2019-06-12 Nr. AB-12839-3-63-3-02806-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-408-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02806-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei ir akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl žemės nuomos mokesčio dydžio, žemės sklypo vertės pakeitimo ir kito žemės sklypo vertės nustatymo, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų apygardos administraciniame teisme 2018 m. gruodžio 20 d. gautas pareiškėjos A. K. T. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo pareiškėja prašė: 1) atstatyti žemės nuomos mokesčio teisingumą pagal pirminę žemės sklypo vertę 36 403 Lt; 2) nustatyti gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę; 3) priteisti 10 000 000 Eur žalos atlyginimą.

Skunde reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pareiškėja argumentavo tuo, kad buvo sužlugdytas verslas, sugadinta pareiškėjos sveikata.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. sausio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą teismo nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimui iki 2019 m. vasario 4 d., atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl pakeitimo valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų: žemės sklypo vertės ir nuomos mokesčio dydžio ir dėl žemės sklypo vertės nustatymo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundo dalis dėl žalos atlyginimo neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 straipsniuose numatytų reikalavimų.

Teismas vertino, kad iš skundo nėra aišku, kokie asmenys yra pareiškėjai, kokiu būdu pareiškėjai arba kitiems asmenims ( fiziniams, juridiniams) ir kokiu laikotarpiu buvo padaryta žala, kokia tai žala (turtinė ar neturtinė), kurio iš atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės ar akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ konkrečiais veiksmais padaryta atitinkamo dydžio žala. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų žemės sklypo nuomos sutarčių matyti, jog 1998 m. kovo 5 d. 0,4561 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis buvo sudaryta tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir AB „Klasera“, o 2003 m. vasario 17 d. nuomos sutartis sudaryta tarp Klaipėdos apskrities viršininko ir G. M.. Pagal pridėto Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo duomenis 2003 m. vasario 17 d. žemės sklypo nuomos sutartis ir jos nuomininkas G. M. yra įregistruoti registre.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde turi nurodyti, kokios teisės ir teisėti interesai arba pareigos jai kyla iš šių žemės sklypų nuomos sutarčių, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo. Administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 271 straipsnis, ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas pasiūlė pareiškėjai tai įvertinti ir apsispręsti dėl tinkamų atsakovų įtraukimo į bylą, nes akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ neatlieka viešojo administravimo subjekto funkcijų.

Teismas nurodė, kad skunde dėstomos aplinkybės dėl nuomos sutarčių pakeitimo, žalos atlyginimo, susijusios ne su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis, o su kitų asmenų – G. M., personalinės įmonės „Mados oazė“ ir kt.:, kuriuos galimai pareiškėja siekia atstovauti. Pareiškėja prie skundo pridėjo įgaliojimą, kuriuo G. M. įgaliojo ją atstovauti visose teismo įstaigose ir kitose institucijose atliekant konkrečius veiksmus. Teismas vadovavosi ABTĮ 47 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog G. M. yra jos artimas giminaitis ir kad ji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nes tik esant šioms sąlygoms pareiškėja turi teisę atstovauti jį administracinėje byloje administraciniame teisme (paduoti skundą ir atlikti kitus procesinius atstovavimo veiksmus). Pareiškėja nepateikė duomenų, jog ji yra įmonių, kurių interesams galimai atstovauja, darbuotoja, galinti būti šių įmonių atstove teisme, ir tų įmonių įgaliojimų. Teismas pareiškėjai pasiūlė ištaisyti teismo nutartyje nurodytus skundo trūkumus, tinkamai įgyvendinant savo procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str., 33 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą, 2019 m. vasario 20 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. K. T. skundo dalį, paliko nepakeistą, o apeliacinį procesą pagal pareiškėjos A. K. T. atskirojo skundo dalį dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalies, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, nutraukė.

III. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjos A. K. T. skundą, teisme gautą 2018 m. gruodžio 20 d., laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad 2019 m. sausio 4 d. nutartimi buvo nustatęs pareiškėjai A. K. T. terminą iki 2019 m. vasario 4 d. šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti ir pakartojo 2019 m. sausio 4 d. nutarties motyvus. Teismas pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalis, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, negali būti apeliacinio proceso pagal atskirąjį skundą objektu. Šiuo atveju neskundžiama 2019 m. sausio 4 d. nutarties dalis neužkirto galimybės pareiškėjos galbūt pažeistų teisių gynybai.

Teismas pažymėjo, kad teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas naujas terminas pašalinti minėtoje nutartyje nurodytus skundo trūkumus iki 2019 m. kovo 18 d. Teismo siųsta 2019 m. kovo 6 d. nutartis pareiškėjai neįteikta ir grąžinta teismui, nes jos pareiškėja neatsiėmė pašte. Teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjai naują terminą skundo trūkumams šalinti – iki 2019 m. balandžio 8 d., ši nutartis pareiškėjai įteikta viešo paskelbimo būdu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino ir nepateikė patikslinto skundo, atitinkančio įstatymų reikalavimus. Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus nustatytų trūkumų. Pažymėjo, kad 2019 m. sausio 4 d. nutartyje pareiškėjai buvo išaiškinta, jog laiku ir tinkamai neįvykdžius teismo nutarties, skundas gali būti laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

IV. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartį, skundą priimti ir nagrinėti iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra absoliučiai negaliojanti, ji nukentėjusi nuo teisingumą vykdančių institucijų, sužlugdytos dvi įmonės ir verslas. Neturtinė žala turi būti atlyginta regreso būdu iš kaltų asmenų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartis, kuria pareiškėjos A. K. T. skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjos paduotas skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų, jame aiškiai nenurodytos ginčo šalys, skundo dalykas ir pagrindas. Iš paduoto skundo nėra aišku, ar pareiškėja patirtą žalą kildina iš kokio nors viešojo administravimo veiksmų ar kito ūkio subjekto, kuris neturi viešojo administravimo įgaliojimų. Pareiškėja taip pat nebuvo nurodžiusi, su kokiais (Klaipėdos misto savivaldybės ar AB „Klaipėdos vandenys“) galbūt neteisėtais veiksmais siejo žalos atsiradimą. Iš skunde pateiktos informacijos pirmosios instancijos teismui nebuvo galimybės nustatyti nei pareiškėjos prašomos atlyginti žalos pobūdžio, kilimo laikotarpio ir kitų aplinkybių, kurios turi būti žinomos sprendžiant skundo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, priėmimo klausimą. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėja yra tinkama kito fizinio asmens ar juridinių asmenų atstovė administraciniame teisme, atsižvelgiant į ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Todėl teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus, nurodant pagrįsti pareiškėjos įgaliojimus atstovauti kitiems skunde minimiems asmenims, jeigu skundu siekiama apginti jų teises ir teisėtus interesus.

Taigi pareiškėjai pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti nagrinėti administracinę bylą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties, teismas pakankamai aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjai, kokie yra jos skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti, bei nustatė terminą tai atlikti iki 2019 m. vasario 4 d. (imtinai).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai 2019 m. kovo 6 d. ir 2019 m. kovo 26 d. nutartimis buvo papildomai pratęstas terminas trūkumams pašalinti (atitinkamai iki 2019 m. kovo 18 d. ir iki 2019 m. balandžio 8 d. ), šiose nutartyse pakartoti 2019 m. sausio 4 d. nutarties motyvai, pareiškėjai išaiškintos procesinės pasekmės, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu, tačiau byloje nėra duomenų, kad teismo nustatytu terminu (iki 2019 m. balandžio 8 d.) pareiškėja būtų tikslinusi skundą, siekdama pašalinti teismo nurodytus trūkumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, iki skundžiamos nutarties priėmimo pirmosios instancijos teismas pareiškėjai sudarė tinkamas sąlygas įgyvendinti procesinę teisę į teisminę gynybą ABTĮ nustatyta tvarka, bet pareiškėja šia galimybe nagrinėjamu atveju nepasinaudojo.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį, tačiau nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų dėl minėtos nutarties neteisėtumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pareiškėja bendro pobūdžio teiginiais nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji neteisėta ir nepagrįsta, ir šią nutartį panaikinti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijama teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartis neapriboja pareiškėjos teisės kreiptis į teismą su skundu dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Pareiškėja gali pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartis, kuria pareiškėjos skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė