000fc888-213d-43c3-a40c-b18ded5a2d94 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-947-613/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04206-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.3; 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 1 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės R. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei R.

K. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo daugiabučio namo savininkų bendrija „Neris“. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 450 Eur turtinės žalos atlyginimo, 12,14 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodo, kad 2019 m. spalio 5 d. buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ä®vykio metu minėtas butas buvo apdraustas bÅ«sto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ vadovavosi BÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. sausio 26 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. vasario 1 d.) (toliau Taisyklės). IeÅ¡kovė nurodo, kad pagal lokalinę sÄ matÄ apskaičiavo, kad buto Nr. 12 remonto kaina sudaro 450 Eur ir iÅ¡mokėjo tokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Apdraustas butas buvo užlietas iÅ¡ atsakovei R. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra virÅ¡ buto Nr.

12. IeÅ¡kovė pažymi, jog siuntė pretenzijÄ atsakovei, ragindama atlyginti žalÄ , tačiau turtinė žala nebuvo atlyginta, todėl ji priteistina.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad 2019 m. spalio 7 d. anksti atėjo kaimynė iÅ¡ 12 buto, teigdama, kad ji (atsakovė) apipylė jÄ (kaimynę). Spalio 5-6 d. ji (atsakovė) su sÅ«numi buvo namie ir pas jÄ namuose visur buvo sausa. Nuėjusi pas kaimynę, pamatė tik sausas dėmes ant sienų, visur buvo sausa. Kaimynė pasakė, kad dėmes yra iÅ¡ daug seniau. Kaimynė prieÅ¡ mėnesį jau buvo skundusis, kad ji (atsakovė) jau jÄ buvo apipylusi vandeniu, teigė, kad yra dėmės, tačiau namo pirmininkė paaiÅ¡kino, jog jau seniau buvo dėmės, kai buvo renovuojamas namas.

Atsakovė nurodo, kad dėl visa ko, gavusi skundÄ iÅ¡ kaimynės, užsuko vandenį. 2019 m. m. spalio 7 d. grįžusi iÅ¡ darbo (12–13 val.), užėjo pažiÅ«rėti, sienos buvo sausos, vanduo nelašėjo. TÄ pačiÄ dienÄ pas jÄ Ä¯ voniÄ pradėjo skverbtis vanduo, kaupėsi ant grindų (vanduo buvo užsuktas). Vandenį valė ir perspėjo pirmininkę. Pirmininkė liepė susiekti su santechniku. Santechnikas pažiÅ«rėjęs pasakė, kad vamzdžiai seni, todėl prabėgo vanduo.

Ä®trÅ«ko maiÅ¡ytuvo Å¡onas ir ėmė purkÅ¡ti. Ä®trÅ«kimas buvo mažas. Ä®trÅ«kimÄ apriÅ¡o drėgmę sugeriančia medžiaga, o po apačia padėjo platų dubenį. Namo santechnikas atsisakė padėti. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kina, kad tÄ dienÄ buvo pajungtas Å¡ildymas ir padidintas slėgis, todėl maiÅ¡ytuvas neatlaikė. Naktį vandens tekėjimas liovėsi. Ryte žadėjo ateiti jos surastas santechnikas, bet neatėjo. Kadangi lašėjimas nesiliovė, susisiekė su namo primininke ir paprašė, kad užsuktų namo vandenį. 2019 m. spalio 8 d. atėjo pirmininkė, vanduo dar nebuvo užsuktas, nuėmė (atvyniojo) medžiagÄ nuo maiÅ¡ytuvo ir vanduo ėmė trykÅ¡ti iÅ¡ tos vietos, kur buvo įtrÅ«kęs. Ji taip pat nuėmė dubenį ir pradėjo fotografuoti, neva, kaip buvo užlieta kaimynė.

Teigia, kad tokios nuotraukos negali bÅ«ti kaip įrodymas. Namuose vanduo buvo iÅ¡jungtas, bet iÅ¡ maiÅ¡ytuvo jis vis vien bėgo. Mano, kad sandėliuke kažkas tyčia atsuko sklendę ir padidino vandens padavimÄ . Jos pakviestas inžinierius nuėjo į sandėliukÄ ir užsuko sklendę, tada vanduo nustojo bėgti. MaiÅ¡ytuvas buvo pakeistas ir po to pastebėjo, kad jos buto sienos atrodo labai panaÅ¡iai kaip kaimynės. Atkreipia dėmesį, kad kaimynė nurodė, jog buvo apipilta spalio 5 d., nors spalio 7 d. ji (atsakovė) matė tik sausas dėmes, kurios jau buvo iÅ¡ seniau.

Mano, kad dėmės iÅ¡ seniau yra po renovacijos, kai buvo apipiltas koridorius. Teigia, kad ieÅ¡kovė turėtų pateikti fotonuotraukas, kaip atrodė kaimynės butas prieÅ¡ 2019 m. spalio 5–7 d. apipylimÄ . Akcentuoja, kad 2019 m. spalio 7 d. įvykio niekas netyrė, ieÅ¡kovės ekspertai buto net neapžiÅ«rėjo, turtÄ galimai sugadino tretieji asmenys. Teigia, kad priskaičiuoti 462,14 Eur, už jau sugadintÄ turtÄ , yra be pagrindo.

4. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad 2019 m. spalio 7 d., apie 16 val., 12 buto savininkė kreipėsi dėl apliejimo, kad laša nuo lubų, šlampa koridoriaus, tualeto sienos. 17 val. buvo apžiūrėtas 12 butas ir nustatyta, kad vanduo liejosi iš viršutinio 15 buto. Vakare (2019 m. spalio 7 d.) šlapti nustojo. 2019 m. spalio 8 d. 8.20 val. 15 buto savininkė telefonu paprašė užsukti bendro stovo vandenį, kadangi prakiuro vonioje maišytuvas ir, uždarius ventilį bute, vis tiek siurbiasi vanduo.

Atsakingas už pastato bendro naudojimo vandentiekį santechnikas-Å¡ilumininkas užsuko stovo vandenį iki 16 val. (2019 m. spalio 8 d.), apie 16 val. patekus į 15 butÄ , nustatyta, kad 12 buto užpylimo priežastys – netvarkinga santechnikos bÅ«klė 15-ame bute, kiauras maiÅ¡ytuvas vonioje. Pastate, (duomenys neskelbtini), už vandentiekio, kanalizacijos, Å¡ilumos bendro naudojimo sistemų priežiÅ«rÄ atsakingas kvalifikuotas specialistas – A. R.. 2017 m. lapkričio 15 d. pastate, adresu (duomenys neskelbtini), užbaigta renovacija pagal modernizavimo programÄ , pastato bendro naudojimo vamzdynas pakeistas, bendro naudojimo vamzdynų bÅ«klė tvarkinga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinys tenkintas. Teismas nusprendė priteisti ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovės R. K. 450 Eur turtinės žalos atlyginimo, 12,14 Eur kompensacines palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 462,14 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 85,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pagrindiniai teismo motyvai: 5.1. Teismas remdamasis pirmininkės paaiÅ¡kinimais bei byloje pateiktomis fotonuotraukomis nustatė, kad atsakovės bute esanti santechnika yra netvarkinga, maiÅ¡ytuvas apriÅ¡tas/apvyniotas medžiaga, ties maiÅ¡ytuvu siena drėgna, o nuėmus nuo maiÅ¡ytuvo apvyniotÄ medžiagÄ , iÅ¡ jo pradėjo skverbtis vanduo, nes jis buvo įtrÅ«kęs, todėl teismas iÅ¡ paminėtų aplinkybių, padarė iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. dėl jos, kaip buto savininkės, nesugebėjimo tinkamai prižiÅ«rėti savo turtÄ , buvo padaryta žala žemiau esančiam butui (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). 5.2.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog atsakovė teigia, kad bendrijos pirmininkė neteisėtai fotografavo jos bute, jokių duomenų, paneigiančių, kad avarijos priežasčiai nustatyti pateiktos fotonuotraukos neatitinka tuo metu atsakovės bute buvusios padėties, nėra pateikta (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Priešingai, pati atsakovė pripažino, jog jos bute buvo trūkęs vonios maišytuvas, tačiau teismas kritiškai vertino atsakovės teiginius, jog maišytuvas jos bute prakiuro vėliau negu buvo nustatytas lašėjimas žemiau esančiame bute, kadangi pačios atsakovės nurodytos aplinkybės yra prieštaringos. 5.3.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad jokių kitų duomenų į bylÄ , kad galimai butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas ne iÅ¡ virÅ¡uje esančio buto, byloje nėra pateikta (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl teismas anksčiau paminėtus atsakovės teiginius, jog maiÅ¡ytuvas jos bute prakiuro vėliau, vertino kaip gynybinę pozicijÄ ir siekį iÅ¡vengti atsakomybės (CPK 185 straipsnis). Taip pat teismas pažymėjo, kad iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iÅ¡ atsakovės buto, aplinkybė, kada tiksliai buvo apipylimas – 2019 m. spalio 5 d. ar 2019 spalio 7 d., esminės reikÅ¡mės paties draudžiamojo įvykio konstatavimui neturi. 5.4.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, kad į jos butÄ iÅ¡ kažkur skverbėsi vanduo ar kad namo bendrojo naudojimo santechnika buvo netvarkinga (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Teismas remdamasis trečiojo asmens į bylÄ pateiktu pastato Å¡ilumos punkto, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros žurnalu, į kurį įraÅ¡omi pastebėti defektai ir trÅ«kumai, tačiau jokie defektai ar trÅ«kumai draudžiamojo įvykio metu fiksuoti nebuvo.

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pateikti duomenys paneigia atsakovės teiginius, jog niekas netikrina ir nežiÅ«ri santechnikos ar kad dėl vandens pratekėjimo galimai kalti tretieji asmenys (CPK 185 straipsnis). 5.5. Teismas nustatė, kad avarija įvyko dėl atsakovės vonioje esančio maiÅ¡ytuvo, o kadangi atsakovė naudojasi minėtu maiÅ¡ytuvu, todėl teismas konstatavo, kad už bute įrengtÄ maiÅ¡ytuvo sandarumÄ yra atsakinga buto savininkė – atsakovė. 5.6. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nors atsakovė ir nurodė, kad priskaičiuoti 462,14 Eur už jau sugadintÄ turtÄ yra be pagrindo, tačiau ieÅ¡kovės nurodyto žalos dydžio nenuginčijo, kokių nors kitokių skaičiavimų, prieÅ¡prieÅ¡inių įrodymų nepateikė (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis), todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja visos sÄ lygos, bÅ«tinos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės kilimui. 5.7.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsiradusi regresinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo jÄ vykdyti iki ieÅ¡kinio priėmimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkino ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 12,14 Eur palÅ«kanų. I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Apeliantė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimÄ ir iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 6.1.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo prašė, atidėti bylos nagrinėjimÄ , kadangi ji tuo metu turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ ir jis buvo tęsiamas, dėl Å¡ių priežasčių ir jaučiamo skausmo negalėjo tinkamai iÅ¡simiegoti ir blaiviai mÄ styti dėl Å¡ių priežasčių negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose. 6.2. Mano, kad teismas iÅ¡klausė tik vienÄ pusę ir priimti sprendimÄ paskubėjo, kadangi ji su minėtu sprendimu nesutinka, kadangi 2019 m. spalio 7 d. vanduo bėgo ne iÅ¡ jos maiÅ¡ytuvo, kadangi vėliau įtrÅ«kus buvo įžiÅ«rima dulksna, tačiau pridėjus rankÄ nieko nesijautė.

O sekančiÄ dienÄ kai jau pradėjo bėgti vanduo pirmininkė tyčia įjungė vandenį, atvyniojo medžiagÄ nuo maiÅ¡ytuvo, kad apeliantė atrodytų kalta. 6.3. Teigia, kad vanduo bėgo iÅ¡ 12 buto, tai raÅ¡o ir pati ieÅ¡kovė, kadangi minėjo, kad per 12 butÄ buvo apipiltas butas. Pas atsakovę namuose buvo atliktas remontas, o maiÅ¡ytuvas atrodė nepriekaiÅ¡tingai.

7. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė su skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 7.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas atsakovės skundžiamÄ sprendimÄ , tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei paliktinas galioti. 7.2. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė nei karto nepateikė teismui reikalingos formos medicininės pažymos, patvirtinančios negalėjimÄ atvykti į teismo, ikiteisminio tyrimo ar karo prievolės įstaigÄ .

Atsakovė teikė teismui tik nedarbingumÄ patvirtinančius dokumentus, tačiau atitinkamos formos pažymos teismui neteikė. Nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų siekusi pasirÅ«pinti ir tinkamu atstovavimu byloje, o praÅ¡ymai atidėti nagrinėjimÄ bÅ«davo teikiami prieÅ¡ pat posėdžius. Teismas ne kartÄ atidėjo bylos nagrinėjimÄ , tenkindamas atsakovės praÅ¡ymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. 7.3. Nurodo, kad atsakovė nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis tinkamai ir rÅ«pestingai, faktinių aplinkybių, kurios dėstomos apeliaciniame skunde, ji teismui raÅ¡ytine forma neteikė.

Pirmosios instancijos teisme atsakovės atžvilgiu buvo priimtas ir sprendimas už akių, kuris vėliau atsakovės praÅ¡ymu buvo panaikintas, tačiau net ir panaikinus sprendimÄ už akių atsakovė procese neveikė aktyviai ir sÄ Å¾iningai. Todėl atitinkami apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės pažeistų teisių, iÅ¡nagrinėjant bylÄ jai nedalyvaujant, yra nepagrįsti. Teismas Å¡iuo atveju tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme. 7.4.

Pažymėjo, kad iÅ¡ byloje pateiktos bendro naudojimo objektų valdytojo informacijos, vanduo iÅ¡ tikro sunkėsi iÅ¡ atsakovei priklausančio buto ir Å¡io prasisunkimo priežastis nebuvo susijusi su bendro naudojimo inžinerinės įrangos gedimais. Bendrija nustatė galimÄ avarijos priežastį ir apie tai pateikė duomenis tiek ieÅ¡kovei žalos administravimo procese, tiek ir teismui į bylÄ . BÅ«tent atsakovei tenka pareiga įrodyti žalos atsiradimo priežastį, tačiau ji į bylÄ nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos atsakomybės nebuvimÄ .

Apeliacinis skundas yra paremtas tik atsakovės subjektyviais pamÄ stymais ir pasvarstymais versijų kėlimu, tačiau tai negali bÅ«ti laikoma pakankamu įrodymu. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 9. Apeliantė (atsakovė) praÅ¡o jos apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). IÅ¡ paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimÄ savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantės praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 5–7 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu ieÅ¡kovės buvo apdraustas bÅ«sto draudimu.

Vadovaudamasi draudimo sutartimi, ieÅ¡kovė įvykį pripažino draudžiamuoju, dėl kurio atsakinga buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė – atsakovė R. K., ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkei iÅ¡mokėjo 450 Eur žalos kompensacijÄ . 2019 m. spalio 20 d. ieÅ¡kovė siuntė atsakovei pretenzijÄ dėl 450 Eur iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau atsakovė ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokos negrÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

13. Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

14. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių konstrukciniai trÅ«kumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų), yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad yra bÅ«tina nustatyti tris civilinės atsakomybės sÄ lygas: žalÄ , neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. IeÅ¡kovas privalo įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai.

Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo, turto techninės būklės nepalaikymo tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas, netinkamas naudojimas reiškia ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

15. ŽalÄ padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

16. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai iÅ¡nagrinėjo bylÄ jai nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nei karto nepateikė teismui reikalingos formos medicininės pažymos, patvirtinančios negalėjimÄ atvykti į teismo posėdį. Atsakovė teikė teismui tik nedarbingumÄ patvirtinančius dokumentus, tačiau ne kiekvienas sveikatos sutrikimas yra kliÅ«tis dalyvauti bylos nagrinėjime, o atsakovė atitinkamos formos pažymos teismui neteikė.

Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų siekusi pasirÅ«pinti ir tinkamu atstovavimu byloje, o praÅ¡ymai atidėti nagrinėjimÄ bÅ«davo teikiami prieÅ¡ pat posėdžius. Teismas ne kartÄ atidėjo bylos nagrinėjimÄ , tenkindamas atsakovės praÅ¡ymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Todėl atitinkami apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės pažeistų teisių, iÅ¡nagrinėjant bylÄ jai nedalyvaujant, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju tinkamai taikė proceso teisės normas.

17. Apeliantės apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad jos bute esantis maiÅ¡ytuvas atrodė nepriekaiÅ¡tingai, kadangi pas jÄ namuose buvo atliktas remontas ir vanduo bėgti iÅ¡ jos maiÅ¡ytuvo negalėjo. Tačiau atsakovė taip pat teigia, maiÅ¡ytuvas buvo įtrÅ«kęs ir iÅ¡ jo ėjo vandens dulksna, apie tai ji informavusi namo pirmininkę, dėl to praÅ¡iusi užsukti vandenį, o pastaroji žinodama, kad apeliantei yra įtrÅ«kęs maiÅ¡ytuvas, atsuko vandenį, dėl to užliejimas įvyko ne dėl apeliantės kaltės, o dėl namo pirmininkės veiksmų.

18. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo. RungtyniÅ¡ko proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta Å¡alis, kuri teigia. Å i principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principÄ , tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigÄ . Abiejų Å¡ių proceso teisės normų turinys yra iÅ¡ esmės tapatus: Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 61 punktas).

19. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant žalos, patirtos dėl užpylimo, atlyginimo klausimÄ , ieÅ¡kovė neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovės buto, užtenka įrodyti, kad užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovės butas, o ne kiti Å¡altiniai. Å ioje byloje atsakovė nesutinka, kad dėl jos veiksmų buvo padaryta žala, taip pat prieÅ¡taringai nurodo vandens užpylimo Å¡altinius. Nagrinėjamu atveju bylos ypatumas tas, kad atsakovė kvestionuoja, dėl kieno kaltės įvyko užpylimas, mano, kad avarija įvyko ne dėl apeliantės kaltės, o dėl namo pirmininkės veiksmų, dėl kurių įvyko užpylimas.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas. IÅ¡ byloje esančio namo administratorės DNSB „Neris“ administruojančios namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 10 d. el. laiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, matyti, kad nustatytos draudžiamojo įvykio aplinkybės bei konstatuotas faktas, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iÅ¡ buto, adresu (duomenys neskelbtini) (priklausančio atsakovei). Byloje esančios trečiojo asmens DNSB „Neris“ pateiktos foto fiksacijos, kurių pagrindu buvo konstatuota atsakovės kaltė dėl apliejimo. Tuo tarpu atsakovė jokių duomenų, paneigiančių ieÅ¡kovės nustatytas aplinkybes, ar duomenų, patvirtinančių jos (atsakovės) nurodytas aplinkybes, nepateikė.

21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad atsakovė į bylÄ nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių savo atsakomybę dėl draudžiamojo įvykio. Atsakovės deklaratyvÅ«s teiginiai, kad pirmininkės veiksmai (vandens pajungimas, maiÅ¡ytuvo izoliacinės medžiagos atriÅ¡imas) lėmė maiÅ¡ytuvo įtrÅ«kimÄ , niekuo nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad fotonuotraukomis nustatyta, kad atsakovės bute esanti santechnika yra netvarkinga, maiÅ¡ytuvas apriÅ¡tas(apvyniotas) medžiaga, ties maiÅ¡ytuvu siena drėgna.

Bendrijos pirmininkės aiÅ¡kinimu nuėmus nuo maiÅ¡ytuvo apvyniotÄ medžiagÄ , iÅ¡ jo pradėjo skverbtis vanduo, nes jis buvo įtrÅ«kęs. Todėl atsakovės teiginiai, kad pratekėjimas įvyko dėl to, kad bendrijos pirmininkė nuėmė apvyniotÄ medžiagÄ yra atmestini, kadangi maiÅ¡ytuvo įtrÅ«kimas buvo jau įsisenijęs, vien tai, kad nuėmus apvyniotÄ medžiagÄ pradėjo skverbtis vanduo darytina neabejotina iÅ¡vada, jog bÅ«tent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. dėl jos, kaip buto savininkės, negebėjimo tinkamai prižiÅ«rėti savo turtÄ , buvo padaryta žala žemiau esančiam butui.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje ne tiek buvo bÅ«tina nustatyti maiÅ¡ytuvo sumontavimo momentÄ , tačiau buvo bÅ«tina nustatyti žalos atsiradimo priežastį, ji ir buvo nustatyta.

23. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai pasisakė dėl atsakovės kaip buto savininkės pareigų, iÅ¡analizavo teisės aktus, reglamentuojančius buto savininkės teises ir pareigas, todėl, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai pripažino atsakovės atsakomybę bei pareigÄ kompensuoti dėl įvykio kilusiÄ Å¾alÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad ji neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų, dėl Å¡ių pareigų nevykdymo ieÅ¡kovei kilo pareiga atlyginti žalÄ .

Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (trÅ«kusio maiÅ¡ytuvo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, bÅ«tent dėl atsakovės veikimo susidarė sÄ lygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti. Nustačius minėtas aplinkybės, darytina iÅ¡vada, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurias turi įrodyti ieÅ¡kovė ir kurios yra bÅ«tinos civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245–6.249 straipsniai). Dėl to apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad atsakomybė atlyginti žalÄ kyla ne jai, o namo pirmininkei.

24. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkcijÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek bÅ«tina, kad nukentėjęs asmuo bÅ«tų grÄ Å¾intas į tÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

Tai reiÅ¡kia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (6.247 straipsnis).

25. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad teismas iÅ¡samiai vertino tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, Å¡alių argumentus, liudytojų parodymus, pasisakė dėl žalos kilimo priežasties, žalos dydžio ir jos apskaičiavimo įrodomosios reikÅ¡mės, t. y. iÅ¡vadas darė iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir padarė neteisingas iÅ¡vadas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 26. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas Å¡ių argumentų nevertina ir dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 27. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 28. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30. IeÅ¡kovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Giedrė Seselskytė