000ab2fc-bb1a-4e30-ba4c-dda8a0ac6134 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-412/2011              Procesinio sprendimo kategorija     20.2.,32.4.,42.11.1., 50.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio,sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovei I.

G. K., ieÅ¡kovų atstovui advokatui Aleksandrui JokÅ«bauskui, atsakovo atstovui advokatui Deiviui Valiuliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1733-370/2010 pagal K. P., D. A., P. B., A. B., J. P., M. D. P., J. R. K., O. R., R. V., L. G., K. P., A. P., R. P., Z. M., G. P., M. K., L. K. B., K. K., P. A., D. D., Z. B., P. B., R.

J., F. B., R. R., A. R. L, B. B., V. D. S., I. G. K., R. R., E. K., N. J., L. N., L. P., R. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Karolinos turas“ (tretysis asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas, ar 1995-02-06 sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos iki 2045 metų sutartis sukūrė ilgalaikės nuomos teisinius santykius, kuriems taikytinos CK 4 knygos nuostatos.

Palangos miesto valdyba ir atsakovas UAB „Karolinos turas“ 1995-02-06 sudarė 3,4048 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. N25/95-0233 (toliau tekste – Sutartis). Sklypas pagal Å¡iÄ sutartį iÅ¡nuomotas ne Å«kinei komercinei veiklai terminui nuo 1995-02-06 iki 2045-01-23. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-11-29 įsakymu Nr. 4-6914-(1.3) į tÄ patį žemės sklypÄ ieÅ¡kovams buvo atkurtos nuosavybės teisės pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ .

IeÅ¡kovai (asmenys, kuriems nuosavybės teisės buvo atkurtos ir Å¡ių asmenų teisių perėmėjai) ieÅ¡kiniu prašė minėtÄ nuomos sutartį nutraukti prieÅ¡ terminÄ kaip pažeidžiančiÄ ieÅ¡kovų teises ir teisėtus interesus, sudarančiÄ kliÅ«tis pilnai disponuoti privačia nuosavybe. Taip pat nurodė, kad atsakovas nenaudoja žemės pagal sutartį ir tikslinę žemės naudojimo paskirtį, ilgiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio (CK 6.562 str., 6.564 str. 1 d. 1, 2 p.).

Be to, Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad be aukciono iÅ¡nuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu, kai į Å¡iÄ Å¾emę atkuriamos nuosavybės teisės, iÅ¡skyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ , nustatytus atvejus. IeÅ¡kovai nuolat reikalavo atsakovo nutraukti nuomos sutartį, tačiau atsakovas nereagavo. Tad nuomos sutartis turi bÅ«ti nutraukta ir CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuriame numatyta, kad žemės nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu gali bÅ«ti nutraukta kitais įstatymų nustatytais atvejais.

PraÅ¡omos nutraukti nuomos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai negali bÅ«ti laikomi susiklosčiusiais dėl ilgalaikės nuomos kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, nes sutartyje, be ilgo nuomos termino, nėra nustatyta sÄ lygų, atitinkančių CK 4.165 straipsnyje nustatytÄ ilgalaikės nuomos sÄ vokÄ . Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovai, reikalaudami nutraukti sutartį, nepagrįstai remiasi CK 6.564 straipsnio nuostatomis. Byloje nagrinėjamu atveju praÅ¡omos nutraukti sutarties dalykas yra ilgalaikė nuoma (emphyteusis), Å¡i daiktinė teisė seka pagal nuomojamÄ daiktÄ .

Vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A10-640/2007 pagal pretendentų į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (dalis jų Å¡ioje byloje yra ieÅ¡kovai) skundÄ dėl apskrities virÅ¡ininko administracijos įpareigojimo priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatė, kad žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N25/95-0233 yra laikytina ilgalaikės nuomos sutartimi. Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai iÅ¡ naujo neįrodinėjami (CPK 182 str. 2 p.).

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko sprendime, kuriuo ieÅ¡kovams buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemės sklypÄ yra atkuriamos su apribojimu – 1995-02-06 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N25/95-0233. Taigi individualiu administraciniu teisės aktu ieÅ¡kovams buvo perduota nuosavybės teisė į žemės sklypÄ bei perėjo nuomotojo teisės ir pareigos. Nesutikdami su Å¡ia apskrities virÅ¡ininko sprendimo dalimi, ieÅ¡kovai galėjo skųsti šį administracinį aktÄ , tačiau to nepadarė.

Vien nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡nuomotÄ Å¾emę faktas nekeičia ilgalaikės nuomos pobÅ«džio (CK 6.559 str.). Atsakovas, siekdamas teisėtai iÅ¡nuomotame žemės sklype vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ , atliko dideles ilgalaikes investicijas, todėl žemės nuomos sutarties nutraukimas vien dėl žemės savininko pasikeitimo pažeistų atsakovo teisėtus lÅ«kesčius. Atsakovas visada laiku mokėjo nuomos mokestį valstybei, o pasikeitus žemės savininkams, ieÅ¡kovai dėl nuomos mokesčio į atsakovÄ nesikreipė, todėl pastarasis neturėjo duomenų, kur nuomos mokestį sumokėti.

Nepagrįstas ieÅ¡kovų argumentas, kad yra suėjusi sutarties pabaigos su atsakovu kaip ilgalaikės nuomos objekto naudotoju sÄ lyga, nes neva atsakovas daugiau kaip deÅ¡imt metų nenaudoja žemės (CK 4.169 str. 1 d. 5 p.). Sklypas neužstatytas statiniais, nes dėl Palangos miesto savivaldybės ir Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko veiksmų atsakovas negalėjo įgyvendinti nuomos sutartyje numatytų teisių, kadangi atsakovui nuo 1996-07-26 turint statybos leidimÄ , savivaldybės reikalavimu darbų pradžia buvo perkelta dėl pradėto Palangos miesto centrinės dalies detalaus planavimo, vėliau atsisakyta iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , motyvuojant, kad planuojamas nuosavybės teisių atkÅ«rimas, prasidėjo bylinėjimasis su savivaldybe, apskritimi ir pretendentais į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Be to, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnį, Civilinio kodekso ketvirtosios knygos nuostatos, susijusios su ilgalaike nuoma, kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise, įsigalioja nuo 2003-07-01, todėl negalima CK 4.169 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto deÅ¡imties metų termino skaičiuoti nuo ankstesnės datos, nei 2001-07-01. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad sÄ lyga, bÅ«tina nuomos sutarčiai CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti, yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusios neigiamos pasekmės (žala) nuomotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2009, kurios ratio decidendi yra analogiÅ¡ka Å¡ioje byloje nagrinėjamai faktinei situacijai).

IeÅ¡kovai nenurodo konkrečių aplinkybių, patvirtinančių žalos faktÄ .IeÅ¡kovai nepagrįstai remiasi Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, nes minėta įstatymo norma reglamentuoja paprastos žemės nuomos santykius ir nereguliuoja daiktinės teisės instituto – ilgalaikės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų. Å ioje civilinėje byloje nuomos sutarties nutraukimas galimas tik nustačius visas bÅ«tinÄ sias CK 4.169 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2010-06-22 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – nusprendė Palangos miesto valdybos ir atsakovo UAB „Karolinos turas“ 1995-02-06 sudarytÄ 3,4048 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. N25/95-0233 nutraukti nuo sprendimo priėmimo dienos.

SprendimÄ grindė Å¡iais svarbiausiais motyvais. Dėl nuomos sutartimi apibrėžtų teisinių santykių kvalifikavimo.Pagal CK 4.167 straipsnį ilgalaikė nuoma nustatoma iÅ¡nuomojamo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko susitarimu arba testamentu.Tai, kad ilgalaikė nuoma reglamentuota Civilinio kodekso ketvirtojoje knygoje (daiktinė teisė), nereiÅ¡kia, kad, pavyzdžiui, ilgalaikės nuomos nustatymo pagrindams netaikytinos sandorių, sutarčių sudarymÄ (kai ilgalaikės nuomos pagrindas yra sutartis), galiojimÄ ir vykdymÄ reglamentuojančios bendrosios teisės normos, tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Civilinio kodekso ketvirtosios knygos X skyriaus nuostatoms.

Taigi ilgalaikės nuomos sutarčiai taikytinos ir žemės nuomÄ reglamentuojančios Å¡eÅ¡tosios knygos nuostatos, atsižvelgiant į ilgalaikę nuomÄ reglamentuojančias specialias normas.Antra, nors praÅ¡oma nutraukti nuomos sutartis ir turi ilgalaikės nuomos bruožų, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti jÄ tokia remiantis galiojančiu CK 4.165 straipsniu, nes 1964 m. Civilinis kodeksas ilgalaikės nuomos atskirai nereglamentavo, Å¡iuo metu galiojantis Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme nustatytas iÅ¡imtis.

Atskirai pažymėtina, kad 2000-07-18 priimtas Civilinis kodeksas įsigaliojo 2001-07-01, o ilgalaikės nuomos teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2003-07-01, t. y. buvo numatytas pereinamasis laikotarpis. Atmestinas atsakovo atsikirtimas, kad Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A10-640/2007 nustatė, jog žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N25/95-0233 yra laikytina ilgalaikės nuomos sutartimi, ir todėl šis faktas nebeįrodinėjamas.

Iš 1995-02-06 žemės nuomos sutarties Nr. N25/95-0233 kilusių sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis nebuvo minėtos administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Civilinėse bylose, į kurias atsakovas pateikė nuorodas, žemės nuomos sutarties, sudarytos iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, nutraukimo klausimas buvo nagrinėjamas vadovaujantis galiojančio Civilinio kodekso šeštosios knygos normomis ir nė vienoje iš jų teismas netaikė ilgalaikės nuomos santykius reglamentuojančių teisės normų.

Dėl sutarties nutraukimo pagrindų.Pagrįsti ieÅ¡kovų argumentai, kad žemės nuomos sutartis atkuriant nuosavybės teises turėjo bÅ«ti nutraukta remiantis Žemės įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2007-07-19 iki 2008-11-24) 9 straipsnio 11 dalimi. Å i teisės norma yra specialioji CK 6.559 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimÄ , pasikeitus žemės savininkui arba nuomotojui, atžvilgiu. Ginčo žemės sklypo priskirtinumo valstybės iÅ¡perkamam klausimas Å¡ioje byloje nekyla, nes, kaip buvo minėta, Vyriausiasis administracinis teismas 2007-06-22 nutartimi byloje Nr. A10-640/2007 konstatavo, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nepriskirtinas valstybės iÅ¡perkamai žemei. 2001-04-02 Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ir 12 straipsnio 3 punktas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nuo teismo nutarimo paskelbimo negalėjo bÅ«ti taikomi apribojimai pretendentams atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į miestų ribose buvusiÄ Å¾emę, o nuo 2002-04-19 galiojant naujiems Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 daliai ir 12 straipsniui, apskričių virÅ¡ininkų administracijos privalėjo pradėti piliečiams nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras pagal atitinkamus teisės aktus.

Ä® ginčo žemės sklypÄ kai kurie pretendentai pareiÅ¡kimus atkurti nuosavybės teises buvo pateikę dar iki nuomos sutarties sudarymo ir netgi 1991 metais (pav., pridėtos bylos Nr. A10-640/2007 t. 1, b. l. 54–57, 63–75), todėl turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl žemės grÄ Å¾inimo savininkams natÅ«ra, prieÅ¡ tai iÅ¡sprendus Å¡io sklypo nuomos sutarties nutraukimo klausimÄ . TokiÄ teismų praktikÄ formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006).Å iuo metu galiojančioje Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalies redakcijoje nustatyta, kad be aukciono iÅ¡nuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu, kai į Å¡iÄ Å¾emę atkuriamos nuosavybės teisės, iÅ¡skyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ , nustatytus atvejus.

Å io straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 2009-08-28 aiÅ¡kinamajame raÅ¡te pažymima, kad įstatymo projektu siÅ«loma įtvirtinti, kad be aukciono iÅ¡nuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu, kai į Å¡iÄ Å¾emę atkuriamos nuosavybės teisės, iÅ¡skyrus atvejus, numatytus įstatymuose, reglamentuojančiuose piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ . Priėmus įstatymo projektÄ , valstybinės žemės nuomos sutarties tęstinumo santykius reglamentuos du įstatymai: bendrÄ taisyklę įtvirtins Žemės įstatymas, o specialiuosius atvejus – Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas.

Taigi Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas numato žemės nuomos sutarties galiojimÄ asmenims, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į tÄ Å¾emę, tik vienu atveju, reglamentuotu 4 straipsnio 11 dalyje, – kai kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei.Aplinkybės, jog atsakovė pažeidė pareigÄ mokėti jiems nuompinigius bei nenaudoja žemės sklypo pagal paskirtį, nesudaro pagrindo nutraukti nuomos sutartį (CK 6.564 str. 1 d. 1, 2 p.), nes bylos nagrinėjamu atveju jos yra deklaratyvios (ieÅ¡kovai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ bet kokiu atveju nutraukti nuomos sutartį, nerodė deramo aktyvumo reikalaujant nuompinigių).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas UAB „Karolinos turas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o 2010-06-22 Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1733-370/2010 priimtÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus:1. Klaipėdos apygardos teismas klaidingai kvalifikavo 1995-02-06 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N25/95-0233 pagrindu tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius ne kaip daiktinius, bet kaip prievolinius, pritaikė ne tas teisės normas ir to pasėkoje klaidingai iÅ¡sprendė bylÄ .

LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnyje reglamentuojama, jog civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise (emphyteusis) įsigalioja nuo 2003-07-01. Ketvirtajame šio įstatymo straipsnyje nurodyta, jog civilinio kodekso nuostatos taikomos ne tik teisiniams santykiams, atsiradusiems po civilinio kodekso įsigaliojimo, bet ir toms teisėms bei pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau yra įgyvendinamos ir jam įsigaliojus (4 str.2 d.).2.

Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad sutartis turi daug ilgalaikės nuomos bruožų, o atsisakymas taikyti CK ketvirtosios knygos skyriaus teisės normas paremtas vien tik ta aplinkybe, kad sutarties pasiraÅ¡ymo metu dar negaliojo ilgalaikę nuomÄ reglamentuojančios CK teisės normos. IÅ¡ tokio teismo aiÅ¡kinimo sektų, jog jokios iki 2003 m. sudarytos nuomos sutartys negali bÅ«ti traktuojamos ilgalaikės nuomos sutartimis, tačiau toks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja tiek Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio normai, tiek Lietuvos teismų praktikai, iÅ¡ kurios matyti, jog ir iki 2003 m. sudarytos nuomos sutartys, priklausomai nuo jose iÅ¡dėstyto Å¡alių teisių ir pareigų turinio, sprendžiant įvairius iÅ¡ jų vykdymo kylančius ginčus, gali bÅ«ti kvalifikuojamos ilgalaikės nuomos (emphyteusis) sutartimis (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; Kauno apygardos teismo 2009-11-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-396-527/2009 ir kt.).3. Eilė aplinkybių patvirtina, kad 1995 m. sudarytÄ ginčo sutartį jos vykdymo metu sutarties Å¡alys laikė ilgalaikės nuomos sutartimi. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija atsiėmė Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-59-33/2008 pareikÅ¡ta ieÅ¡kinį dėl ginčo sutarties nutraukimo, motyvuodama tuo, jog sudaryta sutartis yra ilgalaikės nuomos sutartis, kuri kaip daiktinė teisė pasižymi sekimu paskui ja apsunkinta daiktÄ .

Nuomotojas 2007-11-29 priimtu įsakymu Nr. 4-6914 - (1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkÅ«rimo”, atkurdamas nuosavybės teises ieÅ¡kovams į iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ nurodė, jog žemės sklypas, į kurį ieÅ¡kovams buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra apsunkintas 1995-02-06 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N25/95-0233, kuri seka paskui daiktÄ . Teisės aktu, kuriuo ieÅ¡kovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovams buvo perduotas Å¡ia nuomos sutartimi apsunkintas žemės sklypas, kadangi ilgalaikė nuoma, kaip daiktinė teisė seka paskui daiktÄ .4.

Kad ginčo sutartimi sukurti ilgalaikės nuomos teisiniai santykiai, patvirtino ir teismai. Vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-640/2007 yra nustatęs, kad ginčo sutartis yra ilgalaikės nuomos sutartis. Klaipėdos apygardos teismas 2009-10-14 apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2A-857/2009, pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dėl ginčo sutarties nutraukimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai (UAB „Karolinos turas“ tretysis asmuo).

Å ioje byloje Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovai žinojo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini)yra iÅ¡nuomotas iki 2045 m., t. y. gražinamas su apribojimu ir pasikeitus nuomotojui ar nuomininkui, ilgalaikė nuoma turi iÅ¡likti, jei iÅ¡nuomotas nekilnojamasis daiktas naudojamas tinkamai ir vykdomi kiti įsipareigojimai (CK 4.165 str. 3 d.). Tuo tarpu Å¡ioje civilinėje byloje teismas nukrypo nuo savo paties atlikto teisės aiÅ¡kinimo.6. Å iÄ civilinę bylÄ pirmÄ ja instancija nagrinėjęs Palangos miesto apylinkės teismas 2010-03-25 nutartimi bylÄ vadovaujantis teismingumo taisyklėmis perdavė Klaipėdos apygardos teismui, remdamasis ginčo sumos dydžiu, kuris buvo nustatytas pagal LR CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , reglamentuojantį žyminio mokesčio dydį bylose, dėl daiktiniu teisių į turtÄ .

Å ios nutarties pagrįstumas ir teisėtumas CPK 34 straipsnyje nurodyta tvarka ginčytas nebuvo.6. Ginčo Sutarties nutraukimas remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 punktu yra negalimas todėl, jog Å¡i norma reglamentuoja tik be aukciono sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo galimybę.7. Kadangi Sutartis laikytina ilgalaikės nuomos sutartimi, ji galėtų bÅ«ti nutraukta vadovaujantis CK 4.169 straipsnyje nurodytais pagrindais, tačiau, remiantis bylos medžiaga, jokio esminio sutarties pažeidimo, kaip sÄ lygos, sudarančios pagrindÄ nutraukti Sutarti remiantis CK 4.169 straipsnio 1 dalies 3 punktu nenustatyta.IeÅ¡kovas R.

P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, su juo nesutinkÄ s ir taip pat nurodė, kad jis bei kiti 34-i žemės sklypo bendrasavininkiai jau trečius metus siekia pilnai ir netrukdomai disponuoti savo nuosavybe. Tuo tikslu 2010-03-19 visi bendraturčiai sudarė sutartį Nr. 2-816 ir nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ . Tikslo giminaičiams suformuoti Å¡eimos sklypÄ ir jame pasistatyti gyvenamÄ jį namÄ Ä¯gyvendinimui trukdo 1995-02-06 tarp Palangos miesto valdybos ir UAB „Karolinos turas” sudaryta valstybinės žemės nuomos Nr. N25/95-0233 sutartis, kuri, nors ir pasikeitė žemės nuosavybės forma į privačiÄ , vis tiek yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.Kiti ieÅ¡kovai atsiliepimu į apeliacinį skundÄ taip pat praÅ¡o jį atmesti, priteisti ieÅ¡kovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus:1.

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad <...nors praÅ¡oma nutraukti nuomos sutartis ir turi ilgalaikės nuomos bruožų, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti jÄ tokia, remiantis galiojančio CK 4.165 straipsniu...>. Teisės normos, reglamentuojančios ilgalaikės nuomos, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, teisinius santykius įsigaliojo nuo 2003-07-01 ir negaliojo ginčo sutarties sudarymo dienÄ . CK 4.167 straipsniu ilgalaikė nuoma nustatoma iÅ¡nuomojamo nekilnojamojo daikto ir nuomininko susitarimu arba testamentu.

Tokio susitarimo su buvusiu nuomotoju atsakovas (apeliantas) nebuvo sudaręs ir negalėjo sudaryti, nes nuomos sutarties sudarymo metu Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso X skyriaus normos negaliojo. Kadangi ilgalaikė nuoma kaip daiktinė teisė nebuvo nustatyta iki ieÅ¡kovams įgyjant nuosavybės teises į žemės sklypÄ , pirmos instancijos teismui nagrinėjant ginčo bylÄ nebuvo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos X skyriaus nuostatų. Be to 1995-02-06 valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai negali bÅ«ti laikomi ilgalaike nuoma, kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise, kadangi jie neatitinka Civilinio kodekso 4.165 straipsnyje numatytų ilgalaikės nuomos apibrėžimo reikalavimų (naudojimasis kitam asmeniui priklausančiu žemės sklypu nebloginant jo kokybės, nestatant statinių, nesodinant daugiamečių sodinių, neatlikimas kitų darbų, kurie esmės padidintų naudojamos žemės sklypo ar kiti nekilnojamojo daikto vertę, iÅ¡skyrus atvejus kai yra nuomotojo sutikimas).

IÅ¡vardintos sÄ lygos 1995-02-06 sutartyje nėra aptartos, tik sutarties 2-ame punkte nurodytas nuomos terminas - iki 2045-01-23.2. 2007-06-22 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusioje nutartyje administracinėje byloje Nr.A10-640/2007 apie žemės nuomos teisinius santykius pasisakė taip: <...Ta aplinkybė, kad žemės sklypas yra iÅ¡nuomotas uždarajai akcinei bendrovei, kurios ketinimai iÅ¡sinuomotame žemės sklype komerciniais tikslais statyti individualius gyvenamuosius namus, negali bÅ«ti pagal įstatymÄ priežastimi priskirti tokį žemės sklypÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, Å¡is žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas), jam nėra konkretaus visuomenės poreikio, todėl į šį žemės sklypÄ pretendentams gali bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės į žemę natÅ«ra.

Tai, kad žemė yra iÅ¡nuomota, nėra įstatymo nustatyta kliÅ«tis, dėl kurios nuosavybės teisės į žemę natÅ«ra negalėtų bÅ«ti atkurtos. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus nuomotojui ar nuomininkui, ilgalaikė nuoma iÅ¡lieka, jeigu iÅ¡nuomotasis nekilnojamasis daiktas naudojamas tinkamai ir vykdomi kiti ilgalaikę nuomÄ nustatančiame akte nustatyti įsipareigojimai...>. Matyti, kad teismas tik citavo CK 4.165 straipsnio 3 dalies normÄ ir net nenagrinėjo bei nepaminėjo konkrečios sutarties numeriu N25/95-0233, todėl apeliantas nepagrįstai aiÅ¡kina, kad Å¡ia teismo nutartimi sutartis Nr. N25/95-0233 pripažinta ilgalaike nuomos sutartimi.Apeliantas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-857-159/2009 nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes nepagrįstai prilygina ilgalaikės nuomos, reglamentuotos Civilinio kodekso ketvirtos knygos X skyriuje, konstatavimui.3.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad <...Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija atsiėmė Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-59-33/2008 pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl ginčo sutarties nutraukimo, motyvuodama tuo, jog sudaryta sutartis yra ilgalaikės nuomos sutartis, kuri kaip daiktinė teisė pasižymi sekimu paskui ja apsunkintÄ daiktÄ ....>. Tiek Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-02-29 praÅ¡yme Nr. 2.3-82-(4.1) (tomas 2, b.I. 175), tiek UAB „Karolinos turas“ 2008-02-26 pareiÅ¡kime dėl sutikimo ieÅ¡kinio atsiėmimui (tomas 2, b.I. 184), tiek 2008-02-29 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje (tomas 2, b.I. 183) nėra jokių faktinių duomenų, kad 1995-02-06 sutartis bÅ«tų pripažinta ilgalaike (emphyteusis).4.

Valstybinė žemė UAB „Karolinos turas“ buvo iÅ¡nuomota be aukciono (Palangos miesto valdyba žemės sklypÄ UAB „Karolinos turas“ suteikė formuojamai bÅ«simo nuomininko žemėnaudai - planuoto sveikatingumo centro statybai). 5. 1994-05-27 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime byloje Nr. 12/93 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atstatymo” iÅ¡aiÅ¡kino, kad <Nuomos sutarties sudarymas yra savininko teisė, grindžiama jo valios laisve. Ä®pareigojimas savininkui iÅ¡nuomoti žemę nepriimtinas civilinės teisės tradicijų požiÅ«riu, nes riboja laisvę disponuoti žeme>.

Ä®statymų leidėjas atsižvelgė į šį Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ir teisės aktais nustatė tokiÄ valstybinės žemės iÅ¡nuomavimo tvarkÄ , kad į laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę atkÅ«rus nuosavybės teises, nuomos sutartis nekvestionuojamai nutraukiama nuomotojo reikalavimu. 1995-02-06 žemės nuomos sutarties Nr. N25/95-0233 sudarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo redakcijoje (Nr.I-446, VŽ, 1994, Nr.34-620) 21 straipsnyje reglamentuota, jog <...Žemę, grÄ Å¾intinÄ pagal įstatymÄ â€žDėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“, iki jos sugrÄ Å¾inimo natÅ«ra privačion nuosavybėn valstybė gali iÅ¡nuomoti Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka...>.

Å i teisės norma su nežymiu redakciniu pakeitimu (Ä®statymas Nr. VIII-1664, VŽ, 2000, Nr.42-1191) galiojo iki 2004-01-26, t.y. iki naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo priėmimo (Nr.IX-1983, VŽ, 2004, Nr.28-868). Lietuvos Respublikos Žemės nuomos įstatymo (Nr.VIII-679, VŽ|, 1998, Nr. 32-855; Nr. VIII-1729, VŽ, 2000, Nr.50-1434; Nr.VIII-1896, VŽ, 2000, Nr. 75-2263) 20 straipsnyje reglamentuota, jog <...Žemes nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ gali bÅ«ti nutraukta pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, privačios žemės nuomininkui, jeigu reikalavimai nutraukti nuomos sutarti prieÅ¡ terminÄ susiję su Žemės reformos ir Piliečiu nuosavybės teisiu i iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu nuostatomis..>.

Å ioje byloje ieÅ¡kovų keliami reikalavimai neabejotinai yra tiesiogiai susiję su Žemės reformos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 1 punkto bei Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu. 2000-07-18 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 51 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus Civiliniam kodeksui, Žemės nuomos įstatymas neteko galios. Bet Žemės nuomos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuotos teisės normos buvo perkeltos ir toliau veikia kaip Civilinio kodekso 6.564 straipsnio nuostatos.2004-01-27 pradėjusio veikti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nustatyta, jog <...Neužstatyta žemė, grÄ Å¾intina pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ , iki jos sugrÄ Å¾inimo privačion nuosavybėn gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama be aukciono piliečiams, kuriems į Å¡iÄ Å¾emę turi bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės, o jiems atsisakius - kitiems asmenims Civilinio kodekso ir Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka.

Jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje tokia sÄ lyga nenustatyta, apskrities virÅ¡ininkui priėmus sprendimÄ atkurti nuosavybės teises, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu>. Nuo 2009-12-28 Å¡i teisės norma buvo modifikuota (Nr. XI-544, VŽ, 2009, Nr. 153-6884) nustatant, jog <Be aukciono iÅ¡nuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu, kai į Å¡iÄ Å¾emę atkuriamos nuosavybės teisės, iÅ¡skyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ , nustatytus atvejus>.Aptartos teisėkÅ«ros analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įstatymų leidėjas savininkų (pretendentų), kuriems atkuriama nuosavybė į laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, teisei netrukdomai disponuoti žeme jau nuo 1994 metų yra suteikęs prioritetines garantijas.

Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi dabar galiojančių Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 punkto nuostatomis bei nutraukdamas prieÅ¡ nuosavybės atkÅ«rimÄ 1995-02-06 sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N25/95-0233 priėmė teisingÄ sprendimÄ , kuris pagrįstas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais (2006-11- 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006).6. IeÅ¡kovų tėvai ir seneliai dar 1991 metais įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į valdžios atsakingas institucijas dėl nuosavybės teisių natÅ«ra į laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę atkÅ«rimo, tačiau vis dar negali netrukdomai naudotis savo nuosavybe.

Atsakovas (apeliantas) jau treji metai sÄ moningai nemoka nuomos mokesčių, bet vis tiek prieÅ¡tarauja privačios nuosavybės statusÄ Ä¯gijusios valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimui. 2010-06-08 teismo posėdžio metu UAB „Karolinos turas“ atstovas pasiÅ«lė sudaryti taikos sutartį Å¡iomis sÄ lygomis: juridinis asmuo naudojasi valstybės iÅ¡nuomotu žemės sklypu; Å¡alys įsipareigoja po penkerių metų, t.y. ne vėliau kaip 2015-01-10 nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį;

UAB „Karolinos turas” atleidžiamas nuo nuomos mokesčio mokėjimo; ieÅ¡kovai atsisako reikalavimo į nesumokėtas nuomos mokesčio sumas. Atsakovas (apeliantas) nurodė to reikalaujantis <kadangi bendrovė yra valdoma užsienio kapitalo ir yra vidiniai įsipareigojimai, kad turto masė nekis tam tikrÄ laikotarpį> (teismo posėdžio protokolas Nr. 2010-06-22). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje nustatyta, kad Palangos miesto valdyba ir atsakovas UAB ,,Karolinos turas“ 1995-02-06 sudarė 3.4048 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį.

Sklypas iÅ¡nuomotas Å«kinei komercinei veiklai, terminui nuo 1995-02-06 iki 2045-01-02 su teise statyti statinius. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2007-11-29 įsakymu Nr. 4-6914-(1.3) į šį žemės sklypÄ atkurtos nuosavybės teisės pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ . IeÅ¡kovai yra asmenys, kuriems nuosavybės teisės buvo atkurtos, ir Å¡ių asmenų teisių perėmėjai, kurie reikalauja nutraukti žemės sklypo, iÅ¡nuomoto atsakovui UAB ,,Karolinos turas“ iki 2045 m. nuomos sutartimi.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovų reikalavimÄ patenkino.Atsakovai su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, klaidingai kvalifikavo 1995-02-06 valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu tarp Å¡alių susiklosčiusius teisminius santykius ne kaip daiktinius, bet kaip prievolinius, dėl ko neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės nuomos santykius sudarant 1995-02-06 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį reguliavo Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (1994 m. balandžio 26 d.

įstatymo redakcija) (toliau 1994 m. žemės įstatymas). Å io įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta žemės sandorių sÄ voka – tai fizinių ir juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti žemės nuosavybės, valdymo ar naudojimo teises ir su tuo susijusiÄ s prievoles, o Å¡io straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad žemės sandoriams taikomos Å¡io įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų teisės normos. Å is įstatymas taip pat įtvirtino, kad įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti sudaromi Å¡ie žemės sandoriai: valstybinės žemės sklypų pardavimas privačion nuosavybėn, perleidimas privačion nuosavybėn neatlygintinai, mainai į privačiÄ Å¾emę, nuoma, panauda, susitarimai dėl servitutų (1994 m.

įstatymo 15 str. 2 d. 1 p.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. birželio 15 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad okupacinės valdžios įvykdytos visuotinės nacionalizacijos bei kitų savivalės aktų pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėta valstybinė nuosavybė. Nusavintas žmonių turtas buvo tik faktiÅ¡kai valstybės valdomu turtu. Tokius žemės sklypus, kurie grÄ Å¾intini pagal įstatymÄ ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ pagal 1994 m.

žemės įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, tam įgaliotos institucijos iki Å¡ios žemės sugrÄ Å¾inimo natÅ«ra privačion nuosavybėn galėjo iÅ¡nuomoti Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi žemės sklypai, kurie grÄ Å¾intini pagal įstatymÄ ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomojami ilgesniam terminui, nei jie bus sugrÄ Å¾inti natÅ«ra privačion nuosavybėn.Byloje yra pakankamai įrodymų, rodančiu, jog jau nuo 1991-1992 ir vėlesniais metais į ginčijamÄ Å¾emės sklypÄ buvę savininkai reikalavo atkurti nuosavybės teises natÅ«ra, todėl Å¡is žemės sklypas negalėjo bÅ«ti nuomojamas ilgesniam terminui nei nuosavybės teisių atkÅ«rimo sprendimo priėmimas, todėl nuomos sutarties termino nustatymas iki 2045-01-02 prieÅ¡taravo imperatyvioms Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Pagal Žemės nuomos įstatymo, galiojusio nuomos sutarties sudarymo metu, 22 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ Å¾emės nuomos sutartis pasibaigia – pasibaigus nuomos terminui (Å¡iuo atveju galiojančio Žemės nuomos įstatymo 18 str. 1 d. 1 p.). IeÅ¡kovų reikalavimas nutraukti nuomos sutartį su atsakovu pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas tokį jų reikalavimÄ iÅ¡ esmės sprendė teisingai.Apelianto argumentai, kad sprendžiant šį ginÄÄ turėjo bÅ«ti taikomos Civilinio kodekso normos, reguliuojančios ilgalaikės nuomos (emphyteusis) santykius, nepagrįsti.

Kaip jau minėta, žemės, į kuriÄ turi bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės, nuomos santykius reguliuoja specialios Žemės įstatymo normos. Å io įstatymo (1994 m. Žemės įstatymo) 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, esant įstatymų kolizijai, taikomos Žemės įstatymo normos, todėl remtis paminėtomis CK nuostatomis nėra pagrindo. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija nenustatė pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.Pagal bylos duomenis už apeliacinį skundÄ atsakovas sumokėjo 38 940 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovas, manydamas, kad ginčas neturtinis, pateikė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti permokėtÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ , lygiÄ 38 808 Lt. Å is praÅ¡ymas netenkintinas. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sÄ voka „turtinis ginčas“ aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti ginÄÄ dėl turto arba ginÄÄ , tiesiogiai susijusį su turtu. Ginčas dėl sandorio gali bÅ«ti pripažįstamas turtiniu ir jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieÅ¡kiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių.Byloje ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma nutraukti žemės nuomos sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiek žemės nuomos sutarties, tiek susitarimo dėl ilgalaikės nuomos ginčijimo atvejais, nustatant ieÅ¡kinio sumÄ , kai keliamas teisinis ginčas dėl paties objekto ir teisių į jį, nepriklausomai nuo to, ar santykių prigimtis yra prievolinė, ar daiktinė, ieÅ¡kinio kaina gali bÅ«ti nustatoma CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2010).

IeÅ¡kinio patenkinimo atveju atsakovas (žemės nuomininkas) prarastų nuomos sutartimis sulygtas ilgalaikes teises į vertingÄ Ä¯vairiais aspektais objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinio suma dėl reikalavimo nutraukti žemės nuomos sutartį nagrinėjamoje byloje teisingai buvo nustatyta ir žyminis mokestis apskaičiuotas pagal ginčo sklypo rinkos vertę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                          Algirdas Gailiūnas                                                                       Konstantinas Gurinas                                                                       Vigintas Višinskis