000f912b-10d1-4e35-bd46-2fcd22b8ddd3 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-60-883/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01464-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.; 2.6.10.8.; 2.6.39.2.5.2.; 3.3.1.18.3. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 12 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos StasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2631-853/2018 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R.

S. ir I. S., tretiesiems asmenims P. J. ir V. P. dėl turtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kurį patikslino, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei: 6 014,62 Eur turtinės žalos atlyginimo, 67,56 Eur palÅ«kanų, 5% dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2016-06-15 užpylimo vandeniu metu buvo sugadintos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) patalpos. Ä®vykio metu butas Nr. 32 ieÅ¡kovės buvo apdraustas BÅ«sto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovė nurodė, jog buto Nr. 32 užpylimo židinys buvo virÅ¡uje esančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), o dėl butui Nr. 32 padarytos žalos atsakingi buto Nr. 35 savininkai. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė vadovavosi BÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 67, buvo iÅ¡mokėtos trys draudimo iÅ¡mokos, kurių bendra suma – 6 417,22 Eur.

Ieškovė nurodė, kad pretenzija kreipėsi į atsakovę R. S., tačiau atsakovė atlygino tik 379,99 Eur žalos, todėl ieškovė prašė teismo priteisti 6 014,62 Eur turtinės žalos.

2. Atsakovai R. S. ir I. A. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai nurodė, kad byloje esantys įrodymai paneigia, jog vandens nutekėjimas atsakovų bute galėjo trukti ilgÄ laikÄ ir patvirtina, kad vandens nutekėti galėjo tik minimalus kiekis. Atsakovai nurodė, kad 2016-07-25 ieÅ¡kovė atsakovei pateikė praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2016-06-15 įvykio padarytai žalai atlyginti P. J. iÅ¡mokėjo 379,99 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , o 2016-08-05 379,99 Eur sumÄ atsakovė pervedė ieÅ¡kovei.

Atsakovė nesutinka atlyginti 6 037,23 Eur sumÄ , kadangi ieÅ¡kovė dėl Å¡ios sumos visiÅ¡kai nebendradarbiavo su atsakove, neteikė jokių paaiÅ¡kinimų, susijusių su ieÅ¡kovės nustatytu žalos dydžiu ir iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, neatsakė į atsakovės pateiktus oficialius praÅ¡ymus ir paaiÅ¡kinimus, ir apskritai žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo procese su atsakove nebendradarbiavo. Atsakovė nurodė, kad draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta netinkamam subjektui, t. y. ne P. J., todėl atsakovė neturi pareigos atlyginti ieÅ¡kovės praÅ¡omos sumos, taip pat ieÅ¡kovės iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka nėra susijusi su realia žala, kuri buvo padaryta butui, esančiam (duomenys neskelbtini) dėl 2016-06-15 atsakovės bute įvykusios avarijos.

Atsakovė pažymėjo, kad tiek 293,88 Eur draudimo išmoka, tiek 5 743,35 Eur draudimo išmoka yra nepagrįstos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Telšių apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų R. S. ir I. S. ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai 1 236,24 Eur skolos, 798,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad vertinant ieškovės įrodymus pastebėta, jog kai kurie įrodymai vienas su kitu nedera ir yra tarpusavyje prieštaraujantys.

Teismas taip pat vertino, kad nuotraukose matomas nuostolių dydis niekaip nepatvirtina nuostolių dydžio, numatyto 2017 m. sausio 16 d. lokalinėje sÄ matoje. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad iÅ¡moka už vonios pompos EA390 ir jos keitimo darbus iÅ¡mokėta nepagrįstai, kadangi defektiniame akte Nr. 94 nėra nustatyta vandens pompos gedimo priežastis. Teismas, vadovaudamasis BÅ«sto draudimo taisyklėmis (Taisyklės) ir byloje pateiktais duomenimis nurodė, kad draudimo iÅ¡moka už planÅ¡etinį kompiuterį Galaxy Tab 3 P5200 draudėjui negalėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta, kadangi nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys draudėjo planÅ¡etinio kompiuterio įsigijimÄ ir atsakovai Å¡ios sumos neturi atlyginti.

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, reikalaudama iÅ¡ atsakovų atlyginti nuostolius už telefonÄ Samsung Galaxy Ace GT-S5830i, teismui pateikė tik nuotraukas, o nesant defektiniame akte nurodytos telefono gedimo priežasties, teismas negali daryti iÅ¡vados, jog telefonas Samsung Galaxy Ace GT-S5830i buvo sugadintas dėl atsakovų veiksmų ir jų kaltės. Ginčijamame sprendime taip pat pažymima, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų virtuvinės spintelės, lamos kailio bei sieninės spintos plokÅ¡tės kainÄ .

Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) turto sugadinimo, dalį ieškovės reikalavimų atlyginti nuostolius atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų argumentus, kad jie neturi pareigos atlyginti ieÅ¡kovės praÅ¡omos sumos, nes draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta netinkamam subjektui, t. y. ne P. J.. Teismas nustatė, kad užlietas butas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso P. J. ir V. P., tačiau butui yra taikoma hipoteka, o pagal CK 4.196 str. 2 d., jeigu įkeisto daikto vertė sumažėjo, o skolininkas neįvykdė įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, arba daiktas žuvo, kreditoriai turi teisę į daikto draudimo sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ jų reikalavimų sumos, iÅ¡mokamos tokia pat eile, kokia turėjo bÅ«ti patenkinti jų reikalavimai. Teismas sprendė, jog draudimo iÅ¡mokos sumokėjimas hipotekos kreditoriui yra teisėtas ir neprieÅ¡tarauja jokioms įstatymo normoms.

5. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės pateikta 2017 m. sausio 16 d. gyvenamojo buto remonto darbų po užliejimo lokalinė sÄ mata nėra tinkamas įrodymas, nes į jÄ Ä¯traukti darbai yra pertekliniai, neįrodyta, jog visi lokalinėje sÄ matoje nurodyti nuostoliai atsirado dėl atsakovų veiksmų. Teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais sprendė, kad iÅ¡ nuotraukų matomi grindų defektai atsirado ne dėl atsakovų veiksmų, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl sugadintų grindų iÅ¡ atsakovų.

Taip pat teismas nurodė, kad į lokalinę sÄ matÄ nepagrįstai įtrauktos iÅ¡laidos sezoniniams ir specifiniams darbams, papildomam darbo užmokesčiui, socialinio draudimo iÅ¡laidos, statybvietės iÅ¡laidos, todėl 1 018,89 Eur suma už nurodytus papildomus darbus į lokalinę sÄ matÄ Ä¯traukta nepagrįstai. Teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų 16,38 Eur kompensacinių palÅ«kanų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 6. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 6.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės institutÄ , bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ . Turto sugadinimo, sunaikinimo aktas ir lokalinė sÄ mata yra ne prieÅ¡taraujantys vienas kitam įrodymai, o papildantys vienas kitÄ . IeÅ¡kovė, skaičiuodama draudimo iÅ¡mokÄ , įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir sprendė, kad yra reikalinga suremontuoti daugiau nei yra sugadinta. 6.2.

Pirmosios instancijos teismas nevertino trečiojo asmens – V. P. parodymų, tačiau atsakovų kviestos liudytojos parodymus vertino kaip pakankamus spręsti, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai apskaičiavimo žalos dydį. 6.3. Nesutiktina su teismo pozicija, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai į lokalinę sÄ matÄ Ä¯traukė netiesiogines iÅ¡laidas, t. y. pridėtinės vertės mokestį, socialinio draudimo iÅ¡mokas ir kt. 6.4. Priimdamas sprendimÄ teismas netinkamai taikė draudimo sutarties nuostatas. Kadangi telefonas Samsung Galaxy Ace GT-S5830i buvo pripažintas neremontuotinu, ieÅ¡kovė negalėjo reikalauti remonto iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų.

IeÅ¡kovė įvertino telefono rinkos kainÄ ir atlygino jo vertę. 6.5. IeÅ¡kovė žalos dydį grindė ne tik raÅ¡ytiniais įrodymais, bet ir V. P. parodymais, kurių teismas visiÅ¡kai nevertino. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , vienus įrodymus vertindamas, o kitus ignoruodamas.

7. Atsakovai R. S. ir I. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 7.1. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos aiÅ¡kiai ir argumentuotai nurodė, kodėl lokalinė sÄ mata prieÅ¡tarauja turto sugadinimo, sunaikinimo aktui. 7.2.

Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendime dėl V. P. parodymų nepasisakė dar nereiÅ¡kia, jog teismas V. P. parodymais nesivadovavo vertindamas įrodymų visetÄ ir priimdamas sprendimÄ Å¡ioje civilinėje byloje. 7.3. Apeliacinio skundo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo yra deklaratyvaus pobÅ«džio, neparemti jokiais konkrečiais įrodymais. IeÅ¡kovė nenurodė esminių pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, nenurodė kokias konkrečiai įrodymų vertinimo taisykles pirmosios instancijos teismas pažeidė. 7.4.

VisiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad žalÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų neteko, nes tuo atveju, jei atlyginama daugiau, nei padaryta žalos, reiÅ¡kia, jog nukentėjusysis nepagrįstai praturtėjo. 7.5. Teismas aiÅ¡kiai motyvavo, kodėl byloje esantys įrodymai nėra pakankami ieÅ¡kovės nurodytam žalos dydžiui priteisti, argumentuotai pasisakė visais žalos vertinimo aspektais, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas neteisingai taikė žalos institutÄ reglamentuojančias teisės normas. 7.6.

Nukentėjusieji asmenys dar nepatyrė faktinių iÅ¡laidų ir nebÅ«tinai jas patirs, o lokalinėje sÄ matoje remonto darbai yra apskaičiuoti įtraukiant netiesiogines iÅ¡laidas, t. y. papildomus darbus, papildomas medžiagas, papildomus mokesčius ir pan. Netiesioginės iÅ¡laidos, nurodytos lokalinėje sÄ matoje, yra tik teoriÅ¡kai galimos, tačiau nebÅ«tinai bÅ«simos ar bÅ«tinos. 7.7. IeÅ¡kovei nepateikus defektinio akto, teismas neturėjo jokios galimybės nustatyti, ar telefonas Samsung Galaxy Ace GT-S5830i sugedo dėl atsakovų veiksmų, ar dėl kitų veiksmų, kuriuos atliko telefono naudotojai.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 9. Byloje nustatyta, kad 2016-06-15 vandeniu buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užpylimas įvyko buto Nr. 35 vonios patalpoje trÅ«kus elektrinio vandens paÅ¡ildytojo pajungimo žarnelei. Ä®vykio metu butas Nr. 32 buvo apdraustas apeliantės (ieÅ¡kovės) AB „Lietuvos draudimas“ bÅ«sto draudimu, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, dėl butui Nr. 32 padarytos žalos atsakingi buto Nr. 35 savininkai. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ apeliantė vadovavosi BÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 67, buvo iÅ¡mokėtos trys draudimo iÅ¡mokos, kurių bendra suma – 6 417,22 Eur, atsakovė R.

S. atlygino tik 379,99 Eur žalos, todėl apeliantė prašė teismo priteisti 6 014,62 Eur turtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų R. S. ir I. S. apeliantės ADB „Lietuvos draudimas“ naudai 1 236,24 Eur skolos, 798,15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Dėl žalos, padarytos turtui, dydžio įvertinimo 10. Apeliaciniu skundu apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos, padarytos butui Nr. 32, dydžiu. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame 2018 m. gruodžio 14 d. sprendime nurodė, kad kai kurie apeliantės įrodymai nedera vienas su kitu ir yra tarpusavyje prieÅ¡taraujantys. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė dėl draudiminio įvykio iÅ¡mokėjo iÅ¡ viso 6 417,22 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , iÅ¡ kurios: 1) 5 743,35 Eur buvo sumokėti pagal lokalinę sÄ matÄ (5 738,81 Eur – pagal lokalinę sÄ matÄ ; 293,48 Eur – už vandens pompÄ ; 17 Eur – pagal vonios defektinį aktÄ ; 305,94 Eur atimti iÅ¡ lokalinės sÄ matos 30 pozicijos, kadangi Å¡ios iÅ¡laidos nebus patirtos, jeigu sÄ matÄ sudariusi įmonė neatliks remonto darbų; 2) 293,88 Eur iÅ¡moka pagal papildomos apžiÅ«ros 2016-11-11 aktÄ (80 Eur už lamos kailį, 170 Eur už virtuvinę spintelę; 43,88 Eur už sieninės spintos plokÅ¡tę); 3) 379,99 Eur iÅ¡moka (289,99 Eur už planÅ¡etės Samsung Tab 3 10.1 analogÄ ; 80 Eur už Samsung Galaxy Ace ir 10 Eur už įrenginių defektavimÄ ).

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad apeliantės pateikta 2017 m. sausio 16 d. gyvenamojo buto remonto darbų po užliejimo lokalinė sÄ mata nėra tinkamas įrodymas, nes į jÄ Ä¯traukti remonto darbai yra pertekliniai, neįrodyta, jog visi lokalinėje sÄ matoje nurodyti nuostoliai atsirado dėl atsakovų veiksmų. Apeliantė nesutiko su teismo pozicija, kad lokalinė sÄ mata ir turto sugadinimo, sunaikinimo aktas prieÅ¡tarauja vienas kitam. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad turto sugadinimo, sunaikinimo akte yra nurodomas tik sugadinto turto mastas ir Å¡io akto pagrindu yra sudaroma lokalinė sÄ mata, kurioje yra apskaičiuojamas reikalingas remontuoti plotas.

Apeliantė teigia, jog ginčo atveju draudimo išmoka buvo apskaičiuota įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir buvo padaryta išvada, kad reikalinga remontuoti daugiau, nei yra sugadinta.

11. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.251 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Sumažintas nuostolių atlyginimas negali bÅ«ti mažesnis už draudimo sumÄ , kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo bÅ«ti privalomai apdrausta. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia įstatymo numatyta situacija, kai deliktinės atsakomybės subjektas, kaltas dėl žalos kilimo asmuo, turi padengti apeliantės, ryÅ¡ium su draudimo sutarties vykdymų turėtas iÅ¡laidas.

12. CK 6.987 straipsnis draudimo sutartį apibÅ«dina kaip sutartį, kuria viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

13. CK 6.997 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (draudimo suma) draudikas įsipareigoja iÅ¡mokėti, nustatoma draudimo sutarties Å¡alių susitarimu arba įstatymu, draudimo suma negali virÅ¡yti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės). Draudėjas (naudos gavėjas) už draudiminę apsaugÄ privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumÄ ar sumas (draudimo įmokÄ (premijÄ ). Taigi, tarp draudėjo P. J. ir apeliantės AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaryta atlygintinė turto draudimo sutartis, pagal kuriÄ apeliantė buvo įsipareigojusi atsitikus draudiminiam įvykiui, iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kuri savo ruožtu paskaičiuojama pagal tam tikras taisykles.

14. CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Tačiau reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Taigi, ir žalos dydis nustatinėjamas ne pagal draudimo santykius reguliuojančias teisės normas, tame tarpe ir žalos atlyginimo bei draudimo iÅ¡mokos dydžio nustatymo taisykles reguliuojančias draudimo Å¡alių santykius, kuriomis remia savo reikalavimus apeliantas, bet pagal CK normas, reguliuojančias asmens deliktinę atsakomybę.

Apeliantė draudimo santykiuose su trečiuoju asmeniu (draudėju) bÅ«dama atlygintinės sutarties Å¡alis, verslininkė, kurios verslo esmę sudaro tai, kad ji už tam tikrÄ mokestį – draudimo įmokÄ garantuoja kitos Å¡alies turto ar kitokio intereso apsaugÄ ir veikia savo rizika, vadovaujasi tam tikromis taisyklėmis. Todėl pagrįsta tikėtis ir reikalauti jos didesnio atidumo ir rÅ«pestingumo bei operatyvumo apskaičiuojant ir iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokas. Pastebėtina, kad draudimo iÅ¡mokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumÄ , draudimo vertę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija ir ekspertų iÅ¡vadomis.

15. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl sunaikinto turto atkuriamosios vertės nustatymo yra nurodęs jog žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo iÅ¡laidų, ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Taigi, pagal CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.

16. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Todėl sprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

17. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės institutÄ , bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ .

18. Ginčo atveju buto Nr. 32 užliejimo vandeniu metu padaryta žala buvo nustatinėjama 2016-07-01 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, 2016-10-24 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, 2016-11-11 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu; draudimo iÅ¡moka buvo paskaičiuota pagal 2017-01-16 lokalinę sÄ matÄ . Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad apeliantė, skaičiuodama draudimo iÅ¡mokÄ , įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir padarė iÅ¡vadÄ , kad yra reikalinga suremontuoti daugiau, nei yra sugadinta. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas butui Nr. 32 užliejimu padarytÄ Å¾alÄ , vadovavosi 2016-11-11 turto sunaikinimo, sugadinimo aktu ir lokalinės sÄ matos 7-9 pozicijos numatytÄ Å¾alos atlyginimo dydį mažino iki atitinkamai 14,91 Eur, 20,36 Eur bei 7,59 Eur.

Teismas taip pat mažino ir lokalinės sÄ matos 10-11 pozicijose numatytÄ Å¾alos dydį iki atitinkamai 60,99 Eur, 54,37 Eur, o lokalinės sÄ matos 12-13 pozicijose numatytÄ Å¾alos atlyginimÄ dėl lubų gruntavimo bei dažymo mažino iki atitinkamai 1,61 Eur ir 15,75 Eur. Pirmosios instancijos teismas Å¡ias žalos atlyginimo iÅ¡laidas mažino iki faktiÅ¡kai patirtų iÅ¡laidų, t. y. sprendė, kad nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti tik už faktiÅ¡kai vandens pažeistÄ plotÄ .

19. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto pažymėto buto plano, buto užliejimo vandeniu metu buvo pažeistos grindys, 2016-11-11 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad bendras buto grindų plotas – 46,77 m2, nurodyta, kad parketlentės deformuotos, pakitusi jų spalva, parketlentės subraižytos nuo durų, nurodytas sugadinimo plotas – 10 m2. IÅ¡ lokalinės sÄ matos matyti, kad reikia iÅ¡ardyti 46,77 m2 parketlenčių, taip pat įrengti 46,77 m2 parketlenčių, darbų kaina (lokalinės sÄ matos 3-4 pozicijos) – 1 810,48 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiantis nuotraukomis negalima nustatyti, jog grindys bÅ«tų deformavusios dėl drėgmės, nematyti grindų spalvos pakitimai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju negali sutikti su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais.

20. Minėta, jog CK 6.251 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė yra tam jog su žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ į bylÄ pateiktų buto nuotraukų matyti, kad dėl drėgmės iÅ¡brinko grindų danga (parketlentės), susidarė nelygus grindų pavirÅ¡ius, dėl ko darinėjant duris galėjo susibraižyti grindys Nelygi grindų danga taip pat matoma ir iÅ¡ nuotraukų, kuriose aiÅ¡kiai matomi skirtingo aukščio tarpai tarp grindų ir grindjuosčių.

IÅ¡ nuotraukų taip pat matoma ir vietomis nuo drėgmės pakitusi grindų spalva, ties sujungimais patamsėjusios parketlentės. Nagrinėjamu atveju skaičiuojant dėl drėgmės kilusiÄ Å¾alÄ grindims buvo atsižvelgta į tai, kad parketlentės sulietame bute yra sujungtos į vienÄ plokÅ¡tumÄ ir lokalinėje sÄ matoje paskaičiuota, kad turi bÅ«ti keičiamas visas grindų plotas (46,77m2). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad apeliantė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl sugadintų grindų iÅ¡ atsakovų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, grindų sugadinimai, matomi nuotraukose, yra atsiradę dėl drėgmės, todėl apeliantė pagrįstai iÅ¡mokėjo kompensacijÄ už sugadintas grindis ir apeliantė reikalavimas atsakovams Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje yra pagrįstas.

21. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu taip pat nurodė, kad turi bÅ«ti mažintinos iÅ¡mokos už tapetais dengtas buto sienas, kadangi buvo aplieta 11,3 m2 (25,83%) tapetais dengtų buto sienų, t. y. teismas mažino nuostolių dydį, numatytÄ lokalinės sÄ matos 7-10 punktuose. IÅ¡ Å¡ių lokalinės sÄ matos pozicijų matyti, kad apeliantė atlygino nuostolius už tapetų nuplėšimÄ , sienų glaistymÄ , gruntavimÄ , tapetų klijavimÄ . Pirmosios instancijos teismas mažino ir lokalinės sÄ matos 11 pozicijoje nurodytas iÅ¡laidas už sienų dažymÄ bei lokalinės sÄ matos 12-13 pozicijos nurodytas iÅ¡laidas už lubų pavirÅ¡ių pagrindo gruntavimÄ bei dažymÄ .

Kaip ir buto grindims padarytų nuostolių paskaičiavimo atveju, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog žalos galima reikalauti tik už faktiÅ¡kai pažeistus plotus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2016-11-11 turto sunaikinimo, sugadinimo ataskaita, neatkreipė dėmesio, kad minėtoje ataskaitoje yra nurodytas tik turto sunaikinimo, sugadinimo pobÅ«dis ir laipsnis, neapskaičiuojant padarytos žalos atlyginimo darbų. CK 6.251 str. numatytas visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas reiÅ¡kia tai, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad užliejus dalį žemiau esančio buto sienos, siekiant jÄ atstatyti į buvusiÄ padėtį yra reikalinga perdažyti ar tapetais iÅ¡klijuoti jÄ visÄ , o ne tik sulietÄ jos dalį, kadangi tik tokiu bÅ«du yra apginamos žalÄ patyrusio asmens teisės, kadangi civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Toks deliktinės atsakomybės tikslas yra nurodomas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018). Kaip minėta, iÅ¡ byloje esančio sužymėto buto plano matyti, kad 2016-06-15 buvo užlietos visos buto Nr. 32 grindys (iÅ¡skyrus vonios bei balkono grindis), taip pat buvo pažeistos penkios buto sienos (patalpos 32-3, 32-1, 32-6, 32-5, 32-4), pažeistos keturių patalpų lubos (32-1, 32-3, 32-4, 32-5). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.251 str. įtvirtinto visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ ir nepagrįstai mažino žalos dydį (lokalinės sÄ matos 7-13 punktuose).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad lokalinės sÄ matos 2-6 pozicijos (baldų iÅ¡ skydų iÅ¡ardymas, parketlenčių grindų iÅ¡ardymas, grindų dangų įrengimas, medinių grindjuosčių permontavimas, grindjuosčių dažymas) laikytinos nepagrįstomis. Atsižvelgus į byloje pateiktus įrodymus matyti, kad minėti darbai, siekiant užlietÄ butÄ atstatyti į buvusiÄ padėtį, yra bÅ«tini ir reikalingi, todėl spręstina, jog apeliantė pagrįstai lokalinėje sÄ matoje atliko Å¡ių darbų kainos paskaičiavimus ir įtraukė juos į žalos atlyginimÄ .

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog lokalinėje sÄ matoje nurodytos tiesioginės 5 738,81 Eur iÅ¡laidos yra pagrįstos ir apeliantė pagrįstai reikalauja Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ atsakovų.

22. Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantė negalėjo į lokalinę sÄ matÄ Ä¯traukti netiesiogines iÅ¡laidas, t. y. pridėtinės vertės mokestį, socialinio draudimo iÅ¡mokas ir pan. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 16 d. nutartyje Nr. 3K-3-12/2009 nurodė, jog draudimo iÅ¡moka apskaičiuojama ir iÅ¡mokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintÄ turtÄ ar ne.

Be to, draudimo iÅ¡mokÄ draudėjas gali naudoti savo nuožiÅ«ra, t. y. draudėjas gali draudimÄ iÅ¡mokÄ panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (pvz., naujam daiktui įsigyti, turimoms skoloms grÄ Å¾inti ir kt.). Taigi darytina iÅ¡vada, kad 743,28 Eur netiesioginės iÅ¡laidos į lokalinę sÄ matÄ buvo įtrauktos pagrįstai. Dėl žalos bute buvusiam turtui 23. Byloje nustatyta, jog nukentėjusiems apeliantė draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjo 3 pavedimais: 293,88 Eur pavedimu, iÅ¡ kurių iÅ¡mokėta 80 Eur už lamos kailį, 170 Eur už virtuvinę spintelę bei 43,88 Eur už sieninės spintos plokÅ¡tę; 379,99 Eur, iÅ¡ kurių 289,99 Eur iÅ¡mokėta už planÅ¡etę Samsung Galaxy Tab 3, 80 Eur už mobilųjį telefonÄ Samsung Galaxy Ace bei 10 Eur už įrenginių defektavimÄ pagal čekį; 5 743,35, iÅ¡ kurių 5 738,81 Eur iÅ¡mokėtas pagal lokalinę sÄ matÄ , 293,48 Eur iÅ¡mokėti už vonios pompÄ , 17 Eur už vonios defektinį aktÄ (iÅ¡ sÄ matos iÅ¡minusuota 30 pozicija (305,94 Eur).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad telefonas Samsung Galaxy Ace buvo sugadintas dėl atsakovų veiksmų ir jų kaltės. Teismas taip pat sprendė, jog draudimo iÅ¡moka negalėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta draudėjui ir už planÅ¡etinį kompiuterį Samsung Galaxy Tab 3, kadangi nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys draudėjo planÅ¡etinio kompiuterio įsigijimÄ ir atsakovai Å¡ios sumos neprivalo atlyginti. IÅ¡ byloje pateikto bÅ«sto draudimo liudijimo matyti, kad turtas draudėjų bute buvo apdraustas maksimaliu namų turto draudimo variantu, kuriam buvo taikoma ir iki 600 Eur apsauga mobiliesiems telefonams, planÅ¡etiniams kompiuteriams bei neÅ¡iojamiems kompiuteriams.

Byloje yra pateiktas defektinis aktas, iš kurio matyti, kad planšetė Samsung Galaxy Tab 3 buvo pažeista vandens ir įrenginys neremontuojamas. Byloje taip pat pateiktos planšetės Samsung Galaxy Tab 3 bei telefono kainos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek planšetės, tiek telefono atveju yra pateiktos naujų įrenginių kainos, kurios ir buvo atlygintos apeliantės, tačiau Būsto draudimo taisyklių Nr. 67 (2016-01-26 redakcija, galiojanti nuo 2016-02-01) 3 priede yra numatyti metiniai namų turto nusidėvėjimo dydžiai.

Nagrinėjamu atveju byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad minėtas turtas (mobilusis telefonas bei planÅ¡etinis kompiuteris) priklausė draudėjams, tačiau byloje nebuvo pateikta duomenų, kurie patvirtintų minėtų įrenginių įsigijimÄ , taip pat byloje nėra aiÅ¡ku, ar įrenginiai jų sugadinimo metu buvo nauji, ar jiems turėjo bÅ«ti skaičiuojamas BÅ«sto draudimo taisyklių Nr. 67 3 priede nurodytas nusidėvėjimas. Kaip minėta, CK 6.249 str. 1 d. be kita ko nurodyta, kad jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų žalos dydžiui minėtiems įrenginiams nustatyti, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį apeliantės reikalavimÄ .

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais buvo atmestas apeliantės reikalavimas dėl 293,88 Eur priteisimo. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų lamos kailio vertę, taip pat kailio sugadinimo priežastis. Apeliantė nenurodė kokiu būdu buvo nustatyta virtuvinės spintelės vertė, taip pat byloje nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys sieninės spintos plokštės piniginę vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu iš byloje pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti daiktų vertės, todėl apeliantės 293,88 Eur reikalavimas yra laikytinas nepagrįstu.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimÄ dėl sugadintos vandens pompos. Byloje pateiktas defektinis aktas Nr. 94, kuriame nurodyta, kad sugedusi pompa EA390 ir valdymo modulis, tačiau defektiniame akte nenurodyta pompos sugadinimo priežastis. Byloje taip pat pateiktas iÅ¡raÅ¡as dėl vandens pompos pirkimo, tačiau jame nėra nurodyta vandens pompos kaina. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog vandens pompa buvo sugadinta dėl buto Nr. 32 užliejimo, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 293,48 Eur atlyginimo už vandens pompÄ yra atmetamas.

26. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , atmestini apeliantės reikalavimai dėl 379,99 Eur ir 289,99 Eur iÅ¡mokėjimo, iÅ¡ dalies tenkintinas apeliantės reikalavimas dėl 5 743,35 Eur iÅ¡mokėjimo, atmetant 293,48 Eur reikalavimÄ už vandens pompÄ , t. y. tenkintinas reikalavimas dėl 5 449,87 Eur nuostolių atlyginimo (5 743,35-293,48=5 449,87). Kadangi atsakovai apeliantei jau yra sumokėję 379,99 Eur pagal apeliantės pretenzijÄ , iÅ¡ atsakovų apeliantei priteistina 5 069,88 Eur.

27. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl skolos priteisimo, taip pat keistinas ir priteisiamų palÅ«kanų dydis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kompensacinės palÅ«kanos turi bÅ«ti skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 2 d. (kai atsakovams buvo pateiktas raÅ¡tas dėl 6 037,23 Eur sumos priteisimo) iki 2017 m. gegužės 10 d. (kreipimosi į teismÄ dienos), t. y. už 98 kalendorines dienas. IÅ¡ atsakovų apeliantei priteisiama 67,56 Eur kompensacinių palÅ«kanų (tiek, kiek praÅ¡oma ieÅ¡kinyje).

Dėl procesinės bylos baigties 28. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, tačiau, kaip minėta, teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl lokalinėje sÄ matoje nurodytų iÅ¡laidų pagrįstumo ir remonto reikalingumo. Atsižvelgus į byloje iÅ¡dėstytus argumentus pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 29. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CK 93 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti, apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1 168,53 Eur iÅ¡laidų (137 Eur žyminis mokestis, 911,16 Eur atstovavimo iÅ¡laidos, 120,37 Eur atstovės kelionės iÅ¡laidos). Nagrinėjamu atveju tenkinus 83,35% apeliantės reikalavimų, proporcingai apeliantei iÅ¡ atsakovų priteistina 973,97 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme. Atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 050 Eur atstovavimo iÅ¡laidos, atsiliepimo parengimas, konsultacijos bei 250 Eur už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme).

Kadangi, kaip minėta, buvo tenkinta 83,35% apeliantės reikalavimų, iÅ¡ apeliantės atsakovams priteisiama 216,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä®skaičius Å¡alių tarpusavio bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų apeliantės naudai priteistina 757,52 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

31. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme apeliantė patyrė 346,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (109 Eur žyminio mokesčio ir 237,73 Eur atstovavimo iÅ¡laidų), o atsakovai patyrė 150 Eur iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas ieÅ¡kinį tenkinant iÅ¡ dalies, teismas vertina, kad yra tenkinta 79,11% apeliacinio skundo reikalavimų: apeliantei iÅ¡ atsakovų priteistina 274 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovams iÅ¡ apeliantės priteistina 31,34 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Ä®skaičius Å¡alių tarpusavio bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų apeliantės naudai priteistina 242,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Pakeisti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį solidariems atsakovams R.

S. ir I. S. tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai 5 069,88 Eur (penkis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus 88 centus) žalos atlyginimo, 67,56 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus 56 centus) kompensacinių palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ (5 137,44 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. S. ir I. S. ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai 757,52 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis eurus 52 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.“ Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai 156,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa Bartašienė Egidijus Mockevičius Irena Stasiūnienė