2022-12-21 Nr. AB-31275-2-10-3-00212-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-666-525/2022

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00212-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. H. (N. H.) ir T. M. H. (T. M. H.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. H. ir T. M. H. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl planavimo sąlygų dalies pripažinimo neteisėtomis, posesijos atkūrimo ir įpareigojimo parduoti valstybinės žemės plotus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai N. H. (N. H.) ir T. M. H. (T. M. H.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) išduotas 2019 m. rugsėjo 26 d. teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG118318 ir Nr. REG118321 neteisėtomis ta apimtimi, kuria numatoma, jog laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, turi būti planuojami kaip atskiri žemės sklypai; 2) iš dalies atkurti Klaipėdos karinės girininkijos Poligono plane pažymėtą buvusią 0,9 ha posesiją Nr. 28 prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje; 3) įpareigoti NŽT išduoti teritorijų planavimo sąlygas laisvos valstybinės žemės ploto, esančio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės ploto, esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, planavimui ir prijungimui prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei parduoti šiuos laisvos valstybinės žemės plotus pareiškėjams; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jiems priklauso žemės sklypai su statiniais (duomenys neskelbtini). Pažeidžiant pareiškėjų teises ir teritorijų planavimo principus nuo 2004 m. yra ribojamos jų teisės racionaliai planuoti teritoriją aplink jiems priklausančius statinius ir privatizuoti žemės sklypą tokio dydžio, koks yra leidžiamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pareiškėjai paaiškino, kad sovietinės okupacijos metais dabartinių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), teritorijoje buvo 0,9 ha žemės plotas, naudotas kariniais okupacinės valdžios tikslais. Nurodytame žemės plote buvo administracinis pastatas, kuris rekonstruotas į gyvenamąjį namą. 1992 m. birželio 29 d. namų valda (duomenys neskelbtini) perėjo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos žinion. 1995 m. trys asmenys (H. K., S. C., E. M.) privatizavo po 6 arus žemės po jiems priklausančiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) ir buvo suformuotas 18 arų žemės sklypas. Pareiškėjai teigė, kad 2002 m. gegužės 22 d. jie įsigijo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Palangos miesto savivaldybės taryba 2004 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 127 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau ir – Detalusis planas) patvirtino detalųjį planą, kuris, pareiškėjų teigimu, numatė aiškų ir logišką bei teritorijų planavimo principus atitinkantį kvartalo, kuriame yra žemės sklypai (duomenys neskelbtini), planavimą. Šio Detaliojo plano suformuotų sklypų išorinės ribos iš principo atitiko 0,9 ha žemės sklypo ir šalia buvusio sklypo dalies ribas. Detalusis planas numatė pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ribų keitimą ir ploto didinimą iki 40 arų racionalesnės formos ir žemėnaudos žemės sklypo. Pareiškėjai pažymėjo, kad 2004 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Po Detaliojo plano patvirtinimo pareiškėjai pagal Detaliojo plano sprendinius apsitvėrė Detaliuoju planu suplanuotą 40 arų sklypą tvora, sutvarkė teritoriją, suremontavo įvažiavimą iš pietinės pusės į teritoriją.

3. Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikinta Detaliojo plano dalis dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 2019 m. sausio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi atmetė NŽT kasacinį skundą dėl pareiškėjams palankių žemesniųjų instancijų teismų sprendimų, kuriais NŽT įpareigota parduoti ieškovams žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjai teigė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. birželio 10 d. įsakymais buvo pritarta pareiškėjų inicijuotam teritorijų planavimo procesui – Nemirsetos detaliojo plano ir Detaliojo plano aptariamoje teritorijoje keitimui. NŽT 2019 m. rugsėjo 26 d. išdavė teritorijų planavimo sąlygas, kuriose viena iš sąlygų nurodyta, jog laisvą valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvą žemės plotą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, formuoti atskirais žemės sklypais, kadangi jie neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 papunktyje nustatytų įsiterpusio valstybinės žemės ploto kriterijų. Pareiškėjai nurodė, kad pagal priimtus sprendimus ir institucijų išduotas sąlygas vyksta aptariamos teritorijos planavimo procesas. Projektuotojas parengė koncepciją, pagal kurios preliminarius sprendinius numatytas įsiterpusių sklypų, kaip siaurų juostų, projektavimas ir prijungimas prie pareiškėjų žemės sklypo. Pasak pareiškėjų, šie sprendiniai, nors ir teisėti bei pagrįsti, tačiau nėra pakankami pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti.

5. Pareiškėjų teigimu, NŽT teritorijų planavimo sąlygos dalyje, kurioje nurodoma atitinkamus žemės plotus formuoti atskirais sklypais, yra neteisėtos. Laisvos žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, negali būti formuojami atskirais sklypais (Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktis). Tai, pareiškėjų vertinimu, be kita ko, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis bei 2015 m. balandžio 1 d. ekspertizės aktas, kuris nėra nuginčytas. Pareiškėjai pažymėjo, kad vertinant Klaipėdos karinės girininkijos Poligono plano grafinius sprendinius matyti, jog dabartiniai sklypai (duomenys neskelbtini) visiškai patenka į buvusią 0,9 ha posesiją Nr. 28. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, dabartiniame (duomenys neskelbtini) sklype esantis gyvenamasis namas pastatytas 1958 m. Dabartiniai žemės sklypai (duomenys neskelbtini), kartu su kitais žemės plotais istoriškai funkcionavo kaip viena posesija.

6. Pareiškėjų teigimu, yra įmanomas buvusios posesijos atkūrimas prie sklypo (duomenys neskelbtini) prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir laisvos valstybinės žemės plotą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje. Pareiškėjai akcentavo, kad pagrindinis tikslas yra nuosavybės į žemės plotus (laisvos žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje) įgijimas ir šių plotų tvarkymas. Pasak pareiškėjų, tokius teisėtus pareiškėjų lūkesčius jiems sukūrė Detalusis planas, kuris buvo iš dalies panaikintas, taip neteisėtai ir nepagrįstai paneigiant pareiškėjų lūkesčius.

7. Pareiškėjai pažymėjo, kad anksčiau nurodytų žemės plotų dydis formavimo ir pardavimo požiūriu yra labai aiškus. Žemės plotas sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje pusėje ir sklypo (duomenys neskelbtini). šiaurinėje pusėje yra ribojamas kelio, kuris turi jam suformuotą žemės sklypą, todėl šio ploto konfigūracija yra aiški. Žemės ploto tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracija taip pat aiški. Iš pietinės pusės plotas ribojamas kelio, nors ir nesuformuotu atskiru sklypu, tačiau būsima ploto riba atitiks sklypų (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) pietinę liniją.

8. Pareiškėjai prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) ištirti: 1) ar Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio reguliavimas ta apimtimi, kuria nustatomas maksimalus galimo privatizuoti įsiterpusio žemės ploto dydis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 9 straipsnio 3, 4 dalims, kur nustatomas didesnis (0,2 ha kiekvienam gyvenamojo namo savininkui) galimas privatizuoti žemės plotas, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 94 straipsnio 2 punktui, numatančiam, kad Vyriausybė vykdo įstatymus; 2) ar Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 papunktis atitinka Konstitucijos 29 straipsnį, kuriame įtvirtinta visų asmenų lygybė prieš įstatymus. Taip pat, įvertinti ar nurodytas Vyriausybės nutarimas atitinka konstitucinį teisinių lūkesčių apsaugos principą; 3) ar Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio reguliavimas atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 8 straipsnio 1 daliai dėl teritorijos, kuri faktiškai patenka į buvusią posesiją, ribojimo privatizuoti, tokiu būdu užtikrinant tokios teritorijos tvarkymą, apsaugą, želdynų kiekį ir galiausiai racionalų teritorijos tvarkymą ir planavimą, taip pat, ar atitinka Konstitucijos 54 straipsnį įpareigojantį valstybę nustatyti tokį reguliavimą, kuris užtikrintų vertingų vietovių apsaugą.

9. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. liepos 17 įsakymu Nr. A1-999 „Dėl Nemirsetos detaliojo plano ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinio miško), ir pravažiavimo šiaurinėje ir pietinėje dalyje (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtino teritorijos tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinio miško), ir pravažiavimo šiaurinėje ir pietinėje dalyje (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo schemą. Šiuo Įsakymu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius nusprendė rengti Nemirsetos detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 1 punktu, ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 127 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, keitimą, teritorijoje tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinio miško), ir pravažiavimo šiaurinėje ir pietinėje dalyje (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad Įsakymu nustatyta, jog planavimo organizatorius yra Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, plano rengimo iniciatoriai – pareiškėjai N. H. ir T. M. H..

11. Atsakovas teigė, kad teritorijų planavimo dokumentų teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarką reglamentuoja Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – Tvarkos aprašas), kuris yra privalomas teritorijų planavimo organizatoriams, teritorijų planavimo dokumentų rengėjams, planavimo sąlygas išduodančioms, teritorijų planavimo dokumentus derinančioms, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms.

Atsakovas paaiškino, kad NŽT Palangos skyrius, vadovaudamasis Tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) 2019 m. rugsėjo 26 d. parengė ir pasirašė elektroniniu parašu (K-VT-25-19-442, K-VT-25-19-443) Teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG118321 ir Nr. REG118318 (toliau – ir Teritorijų planavimo sąlygos). Teritorijų planavimo sąlygų 8 punkte buvo nurodytos kitos teritorijų planavimo sąlygos, kuriose buvo išdėstyta tai, kad formuojamas valstybinėje žemėje įsiterpęs žemės sklypas, turi atitikti Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatytus kriterijus, turi būti numatytos suformuoto žemės sklypo sujungimo su pagrindiniu žemės sklypu sąlygos – laisvą valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir laisvą valstybinės žemės plotą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje, reikalinga formuoti atskirais žemės sklypais, kadangi jie neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatytų įsiterpusio valstybinės žemės ploto kriterijų; suformuotiems žemės sklypams žemės naudojimo būdas turi būti nustatomas, atsižvelgiant į esamų pastatų paskirtį arba miesto bendrąjį planą ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d.

įsakymu Nr. 3D-830/D1-920 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“; žemės sklypams turi būti nustatytos taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, numatytos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; nustatant servitutus reikia vadovautis Žemės įstatymo 23 straipsniu ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, bei Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541; projekto sprendiniais nepažeisti trečiųjų asmenų teisių.

12. Atsakovas paaiškino, kad laisvos valstybinės žemės plotų, įsiterpusių tarp privačių žemės sklypų, formavimą, pardavimą reglamentuoja Žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei kiti teisės aktai. Atsakovas pažymėjo, kad NŽT Palangos skyriaus specialistas, vadovaudamasis minėtais teisės aktais ir remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, parengė planuojamos teritorijos schemą, kurioje detaliai, pažymėdamas atstumus ir sklypų plotus, pagrindė Planavimo sąlygų 8 punkte „Kitos teritorijų planavimo sąlygos“ išdėstytus argumentus.

13. Atsakovas dėl pareiškėjų reikalavimo iš dalies atkurti minimą Klaipėdos karinės girininkijos Poligono plane pažymėtą buvusią 0,9 ha posesiją Nr. 28 paaiškino, kad posesijų ribos yra žymimos, vykdant žemės reformos ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūras Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie iki 1940 m. nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdė žemės sklypus, atkuriant jiems nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą turtą – žemę, pagal iki 1940 m. liepos 22 d. galiojusį administracinį-teritorinį suskirstymą buvusią natūra (turėtoje vietoje). Natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, o sklypų ribas formuoja savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirti atsakingi savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai. Atsakovas pažymėjo, kad NŽT Palangos skyrius nevykdo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų į žemę natūra (turėtoje vietoje) planuojamoje teritorijoje tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinio miško), ir pravažiavimo šiaurinėje ir pietinėje dalyje, (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija nėra pateikusi kartografinės informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę šioje vietoje. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai nėra pateikę prašymų atkurti jiems nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą turtą – žemę, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai neteisėtai reikalauja atkurti jiems nuosavybės teises jų minėtoje posesijoje, kuri nėra pažymėta jokiuose NŽT Palangos skyriaus turimuose archyviniuose dokumentuose kaip asmeninės nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdytas turtas.

14. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai praleido terminą NŽT veiksmams apskųsti. Pareiškėjai NŽT 2019 m. rugsėjo 26 d. išduotas Teritorijų planavimo sąlygas, dėl kurių 2020 m. balandžio 3 d. pateikė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, turėtų ginčyti, vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pareiškėjų N. H. ir T. M. H. skundą atmetė.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai teismui pareikštame skunde iš esmės nesutiko su NŽT 2019 m. rugsėjo 26 d. Teritorijų planavimo sąlygose Nr. REG118318, Nr. REG118321 nurodyta kita teritorijų planavimo sąlyga, ta apimtimi, kuria numatoma, kad laisvą valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir laisvą valstybinės žemės plotą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, formuoti atskirais žemės sklypais, kadangi jie, pareiškėjų teigimu, neatitinka Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje nustatytų įsiterpusio valstybinės žemės ploto kriterijų.

17. Teismas, vertindamas, ar pareiškėjai nepraleido termino ginčyti NŽT 2019 m. rugsėjo 26 d. Teritorijų planavimo sąlygų pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio ir ABTĮ nuostatas, iš pareiškėjų atstovės paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjai apie ginčijamas Teritorijų planavimo sąlygas sužinojo 2020 m. kovo mėnesį, o į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus su ieškiniu kreipėsi 2020 m. balandžio 6 d. per elektroninių paslaugų portalą. Vėliau Specialioji teisėjų kolegija 2020 m. birželio 15 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti administraciniam teismui. Teismas pažymėjo, kad Teritorijų planavimo sąlygos buvo išduotos ne tiesiogiai pareiškėjams, o projektuotojui ir savivaldybei, kaip planavimo organizatoriams. Teismas akcentavo, kad teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių dėl termino skundui paduoti atsakovas neginčijo ir nenurodė kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjai praleido terminą kreiptis į teismą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybės, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai skundą teismui padavė, nepraleidę ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

18. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjai siekia, jog valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 0,0695 ha, ir laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, kuris sudaro – 0,0996 ha, būtų formuojami kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai. Teismas pažymėjo, jog tuos pačius valstybinius žemės plotus jau įvertino Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1267-162/2016 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016, todėl teismas, nenukrypdamas nuo ankstesnių teismų padarytų išvadų, sprendė, kad laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, yra didesni nei numatyta Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje ir tokie valstybiniai žemės plotai neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nurodyto žemės sklypo dydžio – 0,04 ha, kurie gali būti parduodami be aukciono ir tokie valstybiniai žemės plotai nėra laikytini įsitepusiais žemės sklypais.

19. Vertindamas pareiškėjų teiginius, kad žemės plote, tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), yra įrengti nuotekų tinklai, todėl ant vandentiekio tinklų ir jų apsaugos zonų statyba negalima ir atskiro sklypo formavimas minėtoje vietoje netikslingas bei neracionalus, teismas bylos duomenimis nustatė, jog laisvos valstybinės žemės plote, esančiame tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plote, esančiame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, nėra užstatyti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog minėtuose žemės sklypuose yra nutiesti inžineriniai tinklai – nuotekų bei vandentiekio tinklai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokie sklypai gali būti įgyti privačion nuosavybėn be aukciono (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

20. Dėl pareiškėjų reikalavimo iš dalies atkurti Klaipėdos karinės girininkijos Poligono plane pažymėtą buvusią 0,9 ha posesiją Nr. 28 prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, teismas nurodė, jog posesijos atkūrimas yra susijęs su nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūromis Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie iki 1940 m. nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdė žemės sklypus. Byloje nėra ir pareiškėjai nepateikė duomenų apie tai, ar jų atžvilgiu pradėta nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą jiems atkūrimo procedūra, ar pareiškėjai atitinkamoms institucijoms yra padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jei taip, tai kada tokį prašymą padavė, ar nustatytas ir koks žemės, į kurią pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises, režimas bei ribos. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog ginčo sklypas nėra pažymėta jokiuose NŽT Palangos skyriaus turimuose dokumentuose kaip pareiškėjų asmeninės nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdytas turtas. Teismas nurodė, kad šioje byloje nėra spendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl posesijos atkūrimo ir šis pareiškėjų reikalavimas atmestinas.

21. Vertindamas pareiškėjų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismas, teismas nurodė, kad pareiškėjai šį prašymą iš esmės argumentuoja tuo, kad, jų nuomone, Nutarimo Nr. 692 sąlyga dėl įsiterpusio sklypo ploto prieštarauja Konstitucijai ir Žemės reformos įstatymui, t. y., pareiškėjų teigimu, įsiterpusio žemės ploto rodiklis, esant tam tikroms sąlygoms, turi būti ribojamas tik Žemės reformos įstatymo įtvirtintų ploto rodiklių; žemės reforma Lietuvoje nėra baigta, todėl Žemės reformos įstatymo nuostatos yra privalomos Vyriausybei nustatant teisinį reguliavimą valstybinės žemės pardavimui ne aukciono tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, pažymėjo, kad minėtoje teisės normoje yra kalbama apie galimybę asmenims parduoti jų namų valdų naudojamus žemės plotus, todėl Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies norma yra taikoma formuojant žemės sklypus, o ne didinat jau asmenims priklausančių žemės sklypų ribas. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjų turimas žemės sklypas, kurio dydis 0,18 ha, jau yra suformuotas prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių pastatų, todėl pareiškėjų nurodoma Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies norma negali būti taikoma ir nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismui nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų nurodytų nuostatų konstitucingumo, todėl teismas netenkino pareiškėjų prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

22. Teismas, atmetęs pareiškėjų pagrindinį reikalavimą – pripažinti NŽT išduotas 2019 m. rugsėjo 26 d. teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG118318 ir Nr. REG118321 neteisėtomis ta apimtimi, kuria numatoma, jog laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, turi būti planuojami kaip atskiri žemės sklypai, atmetė kaip nepagrįstus ir išvestinius reikalavimus – iš dalies atkurti Klaipėdos karinės girininkijos Poligono plane pažymėtą buvusią 0,9 ha posesiją Nr. 28 prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, bei įpareigoti NŽT išduoti teritorijų planavimo sąlygas laisvos valstybinės žemės ploto, esančio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės ploto, esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, planavimui ir prijungimui prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei parduoti šiuos laisvos valstybinės žemės plotus pareiškėjams.

III. 23. Pareiškėjai N. H. ir T. M. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjai taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant išaiškinti: ar Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 (Žin. 1999, Nr. 50-1608) 2.15 papunkčio reguliavimas ta apimtimi, kuria nustatomas maksimalus galimo privatizuoti įsiterpusio žemės ploto dydis, neprieštarauja Žemės reformos įstatymo (Nr. VIII-370, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1735 (97.07.23)) 9 straipsnio 3, 4 dalims, kur nustatomas didesnis (0,2 ha kiekvienam gyvenamojo namo savininkui) galimas privatizuoti žemės plotas, ir Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, numatančiam, kad Vyriausybė vykdo įstatymus; ar Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktis atitinka Konstitucijos 29 straipsnį, kuriame įtvirtinta visų asmenų lygybė prieš įstatymus. Taip pat, įvertinti, ar nurodytas Nutarimas Nr. 692 atitinka konstitucinį teisinių lūkesčių apsaugos principą; ar Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio reguliavimas atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (Nr. XII-407, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3824 (2013-07-16)) dėl teritorijos, kuri faktiškai patenka į buvusią posesiją, ribojimo privatizuoti, tokiu būdu užtikrinant tokios teritorijos tvarkymą, apsaugą, želdynų kiekį ir galiausiai racionalų teritorijos tvarkymą ir planavimą. Taip pat įvertinti, ar atitinka Konstitucijos 54 straipsnį, įpareigojantį valstybę nustatyti tokį reguliavimą, kuris užtikrintų vertingų vietovių apsaugą.

25. Pareiškėjai nurodo, kad teismas iš esmės neišnagrinėjo jų argumentų dėl NŽT teritorijų planavimo sąlygų neteisėtumo dalyje, kurioje nurodoma žemės plotus formuoti atskirais sklypais. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje (toliau – ir Žemės plotai), negali būti formuojami atskirais sklypais. Pareiškėjai pažymi, kad Žemės plotuose negali būti formuojami savarankiški kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypai, nes pagal Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą naujų sodybų kūrimas aptariamoje teritorijoje nėra galimas. Žemės plotai pagal Nemirsetos detalųjį planą patenka į gyvenamąją teritoriją. Ši aplinkybė yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartyje. Be to, 2015 m. balandžio 1 d. ekspertizės akte nustatyta, kad Detaliajame plane nenumatytos naujų sklypų formavimo galimybės atitinka teritorijų planavimo tikslus, užtikrinant darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją. Pareiškėjų teigimu, teismas dėl šių jų skunde pateiktų argumentų skundžiamame sprendime nepasisakė.

26. Pareiškėjai akcentuoja, kad teismo sprendime yra vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, kurie atitinkamais aspektais yra visiškai neaktualūs nagrinėjamai bylai dėl jau kelis kartus pasikeitusio teisinio reguliavimo ir iš esmės pasikeitusių aplinkybių, t. y. pareiškėjams nesuprantama, kodėl skundžiamame sprendime yra remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties išaiškinimais dėl įsiterpusių sklypų; be pagrindo perkelti motyvai dėl to, kad Žemės plotuose galima suformuoti racionalaus dydžio žemės sklypus, galima statyti kempingus, naudoti sklypą įvairiems poreikiams; be pagrindo skundžiamame sprendime vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties nuorodomis, kad Žemės plotai ribojasi su nesuformuotais laisvos valstybinės žemės plotais; nepaisant to, kad teismas nagrinėjo neaktualią Nutarimo redakciją; neįvertintas liko pareiškėjų argumentas dėl to, kad pareiškėjams įsigyjant namą (2002 m. gegužės 22 d.) galiojo Nutarimo 2001 m. vasario 24 d. redakcija, kuri ploto kriterijaus įsiterpusiam žemės plotui apskritai nenumatė; skundžiamame sprendime, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties motyvais, nepagrįstai konstatuojama, kad Žemės plotai (pagal NŽT pateiktą schemą 0,0695 ha ir 0,0996 ha) neatitinka įsiterpusio žemės ploto dydžio kriterijaus, nustatyto Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje, tačiau nėra vertinami pareiškėjų argumentai, kodėl nurodytas dydis nėra taikytinas nagrinėjamoje situacijoje.

27. Pareiškėjai teigia, kad teismas sprendime nepagrįstai neatsižvelgė į jų motyvus dėl inžinerinių tinklų ir komunikacijų Žemės plotuose. Pažymi, kad nagrinėjamu aspektu pareiškėjai byloje kėlė du argumentus: 1) neracionalu formuoti Žemės plotus atskirais žemės sklypais, kadangi juose yra inžineriniai tinklai; 2) neteisėta reikalauti formuoti Žemės plotą pietinėje dalyje. Pareiškėjų teigimu, teismas sprendime pasisakė tik dėl pirmojo argumento. Pasak pareiškėjų, vertindamas pirmąjį pareiškėjų argumentą teismo pateiktos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuorodos yra visiškai neaktualios ir, tikėtina, perkeltos iš tos pačios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties. Be to, teismo sprendime nepasisakyta dėl to, kad Žemės plote yra teisėtai įrengtas įvažiavimas į / prie pareiškėjams priklausančio gyvenamojo namo.

28. Pareiškėjai nesupranta, dėl kokių priežasčių jų reikalavimas dėl posesijos atkūrimo buvo nagrinėjamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo kontekste, nors su šiuo institutu reikalavimas neturi nieko bendro. Pareiškėjai pažymi, kad nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai dėl buvusios posesijos atkūrimo ir įpareigojimo NŽT išduoti sąlygas dėl Žemės plotų prijungimo prie pareiškėjų žemės sklypo ir įpareigojimo šiuos plotus parduoti. Pasak pareiškėjų, ne be pagrindo nagrinėjamoje byloje iš pat pradžių buvo pareikštas civilinis ieškinys, kadangi, pareiškėjų įsitikinimu, byloje dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir sprendžiami pareiškėjų konstitucinės nuosavybės teisės apsaugos, teisėtų lūkesčių privatizuoti Žemės plotus teisiniai klausimai. Pareiškėjų įsitikinimu, posesijos atkūrimas nurodyta apimtimi apgins pažeistas jų teises privatizuoti Žemės plotus ir pašalins iš esmės neteisingą situaciją, kuomet pareiškėjų teisėti lūkesčiai privatizuoti Žemės plotus yra sistemingai pažeidinėjami.

29. Pareiškėjų nuomone, Vyriausybės Nutarimo Nr. 692 sąlyga dėl įsiterpusio sklypo ploto prieštarauja Konstitucijai ir Žemės reformos įstatymui, todėl teismas nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą.

30. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovas nurodo, kad NŽT Palangos skyriaus specialistas parengė planuojamos teritorijos schemą, kurioje detaliai, pažymėdamas atstumus ir sklypų plotus, pagrindė Teritorijų planavimo sąlygas 8 punkte „Kitos teritorijų planavimo sąlygos“ išdėstytus argumentus. Teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, jog tuos pačius, pareiškėjų skunde nurodytus valstybinius žemės plotus, jau įvertino Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1267-162/2016 bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016 ir pasisakė dėl šių sklypų.

32. Atsakovas paaiškina, kad posesijų ribos yra žymimos vykdant žemės reformos ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūras Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie iki 1940 m. nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdė žemės sklypus, atkuriant jiems nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą turtą – žemę, pagal iki 1940 m. liepos 22 d. galiojusį administracinį-teritorinį suskirstymą buvusią natūra (turėtoje vietoje). Teigia, kad NŽT Palangos skyrius nevykdo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų į žemę natūra (turėtoje vietoje) planuojamoje teritorijoje tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybinio miško), ir pravažiavimo šiaurinėje ir pietinėje dalyje, (duomenys neskelbtini), taip pat, Palangos miesto savivaldybės administracija nėra pateikusi kartografinės informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę šioje vietoje, o pareiškėjai nėra pateikę prašymų atkurti jiems nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą turtą – žemę. Pasak atsakovo, pareiškėjai neteisėtai reikalauja atkurti jiems nuosavybės teises jų minėtoje posesijoje, kuri nėra pažymėta jokiuose NŽT Palangos skyriaus turimuose archyviniuose dokumentuose kaip asmeninės nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdytas turtas.

33. Atsakovas mano, kad teismas sprendime tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Taip pat teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, motyvuodamas tuo, kad teismui nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų nurodytų nuostatų konstitucingumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pripažinimo NŽT 2019 m. rugsėjo 26 d. išduotas teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG118318 ir Nr. REG118321 neteisėtomis ta apimtimi, kuria numatoma, jog laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, turi būti planuojami kaip atskiri žemės sklypai. Taip pat dėl pareiškėjų prašymo iš dalies atkurti Klaipėdos karinės girininkijos Poligono plane pažymėtą buvusią 0,9 ha posesiją Nr. 28 prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, bei įpareigojimo NŽT išduoti teritorijų planavimo sąlygas laisvos valstybinės žemės ploto, esančio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės ploto, esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, planavimui ir prijungimui prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei pardavimo šių laisvos valstybinės žemės plotų pareiškėjams.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė. Pareiškėjai apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

36. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

38. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

39. Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT praktikoje nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d.) taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009).

40. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę ir priėmė pagrįstą sprendimą pareiškėjų skundą atmesti. Apeliaciniame skunde naujų argumentų, kurie nebūtų buvę įvertinti pirmosios instancijos teisme, iš esmės nėra pateikta. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, sprendime išdėstė argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, todėl papildomai jų nekartoja, o tik akcentuoja esminius kilusio ginčo aspektus.

41. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai ginčija NŽT 2019 m. rugsėjo 26 d. išduotas teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG118318 ir Nr. REG118321 neteisėtomis ta apimtimi, kuria numatoma, jog laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, turi būti planuojami kaip atskiri žemės sklypai. Pareiškėjai siekia, kad aptarti laisvos valstybinės žemės plotai ginčo planavimo sąlygomis būtų numatyti kaip prijungtini prie pareiškėjų nuosavybės teise turimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), t.y. pareiškėjai siekia šiuos laisvos valstybinės žemės plotus įsigyti savo nuosavybėn.

42. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimus).

43. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. vasario 21 d. redakcija) (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą.

44. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 ir 4 punktai numato, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, kai jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, taip pat valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.

45. Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis nustato, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalį valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.

46. Įvertinus aptartas Žemės įstatymo nuostatas konstatuotina, kad pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie yra numatyti Žemės įstatyme.

47. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, jog ginčo laisvos žemės plotuose yra pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, todėl Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu pareiškėjai neturi teisės į ginčo žemės įsigijimą ne aukciono būdu. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad ginčo žemėje yra įrengti inžinieriniai tinklai, nesudaro pagrindo ginčo žemę įsigyti ne aukciono būdu, nes Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato išimti, kad žemės sklypai, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, be aukciono neparduodami.

48. Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692), kurio 2.15 punktas (2016m. gegužės 25d. nutarimo Nr. 521 redakcija) nustato, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas.

Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.

49. Iš nurodytos palengvintos valstybinės žemės pardavimo tvarkos numatymo galima teigti, jog žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas ir neatitinkant tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas.

50. Įvertinus Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytus žemės sklypo, kuris gali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, požymius konstatuotina, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Siaura juosta suprantamas toks laisvas žemės sklypas, kaip jo plotis neviršija 10 metrų tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų).

51. Nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjai siekia ne aukciono būdu įsigyti du laisvos valstybinės žemės plotus, kurių plotai atitinkamai yra 0,0996 ha ir 0,0695 ha, plotis atitinkamai 17 metrų ir 20,61 metrų, todėl konstatuotina, kad ginčo laisvos valstybinės žemės plotai neatitinka esminių faktinių reikalavimų (sklypo dydžio), dėl kurių jie galėtu įgyti įsiterpusių sklypų statusą.

52. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčo valstybinės žemės plotai yra pakankamai racionalaus dydžio ir šią žemę, esančią regioninio parko teritorijoje, galima naudoti įvairiems visuomenę tenkinantiems poreikiams. Pareiškėjų argumentai, kad ginčo žemėje naujų gyvenamųjų namų statyba negalima, nėra teisiškai reikšmingi ir nepaneigia galimybės, kad iš laisvos žemės ploto negalima suformuoti racionalaus žemės sklypo, pritaikant jį įvairiems poreikiams, nesusijusiems su gyvenamųjų pastatų statyba. Kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjų argumentai dėl 2015m. balandžio 1d. ekspertizės akto išvadų. Pažymėtina, kad minima ekspertizė buvo atlikta siekiant įvertinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 127 patvirtinto detaliojo plano sprendinius. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu šis detalusis planas buvo panaikintas, todėl šio panaikinto detaliojo plano sprendiniai bei juos vertinusios ekspertinės išvados nagrinėjamoje byloje nėra aktualios.

53. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016m. liepos 29d. nutartyje pateiktais teisės aktų išaiškinimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2016m. liepos 29d. nutartyje taikė ir aiškino nutarimo Nr. 692 (2004 m. gegužės 1 d. redakcija) nuostatas, kuriose buvo suformuluoti esminiai požymiai, pagal kuriuos sprendžiama ar žemės plotas laikytinas įsiterpusiu žemės sklypu. Šie esminiai požymiai (ploto dydis, atitinkamai 0,04 ha ir 0,05 ha, galimybė formuoti naują žemės sklypą) yra ir 2016m. gegužės 25d. nutarimo redakcijos 2.15 punkte, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016m. liepos 29d. nutartyje pateiktais teisės aktų išaiškinimais.

54. Nurodytų motyvų pagrindu spręstina, jog ginčo žemės plotai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sampratos ir atitinkamai nebuvo teisinio pagrindo ginčo planavimo sąlygose nustatyti, kad šie žemės plotai turi būti planuojami prijungimui prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Konstatuotina, kad planavimo sąlygose teisėtai ir pagrįstai nustatyta laisvą valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir laisvą valstybinės žemės plotą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje, reikalinga formuoti atskirais žemės sklypais, kadangi jie neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatytų įsiterpusio valstybinės žemės ploto kriterijų.

55. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pagal į bylą pareiškėjų pateiktą detaliojo plano, kurio rengimui ir buvo išduotos byloje ginčijamos planavimo sąlygos, koncepciją, pareiškėjų teisė į įsiterpusio žemės sklypo įsigijimą yra realizuojama, nes pagal koncepcijos grafinius duomenis ties pareiškėjų turimu nuosavybėje žemės sklypu (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo šiaurinėje, vakarinėje ir iš dalies pietinėje pusėse projektuojama laisva įsiterpusi žemės juosta, bendrai sudaranti net 0,0547 ha plotą, kurią pareiškėjai galės įsigyti.

56. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantų argumentus dėl ginčo santykiams taikytinų Žemės reformos įstatymo nuostatų. Pažymėtina, kad Žemės reformos įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja žemės sklypų pardavimą tai atvejais, kai formuojami ir parduodami namų valdos žemės sklypai asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl naujos namų valdos žemės sklypo suformavimo, nes namų valdos žemės sklypas 0,18 ha dydžio jau yra suformuotas ir jį pareiškėjai turi nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia pasididinti turimą namų valdos žemės sklypą, o tokių santykių Žemės reformos įstatymas nereglamentuoja.

57. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai yra iškėlę reikalavimus iš dalies atkurti Klaipėdos karinės girininkijos Poligono plane pažymėtą buvusią 0,9 ha posesiją Nr. 28 prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje; taip pat parduoti pareiškėjams laisvos valstybinės žemės plotus, esančius tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotus, esančius žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje.

58. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjai su prašymais atkurti Klaipėdos karinės girininkijos Poligono plane pažymėtą buvusią 0,9 ha posesiją Nr. 28 ir parduoti pareiškėjams laisvos valstybinės žemės plotus, esančius tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotus, esančius žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, būtų kreipęsi į kokią nors kompetentingą instituciją, tame tarpe į atsakovą, taip pat nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad kokia nors kompetentinga institucija, tame tarpe atsakovas, būtų atsisakiusi tenkinti tokius pareiškėjų prašymus. Todėl konstatuotina, kad byloje nėra kilusio administracinio ginčo dėl pareiškėjų keliamų reikalavimų atkurti Klaipėdos karinės girininkijos Poligono plane pažymėtą buvusią 0,9 ha posesiją Nr. 28 ir parduoti pareiškėjams laisvos valstybinės žemės plotus. Kita vertus pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog ginčo teritorijoje iš vis egzistavo pareiškėjų įvardijama posesija Nr. 28. Pareiškėjų byloje pateiktas Klaipėdos karinės girininkijos Nemirsetos poligono planas ginčo teritoriją įvardija kaip sklypą Nr. 28, kuriame yra administracinis pastatas. Tuo tarpu terminas „posesija“ suprantamas kaip nuomojama žemės valda arba miesto namų valda su sklypu. Byloje duomenų, kad Nemirsetos poligono plane pažymėtas sklypas Nr. 28 buvo nuomojamas ar butų buvęs miesto namų valda, nėra.

59. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant ištirti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 p. reguliavimas ta apimtimi, kuria nustatomas maksimalus galimo privatizuoti įsiterpusio žemės ploto dydis neprieštarauja Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3, 4 dalims, kur nustatomas didesnis (0,2 ha kiekvienam gyvenamojo namo savininkui) galimas privatizuoti žemės plotas, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, numatančiam, kad Vyriausybė vykdo įstatymus; ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 p. atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, kuriame įtvirtinta visų asmenų lygybė prieš įstatymus. Taip pat, įvertinti ar nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas atitinka konstitucinį teisinių lūkesčių apsaugos principą; ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 p. reguliavimas atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai dėl teritorijos, kuri faktiškai patenka į buvusią posesiją, ribojimo privatizuoti, tokiu būdu užtikrinant tokios teritorijos tvarkymą, apsaugą, želdynų kiekį ir galiausiai racionalų teritorijos tvarkymą ir planavimą, taip pat, ar atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnį įpareigojantį valstybę nustatyti tokį reguliavimą, kuris užtikrintų vertingų vietovių apsaugą.

60. Analogišką prašymą pareiškėjai buvo pateikę ir pirmosios instancijos teismui, kuris pareiškėjų prašymą motyvuotai atmetė.

61. Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., LVAT 2012-06-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012, 2012-07-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012, 2017-02-07 nutartį administracinėje byloje Nr. P14-822/2017). Taigi, ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies taikymui svarbu tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla ar ne pagrįsta teisinė abejonė dėl atitinkamo įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) nesuderinamumo su Konstitucija.

62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jis visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu pareiškėjų prašymas dėl kreipimosi į LR Konstitucinį teismą buvo nepatenkintas, todėl nekartojant tapačių argumentų konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismui jokių pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų nurodytų nuostatų konstitucingumo nekyla. Dėl ko pareiškėjų prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

63. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

64. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje galutinis procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjų naudai, ir vadovaujantis ABTĮ 40 straipsniu, pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų N. H. (N. H.) ir T. M. H. (T. M. H.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius