, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Visos Å¡ios aplinkybės rodo paties atsakovo atsainų požiÅ«rį į sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ , kas nesudaro pagrindo atsakovo interesÄ iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ iÅ¡kelti aukščiau ieÅ¡kovės teisėto lÅ«kesčio, kad teismo pripažinta teisė bÅ«tų įgyvendinta nedelsiant. Priteistų sumų iÅ¡dėstymas per tokį ilgÄ laikotarpį (50 mėnesių, mokant po 250 Eur, kai iki Å¡iol atsakovas sugebėjo padaryti tik kelias įmokas po 50 Eur, be jokios galimybės padidinti savo pajamas ateityje) sÄ lygotų pernelyg akivaizdžiÄ interesų disproporcijÄ vienos Å¡alies (nagrinėjamu atveju atsakovo) naudai ir neatitiktų ieÅ¡kovės ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyros.

Be to, sutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, kad jis bus pajėgus tinkamai įvykdyti teismo sprendimÄ jį iÅ¡dėsčius, todėl teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymas dar tokiam ilgam laikotarpiui pažeistų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, teisėtų lÅ«kesčių, taip pat teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus (žr., pvz.:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-1700-854/2021; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė sÄ lygų, bÅ«tinų CPK 284 straipsnyje įtvirtintam iÅ¡imtinio sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo institutui taikyti (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovo praÅ¡ymas dėl sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo netenkintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 58. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį, prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti bei kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies (74 procentus), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo pagal įstatymÄ priteistinos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos: 288,00 Eur žyminis mokestis, nors byloje turėjo bÅ«ti mokamas 281 Eur žyminis mokestis. IeÅ¡kovės patirtos 74 proc. bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro: 208,00 Eur (281 Eur x 74 proc. = 208,00 Eur) žyminio mokesčio, kurios priteistinos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimu grÄ Å¾inami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas. Teikdama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė sumokėjo 288,00 Eur žyminio mokesčio, kai už ieÅ¡kinį turėjo bÅ«ti sumokėtas 281,00 Eur žyminis mokestis.

Esant nurodytoms aplinkybėms 7,00 Eur žyminio mokesčio permoka grÄ Å¾intina ieÅ¡kovei (CPK 87 straipsnis).

59. Atsakovui buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 112-113). Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos pagal pateiktÄ 2023-02-06 pažymÄ Nr. APD-2023-02238 sudaro 296,67 Eur (b. l. 168). Valstybės dėl atsakovui teikiamos teisinės pagalbos patirtos 26 proc. bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro: 77,13 Eur (296,67 Eur x 26 proc. = 77,13 Eur) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 168-172), kurios iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos valstybei. Kadangi ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, o atsakovas tik 50 proc. yra atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei atlyginimo, todėl dalį jų be ieÅ¡kovės valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas dar turėtų sumokėti ir jis.

CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Kadangi atsakovo elgesys procese buvo tinkamas, jis buvo aktyvus, teikė atsiliepimÄ , kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo, siekė taikaus ginčo sprendimo, byla buvo iÅ¡nagrinėta per vienÄ posėdį, o iÅ¡laidos susidarė, nes atsakovas siekė teisminės gynybos procese ir tokiÄ teisę jis turi, todėl dalies antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų sumokėjimas į valstybės biudžetÄ iÅ¡ esmės pablogintų ir taip sunkiÄ atsakovo turtinę padėtį, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, atsakovas atleistinas nuo visų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei už antrinę teisinę pagalbÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

60. Ieškinį patenkinus iš dalies iš šalių valstybei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai turėtų būti priteisiamos 4,48 Eur byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi iš atsakovo ir ieškovės priteistinos siuntimo išlaidos neviršija 5 Eur šaliai, todėl jos iš atsakovo ir ieškovės valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 267 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, iš atsakovo B.

Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 7678,35 Eur (septynių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 35 centų) negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 101,63 Eur (vieno Å¡imto vieno euro 63 centų) negrÄ Å¾intas mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas iki sutarties nutraukimo, 115,90 Eur (vieno Å¡imto penkiolikos eurų 90 centų) sutarties administravimo mokestį, 1343,41 Eur (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt trijų eurų 41 cento) negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo (2022-01-17) iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo dienos (2023-02-22), 17,32 proc. negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo dienos (2023-02-23) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027-12-19), skaičiuojamas kiekvienÄ mėnesį po 17,32 proc. metinių palÅ«kanų nuo pagal sutartį tÄ mėnesį turėjusio bÅ«ti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus sutarties terminui negali virÅ¡yti 3239,23 Eur sumos, 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 9239,29 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 12 d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 208,00 Eur (dviejų Å¡imtų aÅ¡tuonių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl negautų pajamų (nuostolių) atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, valstybei 77,13 Eur (septyniasdeÅ¡imt septynių eurų 13 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

A. B. Č. praÅ¡ymÄ dėl sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo atmesti. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, 7,00 Eur (septynių eurų) permokėtÄ Å¾yminį mokestį, sumokėtÄ 2022-09-07 mokėjimo nurodymu Nr. 89 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose.

Teisėja Asta Čebatoriūtė