0011c931-e71c-44db-89cd-ec52e3fe3343 · Regionų administracinis teismas

?S P R E N D I M A S Administracinė byla Nr. I-5360-505/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01223-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.4;55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 12 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. O., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

O. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. O. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 700 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 3-4) nurodė, kad jis Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. metų atliko bausmę 11 bÅ«rio 3, 2 sekcijose 9, 6, 10, 14 vietose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Akcentavo, jog gyvenamasis plotas buvo labai mažas, jį dar labiau mažino buvę baldai, gyvenamojoje patalpoje sienos nuo drėgmės buvo pasidengusios grybeliu, pelėsiu, langų rėmai mediniai ir supuvę, per tarpus pūsdavo vėjas, nesandarios durys ir jų staktos, netvarkinga elektros instaliacija. Gyvenamosiose patalpose pareiškėjui teko naudotis sanitariniu mazgu (tualetu) visiems nuteistiesiems matant, kadangi jis buvo nepilnai atitvertas, sienelių aukštis 1 m 20 cm, prausykloje nebuvo įrengta veidrodžių, negalėjo apsiskusti.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jam teko miegoti ant geležinių surÅ«dijusių lovų. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėja patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, diskomfortÄ , psichologinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , sumažėjo bendravimo galimybės. Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 10-15). PareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma.

Be to, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Pabrėžė, kad Alytaus pataisos namuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, t. y. gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio (viena su medine, kita - su asfalto danga), futbolo (viena su natūralia, kita - su dirbtine danga), tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse.

Be to, įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti Å«kio brigadoje (87 etatai, pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo dėl priėmimo į darbÄ nebuvo pateikęs), dvasiÅ¡kai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos) ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Be viso to, nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika.

Taigi, tik nuo nuteistojo noro, teisingo prasmingos veiklos susiplanavimo, priklauso ar jis dienas leidžia tÅ«nodamas miegamojoje patalpoje, ar užsiima naudinga sau, konstruktyvia, prasminga veikla. PareiÅ¡kėjas teigia, kad baldai ir tualetai esantys kamerose užima vietÄ ir taip nuteistiesiems tenka mažiau gyvenamojo ploto. Alytaus pataisos namai su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais nesutinka, nes Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. 2015 m. gruodžio 14 d. ir 2016 m. gruodžio 9 d.

Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktus, kuriuose pažeidimų dėl teisės aktais nustatytų sÄ lygų nenustatyta. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Pažymėjo, kad 2 bendrabutis nėra avarinės bÅ«klės, o tik blogos bÅ«klės. Alytaus PN yra finansuojami iÅ¡ valstybės biudžeto skiriant tikslinį finansavimÄ . 2018 m. liepos mėnesį pradėti 2 bendrabučio rekonstrukcijos darbai. Visose patalpose yra užtikrintas nuteistųjų privatumas.

Tualetai ir duÅ¡ai atskirti sienelėmis. Visų bÅ«rių sanitariniuose ir higienos mazguose yra įrengtos praustuvės, veidrodis, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). BÅ«riuose ir uždaros zonos kamerose įrengtos prausyklos ir tualetai yra geros bÅ«klės, nuolat prižiÅ«rimi. PareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmės metu yra baustas už narkotikų vartojimÄ 4 kartus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl sveikatos sutrikimų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų turėtų bÅ«ti atmesti.

PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas.

Prašė skundÄ atmesti. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmę Alytaus PN nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimÄ tinkamomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose patalpose trÅ«ko gyvenamojo ploto normos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Alytaus PN sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su3straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Netinkamas laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia ploto trÅ«kumu gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 ir 111.2. punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.

IÅ¡ byloje pateiktų duomenų (b. l. 10, 20, 21, 25) matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. sausio 26 d. ir nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo paskirtas į 11 bÅ«rį 3 miegamÄ jį, kurio plotas 44,39 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,69 kv. m. PareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. gegužės 26 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. buvo paskirtas į 11 bÅ«rį, 2 miegamÄ jį, kurio plotas yra 43,96 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,66 kv. m (b. l. 11, 20, 25).

Minėti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teisė į 3,1 kv. m plotÄ ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl jam tekusio per mažo gyvenamojo ploto, atmestinas, kaip nepagrįstas. Taip pat pažymėtina, jog nei iki 2010 m. balandžio 30 d. galiojusi Higienos norma, nei po to įsigaliojusios Taisyklės nenumatė, kad į Å¡iuose teisės aktuose įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014).

Tačiau pridurtina, jog į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ).

Pareiškėjas teigė, jog gyvenamojoje patalpoje nebuvo ventiliacijos, todėl sienos nuo drėgmės buvo pasidengusios grybeliu, pelėsiu, langų rėmai mediniai ir supuvę, per tarpus pūsdavo vėjas, nesandarios durys ir jų staktos, netvarkinga elektros instaliacija. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad tokio pobÅ«džio bylose įrodinėjimo naÅ¡ta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Byloje esantis 2008 m. vasario 27 d.

Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas (toliau – ir Aktas) patvirtina, kad, atlikus 2 – ojo bendrabučio apžiÅ«rÄ , jo bÅ«klė pripažinta ne avarine, o bloga. Å iame akte nurodyta, kad vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų žymi korozija, nesandarÅ«s sujungimai, paržeista sanmazgų grindų izoliacija. Praustuvai, klozetai ir visi esantys WC vamzdynai pažeisti stipriai korozijos, estetinė iÅ¡vaizda labai bloga.

Bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Laiptų pakopos iÅ¡trupėjusios, iÅ¡ dalies nukritę darbo armatÅ«ros apsauginis betono sluoksnis. Langų rėmai supuvę, nesandarÅ«s. Durų staktos ir pačios durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziÅ¡kai susidėvėjusios (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.) Stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iÅ¡keltos oro pÅ«slės. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliacijÄ , pakeisti langus ir duris, bÅ«tinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas (b. l. 5-6).

Taigi akivaizdu, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl 2 bendrabučio, o tuo pačiu ir ginčo gyvenamosios patalpos blogos būklės, taip pat pagrindžia pareiškėjo nurodytus blogos patalpų būklės jam sukeltus nepatogumus (patalpose buvo drėgna, veisėsi pelėsis ir grybelis, netvarkingi langai ir durys, elektros instaliacija). Kad kapitalinis remontas reikalingas 2 bendrabučio patalpoms, patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas 2016 m. gruodžio 9 d.

Patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3. 1.12) (b. l. 41-44). PareiÅ¡kėjas skunde minėjo, kad teko naudotis sanitariniu mazgu (tualetu) visiems nuteistiesiems matant, kadangi jis buvo nepilnai atitvertas, sienelių aukÅ¡tis 1 m 20 cm, prausykloje nebuvo įrengta veidrodžių. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , reikalavimo bendrabučio tipo patalpose esančiame sanitariniame mazge sanitarinius įrenginius atskirti sienelėmis nėra nustatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje A-886-662/2018) nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo virÅ¡yta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99).

Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimÄ naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindÄ pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sÄ lygos virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumÄ ) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiÅ¡kai ar visiÅ¡kai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje C. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12).

Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiÅ¡kai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir Å¡iems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo bÅ«rio sanitariniame mazge sanitariniai įrenginiai vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų.

Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti suteiktas nevisiÅ¡kas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, prieÅ¡ingai nei kamerų atveju, tualetais Å¡ioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, Å¡ios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui 11 bÅ«ryje naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y.

Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms pripažinti. Tuo tarpu veidrodžio ar tualeto reikmenų spintelės trÅ«kumas prausykloje negali bÅ«ti laikomas tokio pobÅ«džio pažeidimu, kuris gali sukelti asmeniui neturtinę žalÄ , tuo labiau, kad pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo dėl Å¡io trÅ«kumo jam kilusių pasekmių. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog gyvenamosiose patalpose lovos geležinės, surÅ«dijusios. PareiÅ¡kėjas į bylÄ jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz. raÅ¡ytų, bet neįteiktų skundų, raÅ¡ytinių liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ar pataisos namų administracijÄ dėl prastos baldų kokybės, o pataisos namų administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s tvirtinimai apie tai, kad lovos prastos, todėl Å¡ie skundo argumentai vertintini, kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai ir atmestini. IÅ¡ į bylÄ pateiktos Asmens sveikatos istorijos Nr. 1321 įrašų matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi dėl sutrikusio miego, blogo virÅ¡kinimo, sieros kamščio ausyse, visais kartais skirtas adekvatus gydymas (b. l. 27, 35, 37), todėl teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Ä®vertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę, nenustatęs, kad dėl Å¡io pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ , ar kitas kompetentingas institucijas, neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. O. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo V. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas (higienos normų pažeidimai) buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Daina Kukalienė