2025-03-12 Nr. AB-4380-3-61-3-03027-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-642-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03027-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 18.4.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vitvela“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vitvela“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, G. G. R. (Č. G. R. teisių perėmėjas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vitvela“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pavaduotojo 2021 m. liepos 16 d. įsakymą „Dėl sklypo Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektavimo ir plano patvirtinimo“ Nr. A30-2501/21 ir 2023 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021-07-16 įsakymo Nr. A30-2501/21 „Dėl sklypo Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektavimo ir plano patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. A30-569/23 (toliau – ir ginčijami Įsakymai); priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01987-2018-9), kurioje pareiškėjas dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, priėmė sprendimą (toliau – ir LVAT Sprendimas), kuriuo nusprendė pareiškėjos Č. G. R. (vietoje jos šioje administracinėje byloje dalyvauja trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. R.) apeliacinį skundą tenkinti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-3421-561/2018, panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją žemėje, esančioje tarp žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje (toliau – ir ginčo teritorija) suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra buvusio Fabijoniškių rėžinio kaimo pretendentams ir visą dokumentaciją (duomenis) perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.

2.2. Po LVAT Sprendimo priėmimo pareiškėjas atsakovui Administracijai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą, kuriuo motyvuotai prašė spręsti dėl prašymo suformuoti užstatytą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra netenkinimo, susijusių procedūrų nebetęsimo ir kreipimosi į LVAT dėl proceso aktualioje administracinėje byloje atnaujinimo pagrindų. Kartu su 2021 m. birželio 14 d. prašymu adresatams buvo pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo prašymu po LVAT sprendimo priėmimo 2021 m. gegužės 28 d. buvo įregistruoti šie teisėtai pagal galiojančius dokumentus ir taikytinus teisės aktus pastatyti nekilnojamieji daiktai, kuriais yra užstatyta aktuali tarp (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esanti teritorija: 1) 808,00 kv. m. ploto kelias (gatvė) – automobilių stovėjimo aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o žymėjimas plane a1; 2) 1 077,00 kv. m. ploto kelias (gatvė) – automobilių stovėjimo aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o žymėjimas plane a2, a3 (toliau – ir Nekilnojamieji daiktai, Aikštelės). Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė į nurodytus Nekilnojamuosius daiktus. Nekilnojamieji daiktai kartu su kitais statiniais buvo pastatyti atsakovo išduotų statybos leidimų pagrindu daugiau nei prieš dešimtmetį (nuo tada ir yra naudojami) privačiomis UAB „Pavėsis“, kurios teises reorganizacijos procese perėmė pareiškėjas, lėšomis. Šie Nekilnojamieji daiktai dar 2004 m. buvo pripažinti tinkamais naudoti kartu su visu automobilių salonu su aptarnavimo centru, kuris priklauso pareiškėjui, o 2014 m. vasario 3 d. buvo parengtos ir Nekilnojamojo turto registre registruotos Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos su kadastro duomenimis ir „Statinių išdėstymo planu“. Atsakovas, atsakydamas į 2021 m. birželio 14 d. pareiškėjo prašymą, 2021 m. rugpjūčio 17 d. nurodė, kad vykdant LVAT Sprendimą buvo suprojektuotas papildomas natūra grąžintinas žemės sklypas tarp (duomenys neskelbtini) g. (toliau – ir Žemės sklypas) ir kad kadastrinių matavimų bylos kopija buvo perduota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.

2.3. Ginčijamais Įsakymais nuosavybės teisių atkūrimo natūra tikslu Žemės sklypas buvo suprojektuotas ne laisvoje (neužstatytoje) žemėje, o pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Nekilnojamuoju turtu teisėtai užstatytoje žemėje. Ginčijamais Įsakymais patvirtintame Žemės sklypo plane pareiškėjo Nekilnojamieji daiktai nėra nurodyti. Dalyje pareiškėjo Nekilnojamųjų daiktų užimamos teritorijos, t. y. ant pareiškėjo Nekilnojamųjų daiktų, ignoruojant nuosavybės teisę, yra nurodyti du kelio servitutai (65 m² ir 261 m² ploto), kurie net neužtikrina patekimo į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį pastatą – autosaloną su aptarnavimo centru, įskaitant per jo įėjimus ir įvažiavimus į jį. Be to, nėra numatyti ir nurodyti servitutai priėjimui prie pareiškėjo pastato per visą jo susijusį perimetrą, servitutai pastato aptarnavimui ir priežiūrai žemės sklypo šiaurės rytų dalyje. Apie tokį planavimą pareiškėjas, kaip gretimo žemės sklypo, jame esančio pastato – autosalono su aptarnavimo centru, kitų inžinerinių statinių – automobilių ekspozicijos aikštelės ir pačių Nekilnojamųjų daiktų savininkas, net nebuvo informuotas ir pakviestas dalyvauti susijusiose procedūrose, kuriose pareiškėjui bent jau būtų buvusi sudaryta galimybė pareikšti savo poziciją jį bei jo daiktines teises tiesiogiai ir betarpiškai liečiančiais bei neabejotinai įtakojančiais klausimais.

2.4. Priimant LVAT sprendimą nevertintos aplinkybės dėl aktualios teritorijos užstatymo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotais Nekilnojamaisiais daiktais tapo aktualios 2021 m. gegužės 28 d. Pareiškėjas apie tai informavo atsakovą 2021 m. birželio 14 d., dar iki priimant ginčijamus Įsakymus. Tai reiškia, kad esant tokioms aplinkybėms, LVAT Sprendimas tapo objektyviai nebeįvykdomas ir atsakovas neturėjo teisės, faktinio ir teisinio pagrindo priimti ginčijamus Įsakymus. Tuo labiau, jeigu vykdant LVAT sprendimą ir priimant ginčijamus Įsakymus yra akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidžiamos imperatyvios teisės normos ir konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas.

2.5. Pareiškėjo Nekilnojamaisiais daiktais užstatytos teritorijos neįmanoma naudoti pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, kokie jie bebūtų. Be to, prie projektuojamos teritorijos nei iš vienos pusės nėra privažiuojamojo kelio, įskaitant specialiųjų tarnybų (pvz. gaisrinės, avarinės ir / ar pan.) transportui. Galimybė nustatyti kelio servitutus taip pat neegzistuoja. Tai neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 punkto reikalavimų.

2.6. Žemės sklypas atkūrimui natūra buvo suprojektuotas gatvės raudonųjų linijų zonoje, kuri net nenurodyta ginčijamais Įsakymais patvirtintame Žemės sklypo plane, kas yra akivaizdžiai neteisėta. Šių aplinkybių, t. y. aktualios teritorijos patekimo į gatvės raudonųjų linijų zoną Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje, kuri pasibaigė LVAT Sprendimu, nevertino. Atsakovas į pirmiau minėtą administracinę bylą teikė klaidingą schemą, kurioje ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini), patvirtintu detaliuoju planu, nustatytos gatvės raudonosios linijos nebuvo pažymėtos (schemoje ties žemės sklypu buvo pažymėtos tik specialiuoju planu patvirtintos dviračių takų raudonosios linijos).

3. Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad ginčo teritorijoje negalima nustatyti servituto, dėl to žemės sklypo negalima atkurti natūra. Konkrečius servitutų nustatymo administraciniais aktais atvejus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas). Pareiškėjas neturi kompetencijos spręsti, ar servitutą, jei jis būtinas, galima nustatyti šalia esančiuose žemės sklypuose su jų savininkų sutikimu ar teismo sprendimu. Iš pareiškėjo pateikto žemės sklypo plano šioje stadijoje nėra objektyviai įmanoma nustatyti, kad servituto šalia ginčo teritorijos negalima nustatyti. Nei atsakovas, nei tuo labiau pareiškėjas neturi kompetencijos nustatyti servituto būtinumą ir jo tinkamiausią vietą ar jį patvirtinti. Atsakovas bet kokiu atveju turėjo įvykdyti LVAT Sprendimą, kuriuo buvo įpareigotas žemėje, esančioje tarp žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra buvusio Fabijoniškių rėžinio kaimo pretendentams.

4.2. Atkuriant nuosavybę natūra, jau neturėtų būti vertinamos žemės sklypo raudonosios linijos, kada ir kokiu teisės aktu jos buvo nustatytos, kadangi LVAT atsakovą įpareigojo būtent šiame žemės sklype atkurti nuosavybę. Dėl teritorijos dydžio, konkretaus ploto bus sprendžiama vėlesnėse žemės sklypo formavimo stadijose, šiuo metu yra tik priimtas įsakymas, kuriuo vadovausis Nacionalinė žemės tarnyba ir atsakovas tolimesnėse procedūrose. Esant būtinybei, ginčijami Įsakymai gali būti koreguojami.

4.3. Skunde nepagrįstai teigiama, kad ginčijamais Įsakymais nuosavybės teisių atkūrimo natūra tikslu žemės sklypas buvo suprojektuotas ne laisvoje (neužstatytoje) žemėje, o pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Nekilnojamuoju turtu teisėtai užstatytoje žemėje. Atsakovas, priimdamas ginčijamus Įsakymus, tiesiog vykdė LVAT Sprendimą. LVAT Sprendimu iš esmės buvo pripažinta, jog ginčo žemės sklype esantys statiniai neatitinka teisės aktų, atsakovui buvo nustatyta pareiga statinių vietoje (tarp žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje) suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra. LVAT priimant sprendimą, kuris neabejotinai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, ginčo teritorijoje esančios Aikštelės nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, be kita ko, teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas neįrodė, kad ginčo statinys – asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, gali būti laikoma teisėtai sukurtu nekilnojamuoju daiktu. Taip pat LVAT Sprendime konstatuota, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį ginčo sklypo poreikį visuomenės viešiesiems poreikiams tenkinti, taip pat neįrodė, kad ginčo statinys – asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, gali būti laikoma teisėtai sukurtu nekilnojamuoju daiktu, kuriam turi būti formuojamas žemės sklypas; priešingai, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad galiojančiais administraciniais sprendimais ginčo sklypą planuojama kaip laisvą žemę perduoti ūkine komercine veikla užsiimančiam subjektui. Pareiškėjas administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2020 aktyviai dalyvavo trečiojo suinteresuotojo asmens statusu nuo pat bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio sprendimo priėmimo momento, tad žinojo apie tokio pobūdžio bylą, tačiau visos bylos nagrinėjimo metu (nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) neįregistravo automobilių stovėjimo aikštelių, t. y. deklaracija buvo sudaryta jau po LVAT Sprendimo priėmimo momento 2021 m. rugpjūčio 16 d.

4.4. Šioje byloje pirminis skundas buvo grindžiamas 2021 m. gegužės 25 d. deklaracija, tariamai šio dokumento pagrindu ginčijami Įsakymai negalėjo būti priimti. Visgi, Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal G. G. R. ieškinį pareiškėjui dėl 2021 m. gegužės 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo ir statinių registracijos panaikinimo (toliau – ir Civilinė byla). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu (toliau – ir VAT Sprendimas) G. G. R. apeliacinis skundas buvo tenkintas, panaikintas pareiškėjui palankus pirmosios instancijos sprendimas ir tenkintas ieškinys – panaikinta deklaracija. Taigi, ši administracinė byla nebeturi dalyko, nes šiuo metu pareiškėjui patikslinus skundą, jis grindžiamas tik deklaratyvia pareiškėjo nuomone.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. R. pateikė atsiliepimą į skundą, nurodydamas, kad su skundu nesutinka.

6. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

6.1. Pareiškėjo argumentas, kad formuojamas Žemės sklypas užstatytas pareiškėjui priklausančiais Nekilnojamaisiais daiktais yra paneigtas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

6.2. Atmestini kaip nepagrįsti bet kokie pareiškėjo teiginiai, kuriais jis įrodinėja, jog ginčijamais Įsakymais jo teisės buvo pažeistos dėl to, kad tiek suformuotas Žemės sklypas, tiek siūlomi nustatyti servitutai buvo suprojektuoti ant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų (Aikštelių) užimamos teritorijos. Sudarant žemės sklypo planą (2021 m. balandžio 2 d.), visų pirma, jau buvo priimtas LVAT Sprendimas, kuriame konstatuota, kad ginčo žemės plotas yra laisvas (neužstatytas), antra, pareiškėjas dar nebuvo užpildęs deklaracijos ir aikštelių įregistravęs Nekilnojamojo turto registre. Visa tai reiškia, kad Aikštelės ir neprivalėjo būti atvaizduotos jame.

6.3. Ginčijamais Įsakymais patvirtintame Žemės sklypo plane yra numatyti du servitutai: 65 m² ploto kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis, plane pažymėtas „S2“); 261 m² ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis, plane pažymėtas „S1“). Abu šie servitutai leidžia pareiškėjui prieiti prie jam priklausančio pastato – autosalono tiek iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tiek ir iš gatvės, jungiančios (duomenys neskelbtini) gatves, pusės. Servitutas, plane pažymėtas „S1“ (261 m²) leidžia ne tik prieiti pėstiesiems, bet ir privažiuoti transporto priemonėms. Kaip matyti iš aptariamo plano, pastarojo servituto plotis yra 4,32 m, todėl pareiškėjas servitutui skirtame žemės plote galės ne tik privažiuoti, bet ir ten parkuotis. Pareiškėjas nenurodė jokio konkretaus teisės akto, kuriame būtų numatytas servitutas, suteikiantis teisę aptarnauti ir prižiūrėti gretimame (viešpataujančiame) žemės sklype esantį pastatą. Apie patogų priėjimą prie savo pastato pareiškėjas turėjo pagalvoti tuomet, kai tą pastatą projektavo ir statė, nes niekas nevertė jo projektuoti ir statyti ant pačio žemės sklypo ribos, kad patekimas į jį būtent iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (nes yra patekimų ir iš kitų pusių), t. y. tik per valstybinės žemės plotą. Ginčijamais Įsakymais servitutai nebuvo nustatyti, o tik pasiūlyti. Pagal Tvarkos 1061 punktą, NŽT kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą priima ir sprendimą nustatyti servitutus. Net jei pareiškėjo argumentai dėl siūlomų servitutų būtų pripažinti pagrįstais, ginčijami Įsakymai galėtų būti panaikinti nebent iš dalies – dėl siūlomų servitutų. Projektuojant naują žemės sklypą nebuvo nustatyti ir jokie apribojimai pareiškėjo žemės sklypui, todėl ir derinti su pareiškėju nebuvo ko.

6.4. Remiantis Vilniaus bendrojo plano sprendiniais galimi įvairūs sklypo naudojimo būdai: „G2“ (Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos); „K“ (Komercinės paskirties objektų teritorijos); „V“ (Visuomeninės paskirties teritorijos); „R“ (Rekreacinės teritorijos); „B“ (Bendro naudojimo teritorijos); „I2“ (Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) ir „E“ (Atskirųjų želdynų teritorijos). Taigi sklypas gali būti panaudotas bent keliais būdais.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

8. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

8.1. NŽT paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 49SK-2830-(14.49.109 E.) (toliau – ir NŽT sprendimas) suformavo žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatė 65 m² ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, žemės sklypo plane M 1: 500 pažymėtus indeksais S2 ir 261 m² ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, žemės sklypo plane M1: 500 pažymėtus indeksais S1 bei nusprendė kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą su prašymu įregistruoti šio sprendimo 1 punktu suformuotą žemės sklypą ir NŽT patikėjimo teisę į šį žemės sklypą. Pareiškėjo nuosavybės teisė į Aikšteles įregistruota 2021 m. gegužės 28 d. pagal 2014 m. vasario 3 d. nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylą ir statytojo UAB „Vitvela“ 2021 m. gegužės 25 d. surašytą Deklaraciją. Registrų centras 2021 m. spalio 12 d. sprendimu bei 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu NŽT prašymą įregistruoti žemės sklypą atmetė, nurodydamas, kad pažymint žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinačių reikšmes, nustatė, kad žemės sklypo ribos kerta inžinerinių statinių – kelių – Automobilių stovėjimo aikštelių, ribas. Atsižvelgdama į tai, NŽT 2022 m. sausio 13 d. raštu Žemės sklypo dokumentaciją grąžino matininkui tikslinimui, tačiau kol kas tikslinimai nebuvo pateikti. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 25 d. skundu apskundė NŽT sprendimą NŽT direktoriui. NŽT išnagrinėjo šį skundą.

8.2. Nacionalinei žemės tarnybai teisės aktų nustatyta tvarka nepavestas laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimas ir jų planų rengimas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra aiškiai įtvirtintas imperatyvas atkurti nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje, išskyrus dvi išimtis: kai pilietis nepageidauja susigrąžinti žemę turėtoje vietoje, taip pat kai šio įstatymo 12 straipsnyje numatytais pagrindais žemė priskirtina valstybės išperkamai. NŽT negali veikti viršydama turimos kompetencijos ribų ir priimti sprendimų dėl valstybinės žemės plotų priskyrimo valstybės išperkamai žemei.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

10.1. LVAT Sprendimu nusprendė pareiškėjos Č. G. R. (vietoje jos šioje administracinėje byloje dalyvauja trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. R.) apeliacinį skundą tenkinti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-3421-561/2018, panaikinti ir priimti naują sprendimą: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. gegužės 9 d. raštą Nr. A51-37707/18(2.14.2.12-MP8) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją žemėje, esančioje tarp žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra buvusio Fabijoniškių rėžinio kaimo pretendentams ir visą dokumentaciją (duomenis) perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.

10.2. 2021 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė Įsakymą dėl sklypo Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektavimo ir plano patvirtinimo Nr. A30-2501/21 su priedu „Žemės sklypo planas“, kurio 1 punkte nustatyta suprojektuoti laisvoje (neužstatytoje) natūra grąžinamoje kitos paskirties žemėje sklypą Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini) gatvės (pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, žemės sklypas Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini) gatvės patenka į specializuotų kompleksų funkcinę zoną), kurio: 1.1. plotas – 1 626 (vienas tūkstantis šeši šimtai dvidešimt šeši) m²; 1.2. ribos žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėtos linijomis ir skaičiais 1–4; 1.3. specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, – elektros linijų apsaugos zonos (III skyriaus ketvirtasis skirsnis), vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos (III skyriaus dešimtasis skirsnis), viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos (III skyriaus vienuoliktasis skirsnis). 2 punkte nustatyta siūlyti NŽT Vilniaus miesto skyriui nustatyti žemės sklypo Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini) gatvės plane nurodytus servitutus. 3 punktu patvirtintas žemės sklypo Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini) gatvės planas, kuris pridėtas prie įsakymo.

10.3. Atsakovas 2023 m. vasario 13 d. Nr. A30-569/23 priėmė įsakymą, kuriuo pakeitė 2021 m. liepos 16 d. įsakymą, t. y. buvo pateikta nuoroda į žemės sklypo paskirtį.

11. Teismas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo, Tvarkos nuostatomis, atsižvelgdamas į res iudicata (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią turintį LVAT Sprendimą, kuriuo teismo vertinimu, aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta dėl Žemės sklypo statuso ir atsakovas įpareigotas suprojektuoti Žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, konstatavo, kad atsakovas negalėjo elgtis kaip nors kitaip nei suprojektuoti Žemės sklypą.

12. Pareiškėjo argumentas, kad priimant LVAT Sprendimą dar nebuvo įregistruoti Nekilnojamieji daiktai atmestas, nurodant, kad VAT Sprendimu panaikinta tiek UAB „Vitvela“ atstovo surašyta 2021 m. gegužės 25 d. deklaracija apie statinio (- ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija), tiek Nekilnojamųjų daiktų registracija, todėl situacija nėra pasikeitusi nuo tos, kuri buvo įvertinta LVAT Sprendime.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodo, kuo konkrečiai pasireikštų jo nuosavybės teisių apribojimai šiuo atveju. Žemės sklypas visais atvejais nepriklauso pareiškėjui, taigi galimas Žemės sklypo savininko pasikeitimas pats savaime pareiškėjo teisių į Nekilnojamuosius daiktus neapribotų. VAT Sprendime pasisakyta, kad Nekilnojamieji daiktai pareiškėjui apskritai negalėjo priklausyti. VAT Sprendime teismas, remdamasis naujausia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2023), įvertinęs pareiškėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytą 2004 m. balandžio 14 d. sutartį dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų (toliau – ir Infrastruktūros sutartis), konstatavo, kad pagal ją sukurtos Aikštelės turėjo būti perduotos savivaldybei, t. y. konstatavo, kad pareiškėjas neįrodo nuosavybės teisių į Nekilnojamuosius daiktus. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė jokių jo nuosavybės teisių pažeidimų, kurie atsirastų dėl to, kad ginčijamais Įsakymais buvo suprojektuotas sklypas.

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio, Žemės įstatymo 23 straipsnio, 2004 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių nuostatomis teismas darė išvadą, kad šioje situacijoje (sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti) NŽT vadovo sprendimu servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu. Teismas taip pat pažymėjo, kad servituto nustatymas administraciniu aktu nėra vienintelis būdas nustatyti servitutą, o ginčijamuose Įsakymuose servitutai tik pasiūlyti ir tolimesnė žemės sklypo suformavimo ir servitutų nustatymo eiga perduota toliau vykdyti NŽT.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad nėra užtikrinamas priėjimas ar privažiavimas prie jo pastatų, tačiau prie ginčijamų Įsakymų pridėtame žemės sklypo plane pažymėti du servitutai („S1“ ir „S2“), kurie ir turėtų tai užtikrinti. Pareiškėjas nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų, kodėl pasiūlyti servitutai yra nepakankami. Be to, servitutų klausimas nėra galutinai išspręstas ginčijamais Įsakymais, o net ir administraciniais aktais nenustačius servitutų, pareiškėjui liktų galimybė inicijuoti jų nustatymą sandoriais ar teismo sprendimais.

16. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl suformuoto Žemės sklypo tinkamumo naudoti teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog prie sklypo yra suplanuotas privažiavimas, jis yra priskirtas tam tikrai funkcinei zonai. Šiuo atveju viešąjį interesą Žemės sklypo planavimo procese turi užtikrinti atsakovas, o pareiškėjas nenurodo, kuo jo subjektinės teisės ar teisėti privatūs interesai būtų pažeisti, jeigu sklypas būtų suformuotas taip, kaip siūlo atsakovas. Iš esmės pareiškėjo nurodomi galimi sklypo naudojimo trūkumai / apribojimai susiję arba su viešu žemėnaudos interesu, arba su būsimo žemės sklypo savininko interesais. Ginčo procedūroje pareiškėjas nėra pretendentas atkurti nuosavybės teises projektuojamame sklype, taigi jis neturi privataus intereso į planuojamos teritorijos žemėnaudą, kita vertus, jis nėra ir įgaliotas ginti viešojo intereso. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad siūlomi sprendiniai pažeidžia pareiškėjo subjektines teises ar privatų pareiškėjo interesą.

17. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl gatvių raudonųjų linijų, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, 6.10 punktu konstatavo, kad gatvių tiesimo ir priežiūros organizavimas, įskaitant ir gatvių raudonųjų linijų nustatymą, yra savivaldybės savarankiškoji funkcija, susijusi su viešojo intereso užtikrinimu. Pareiškėjo argumentai (kad planuojama teritorija patenka į raudonąsias linijas) iš esmės susiję su viešojo intereso užtikrinimu. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nėra pretendentas atkurti nuosavybės teises projektuojamame sklype, teismas konstatavo, kad jis neturi privataus intereso į planuojamos teritorijos žemėnaudą, kita vertus, jis nėra ir įgaliotas ginti viešojo intereso. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad siūlomi sprendiniai pažeidžia pareiškėjo subjektines teises ar privatų pareiškėjo interesą. Papildomai teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nėra visiškai nuoseklus dėl gatvių raudonųjų linijų – viena vertus teigia, kad siūlomi sprendiniai pažeidžia jo nuosavybės teises naudoti Nekilnojamuosius daiktus, kita vertus – nurodo, kad jokia žemėnauda iš esmės neįmanoma dėl to, kad planuojama teritorija (įskaitant ir toje teritorijoje, jo nuomone, esančius jam priklausančius statinius) patenka į gatvės raudonąsias linijas.

18. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčijami Įsakymai yra savo esme tarpiniai dokumentai, kuriais administracinė procedūra nėra pabaigiama, o tik sudaromos prielaidos ją pabaigti, todėl dar ir dėl to negali būti laikomi pažeidžiančiais pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nes neturi tiesioginės įtakos jo teisių ir pareigų apimčiai. Šioje byloje situacija yra skirtinga nuo situacijos, kai pretenduojančiam atkurti nuosavybės teises savivaldybės administracija atsisako suformuoti sklypą ir tuo pačiu pabaigia procedūrą, nes toliau ji nebegali būti tęsiama.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas prašo sustabdyti šią administracinę bylą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas procese pagal pareiškėjo 2024 m. sausio 24 d. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2020.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1. Civilinėje byloje buvo konstatuota, kad ginčo teritorija yra teisėtai užstatyta, tačiau statiniais, kurie, pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nuosavybės teise negali priklausyti pareiškėjui ir turi priklausyti juos pastatyti pavedusiam atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

21.2. Teismas neteisingai aiškina LVAT Sprendimą, kadangi vėlesniu VAT Sprendimu yra aiškiai konstatuota, jog LVAT Sprendimu dėl teritorijos buvimo / nebuvimo teisėtai užstatyta išspręsta nebuvo, šioje apimtyje LVAT Sprendimas jokios prejudicinės galios neturi, o pati teritorija tikrovėje yra teisėtai užstatyta.

21.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė jokių jo nuosavybės teisių pažeidimų, kurie atsirastų dėl to, kad ginčijamais Įsakymais buvo suprojektuotas sklypas. Byloje buvo pateikti įrodymai, įskaitant ir VAT Sprendimą, bei paaiškinimai procesiniuose dokumentuose ir žodžiu apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos buvo nustatytos pareiškėjo parengtu ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintu detaliuoju planu ir būtent jų ribose (ką tuo metu leido ir šiuo metu leidžia teisės aktai), vėliau atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pavedimu ir šalių susitarimu pareiškėjo jėgomis ir lėšomis buvo suprojektuota ir pastatyta bendro naudojimo infrastruktūra kelias (gatvė) – aikštelės, inter alia užtikrinančios pareiškėjo tik dėl to ant sklypų ribos pastatytam autosalonui su aptarnavimo centru pagal teisės aktus būtinų normatyvinių automobilių parkavimo vietų skaičių. Pareiškėjo vertinimu, LVAT Sprendime nekonstatavo, kad Aikštelės būtų pastatytos neteisėtai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra aiškiai ir nuosekliai išaiškinęs, kad prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje (2009 m. kovo 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; 2015 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015; 2016 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3448-219/2016 ir kt.).

21.4. Išankstinė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sąlyga dėl susisiekimo komunikacijų (kelio (gatvės)) – aikštelių suprojektavimo ir pastatymo būtent (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribose, kurios patenka į savivaldybės administracijos kompetencijos ir reguliavimo sritį, nulėmė vieną esminių su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kitais atsakingais subjektais suderintą pareiškėjo sprendimų. Būtent – autosaloną su aptarnavimo centru projektuoti ir statyti ant pačios pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, t. y. prie pat šioje administracinėje byloje aktualios Aikštelių teritorijos, kur tuo metu buvo tik didžiulis maždaug 10 metrų gylio ištisinio perimetro griovys, kurį vėliau pareiškėjas savo jėgomis ir lėšomis užlygino.

To nepadarius, iki izoliuoto griovio nebūtų likę jokio privažiavimo ir priėjimo jo tvarkymui, priežiūrai, šienavimui, šiukšlių šalinimui ir pan. (išskyrus per pareiškėjo žemės sklypą), kas būtų lėmę apleistos šiukšlynu virtusios vietos rezultatą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo suinteresuota šią problemą išspręsti privačiomis pareiškėjo jėgomis ir lėšomis. Aikštelių atsiradimo perspektyva pareiškėjui pagrįstai leido tikėtis, kad pastatą projektuojant ir statant ant sklypo ribos, bus galimybė jį naudoti pagal numatytą paskirtį.

Ir šiuo atveju pareiškėjui nebuvo tiek svarbu, ar susisiekimo komunikacijos (kelias (gatvė)) – aikštelės ateityje bus bendro naudojimo ar ne ir kieno balanse, kadangi jų projektavimo ir statybos vieta buvo raudonųjų (duomenys neskelbtini) gatvės linijų ribose. Visų interesas buvo konstruktyviai sutarti ir kiek įmanoma efektyviau išvystyti tuo metu probleminę Vilniaus miesto vietą. Priešingu atveju, t. y. nenumačius susisiekimo komunikacijų – aikštelių ir jose neleidus projektuoti ir statyti reikalingų normatyvinių automobilių parkavimo vietų, pareiškėjas nebūtų projektavęs ir statęs autosalono su aptarnavimo centru ant sklypo ribos (kadangi racionalesniam jo išdėstymui būtų užtekę vietos ir pareiškėjo žemės sklypo gilumoje) ir nebūtų sutikęs su kitomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iškeltomis sąlygomis aplinkinei miesto infrastruktūrai suprojektuoti ir įrengti taip, kaip tai atitiko autosalono su aptarnavimo centru perspektyvą būtent ant sklypo ribos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tuo metu buvo aktualu privačiomis lėšomis išvystyti aplinkinę teritoriją ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos transporto mazgą su viaduku ir susisiekiančiomis jungiamosiomis gatvėmis. Pareiškėjas (tuo metu UAB „Pavėsis“) su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimais tąkart sutiko, sudarė savivaldybės administracijos parengtas sutartis dėl infrastruktūros bei komunikacijų plėtros ir, išleisdamas beveik 2 mln. litų savų lėšų, faktiškai įgyvendino ne tik aikštelių suprojektavimą ir pastatymą, tačiau ir (duomenys neskelbtini) g. dalies išplatinimą, jungiamosios dviejų juostų gatvės nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) nutiesimą, (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, šlaitų suformavimą bei įrengimą tarp (duomenys neskelbtini) g., žalių zonų įrengimą ir kt.

21.5. VAT Sprendimu buvo neginčijamai konstatuota esminė Aikštelių teisėto sukūrimo ir teisėto ginčo teritorijos užstatymo (buvimo užstatyta) aplinkybė, egzistavusi nuo pat Aikštelių projektavimo iki statybos užbaigimo dar 2004 m. dienos, t. y. ir LVAT sprendimo priėmimo metu. VAT Sprendimas yra privalomas ir turi res iudicata bei prejudicinę galias. Nors VAT Sprendimu ieškinys ir buvo patenkintas, o Deklaracija ir Aikštelių registracija Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo vardu panaikintos, tai buvo padaryta išimtinai dėl naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2023, suformuotos praktikos, išaiškinusios, kad tokiu būdu pvz. savivaldybės pavedimu privačiam juridiniam asmeniui savivaldybės teritorijoje plėtojant reikalingą infrastruktūrą jis nėra laikytinas statytoju, o jo suprojektuoti ir pastatyti / sukurti tokie nekilnojamieji daiktai kaip aikštelės nuosavybės teise turi priklausyti tam, kieno pavedimu (pvz. savivaldybės) tai buvo atlikta (dėl to yra pasisakyta VAT Sprendimo 76–77 p.).

21.6. Kad patvirtintas Žemės sklypo planas yra iš esmės neteisingas, patvirtina ir šioje administracinėje byloje Nacionalinės žemės tarnybos pateiktame 2024 m. vasario 15 d. atsiliepime nurodytos aplinkybės ir pateikti jas patvirtinantys įrodymai apie tai, kad Registrų centras atsisakė registruoti žemės sklypą, kadangi nustatė, jos Žemės sklypo ribos kerta plane net nepažymėtų Aikštelių ribas.

21.7. Žemės sklypo plane nurodyti servitutai neužtikrina patekimo į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį gretimame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esantį pastatą – autosaloną su aptarnavimo centru, įskaitant per jo įėjimus ir įvažiavimus į jį (žemiau nuotraukose pažymėta raudonai), o numatant servitutą per laiptelius į žemėjančią teritorijos dalį, servitutas ir pasibaigia su laiptelių pabaiga, t. y. yra numatytas į niekur. Be to, nėra numatyti ir nurodyti servitutai priėjimui prie pareiškėjo pastato per visą jo susijusį perimetrą, servitutai pastato aptarnavimui ir priežiūrai žemės sklypo šiaurės rytų dalyje. Apie tokį planavimą pareiškėjas, kaip viešpataujančių gretimo žemės sklypo, jame esančio pastato – autosalono su aptarnavimo centru ir kitų inžinerinių statinių – automobilių ekspozicijos aikštelės savininkas, net nebuvo informuotas ir pakviestas dalyvauti susijusiose procedūrose, kuriose pareiškėjui bent jau būtų buvusi sudaryta galimybė pareikšti savo poziciją jį bei jo daiktines teises tiesiogiai ir betarpiškai liečiančiais bei neabejotinai įtakojančiais klausimais.

21.8. Buvo pažeistas Tvarkos 1061 punktas, reikalaujantis, kad suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Tai yra imperatyvios sąlygos, kurios priimant ginčijamus Įsakymus buvo pažeistos, kadangi Aikštelėmis užstatytos teritorijos yra ir bus neįmanoma naudoti pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, kokie jie bebūtų. Aktuali 1 626 m² teritorija, esanti gatvės raudonųjų linijų zonoje, yra infrastruktūros paskirties. Be to, teisėtai užstatyta susisiekimo komunikacijomis (keliu (gatve)) – Aikštelėmis. Prie projektuojamos teritorijos nei iš vienos pusės nėra privažiuojamojo kelio, įskaitant specialiųjų tarnybų (pvz. gaisrinės, avarinės ir / ar pan.) transportui, kaip tik per pareiškėjo žemės sklypą. Galimybė nustatyti kelio servitutus taip pat neegzistuoja. Tą patvirtina žemės sklypo planas bei 2021 m. spalio 18 d. „Įvažiavimo prie žemės sklypo planas“.

21.9. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais dėl gatvės raudonųjų linijų ir šiuo aspektu remiasi skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais.

21.10. Ginčo teritorijoje buvo teisėtai suprojektuota bei pastatyta būtent susisiekimo komunikacija, t. y. kelias (gatvės) – automobilių stovėjimo aikštelės. Būtent taip šie statiniai buvo užfiksuoti dar 2014 m. vasario 3 d. valstybės įmonės Registrų centro parengtose kadastro duomenų bylose ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre su unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu remiamasi LVAT 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1517-1062/2019 ir joje suformuota teismų praktika. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad aplinkybių dėl aktualios teritorijos patekimo į gatvės raudonųjų linijų zoną Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatinėjo ir nevertino. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ties visais žemės sklypais ir juose esančiais pastatais tarp ir jų ir (duomenys neskelbtini), visur yra palikta panašaus pločio teritorija susisiekimui ir automobilių parkavimui. Tai yra matyti iš skunde pateiktos palydovinės „Google Maps“ žemėlapio nuotraukos. Todėl, nėra suprantama ir pateisinama, kai nepaisant bendros situacijos, ginčijamais Įsakymais yra siekiama daryti išimtį ir intervenciją į egzistuojančią tvarką.

21.11. Nepagrįsti teismo argumentai dėl ginčijamų sprendimų pobūdžio. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 27 d. „Sprendimas dėl nustatytų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ Nr. 49SK-2830-(14.49.109 E.) tik patvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba savo funkcijas atliko automatiškai pagal tai, ką gavo iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Ginčijamais Įsakymais atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija ne tik pasiūlė dėl servitutų nustatymo, bet ir neteisingai identifikavo aktualią teritoriją kaip neva neužstatytą, suprojektavo joje sklypą ir patvirtino pridėtą iš esmės neteisingą žemės sklypo planą, kas yra ne tarpiniai, o baigtiniai teisines pasekmes sukeliantys veiksmai / aktai.

21.12. Ginčijami įsakymai, kuriais suprojektuojamas neva laisvoje (neužstatytoje) natūra grąžinamoje kitos paskirties žemėje esantis sklypas, tvirtinamas jo planas, siūloma Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui nustatyti servitutus ir sklypo dokumentai perduodami Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, kuris neįpareigotas jų tikrinti ir pagal Tvarkos 1061 punktą šių nepagrįstų, neteisingų ir neteisėtų dokumentų pagrindu tęsia nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, jau sukelia teisines pasekmes pareiškėjui.

22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti.

23. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Esminis argumentas, dėl kurio buvo priimtas 2021 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas „Dėl sklypo Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektavimo ir plano patvirtinimo” Nr. A30-2501/21 yra tai, jog atsakovas tiesiog vykdė LVAT Sprendimą, kuriuo ir buvo įpareigotas atkurti žemės sklypą natūra ginčijamajame žemės plote.

23.2. Ginčijami Įsakymai yra teisėti, pagrįsti, nes Aikštelės, esančios ginčo sklype nuosavybės teise nepriklauso pareiškėjui, be kita ko, LVAT Sprendime iš esmės pasisakė, kad nuosavybės teisė į Aikšteles nėra įregistruota, tad gali būti atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą.

23.3. Pareiškėjas neįrodė savo teisių pažeidimo.

23.4. Ginčijamais Įsakymais servitutai nėra nustatyti, jie tik siūlomi, galutinį sprendimą dėl servitutų nustatymo priims NŽT. Siūlomi nustatyti servitutai užtikrina pareiškėjo pateikimą į žemės sklypą, jei pareiškėjas nesutinka su servitutų plotu, išdėstymu, dar nereiškia, kad servitutai netinkamai pateikti ar jie neturėtų būti patvirtinti. Tokie teiginiai yra deklaratyvūs ir nereiškia, jog pareiškėjas neturės galimybės naudoti savo turimos nuosavybės pagal tiesioginę paskirtį.

23.5. Klausimas dėl raudonųjų linijų nustatymo laikytinas viešuoju interesu, tačiau UAB „Vitvela“ nėra subjektas, galintis ginti viešąjį interesą, taip pat pareiškėjas niekaip negali pagrįsti kuo gatvės raudonosios linijos susijusios su jo teisių pažeidimu. Taigi neturėtų būti vertinamosios raudonosios linijos šiuo aspektu, nes UAB „Vitvela“ neturi suinteresuotumo kelti klausimą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų.

23.6. LVAT Sprendimas turi prejudiciją šioje administracinėje byloje, nes atsakovas šį sprendimą ir vykdo Ginčijamais Įsakymais, kurie buvo apskųsti.

23.7. Infrastruktūros sutartį pareiškėjas pasirašė laisva valia, jis prisidėjo prie miesto infrastruktūros, tai daroma ir pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą sumokant infrastruktūros mokestį.

23.8. Pareiškėjas apskritai neturi teisės reikšti skundo dėl Ginčijamų Įsakymų panaikinimo, kadangi atsakovo priimti individualūs teisės aktai šiuo atveju visiškai negalioja pareiškėjui, nesukelia tiesioginių pasekmių pareiškėjo teisėms ir pareigoms, o nuostata dėl servitutų yra tik rekomendacinio pobūdžio.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

25. NŽT nurodo, kad jai teisės aktų nustatyta tvarka nepavestas laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimas ir jų planų rengimas. LVAT Sprendimas yra reikšmingas nagrinėjamoje byloje, nes juo buvo išspręstas žemės, esančios tarp atsakovui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kurioje faktiškai yra Aikštelės, teisinio statuso klausimas. Įstatymas aiškiai numato kokiais atvejais ir kada servitutai nustatomi administraciniu aktu, o kada sandoriu. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, teismas skundžiamame sprendime taip pat pagrįstai nurodė, kad savivaldybės institucija, planuodama grąžintiną žemės sklypą, turi įvertinti tiek viešuosius, tiek privačius interesus žemėnaudos požiūriu. Šiuo atveju viešąjį interesą žemės sklypo planavimo procese turi užtikrinti atsakovas, o pareiškėjas nenurodo, kuo jo subjektinės teisės ar teisėti privatūs interesai būtų pažeisti, jeigu sklypas būtų suformuotas taip, kaip siūlo atsakovas. Iš esmės pareiškėjo nurodomi galimi sklypo naudojimo trūkumai / apribojimai susiję arba su viešu žemėnaudos interesu, arba su būsimo žemės sklypo savininko interesais.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. R. nurodo iš esmės palaikantis atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, akcentuodamas, kad ir pats pareiškėjas savo apeliaciniame skunde kartoja savo skundo argumentus ir nepateikia jokių naujų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismai konstatavo, jog pareiškėjui nuosavybės teise negali priklausyti nei ginčo žemės plotas, nei jo statytos Aikštelės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

28. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. liepos 16 d. įsakymo „Dėl sklypo Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektavimo ir plano patvirtinimo” Nr. A30-2501/21 ir 2023 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. A30-2501/21 „Dėl sklypo Nr. 1 tarp (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektavimo ir plano patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. A30-569/23 teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, kad ginčijami Įsakymai pažeidžia jo teises, vadovavosi LVAT Sprendimu, VAT Sprendimu, nurodė, kad servitutų klausimas nėra galutinai išspręstas ginčijamais Įsakymais, o kiti pareiškėjo argumentai susiję su viešuoju interesu, kurio ginti pareiškėjas neturi teisės.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad ginčijami Įsakymai turi būti panaikinti, pareiškėjo interesai pažeidžiami, Žemės sklypas nėra laisvas, jis yra užstatytas Aikštelėmis, kurios nuosavybės teise priklauso Savivaldybei, Įsakymuose minimi servitutai neužtikrina galimybės pareiškėjui naudotis savo nuosavybe, pažeistos gatvės raudonosios linijos, Žemės sklypas neatitinka Tvarkos 1061 punkto reikalavimų, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi LVAT Sprendimu ir VAT Sprendimu.

31. Dėl pareiškėjo prašymo sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. Nr. P-14-602/2024 pagal UAB „Vitvela“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Č. G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Č. G.-R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Vitvela“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo UAB „Vitvela“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2020 ir jo netenkino, atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2020 pagal pareiškėjos Č. G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Č. G.-R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Vitvela“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą stabdyti nagrinėjamą administracinę bylą, nes kita administracinė byla jau išnagrinėta.

32. Ginčijami Įsakymai priimti vadovaujantis, be kita ko, Atkūrimo įstatymu, Tvarka ir vykdant LVAT Sprendimą.

33. Atkūrimo įstatymas nustato, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra aiškiai įtvirtintas imperatyvas atkurti nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje, išskyrus dvi išimtis: kai pilietis nepageidauja susigrąžinti žemę turėtoje vietoje, taip pat kai šio įstatymo 12 straipsnyje numatytais pagrindais žemė priskirtina valstybės išperkamai.

34. Tvarkos 106 punktas nustato, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis toliau nurodyta tvarka. Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema.

Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Jeigu pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus nustatytos savininko turėto žemės sklypo ribos sutampa su jau suprojektuotomis žemės sklypo ribomis arba pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus suprojektuotas žemės sklypas yra piliečio turėtos žemės vietoje, šis žemės sklypas arba žemės sklypai grąžinami piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise.

Jeigu į jau suprojektuotą pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus žemės sklypą patenka tik dalis turėtos žemės, piliečiams grąžinama nustatyta žemės sklypo dalis arba dalys, likusią žemės sklypo dalį suteikiant piliečiams nuosavybėn neatlygintinai pagal šios tvarkos 37 punkte nustatytą eilę arba registruojant šį žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe. Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, o ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suprojektuoti žemės sklypą; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899); patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), taip pat suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia).

Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas.

Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai ar žemės valdos projektai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai.

Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylos rengimo paslaugų pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatų nustatyta tvarka suderinus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą su žemėtvarkos skyriumi, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą.

Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą: suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus.

Sprendimas nustatyti servitutus priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą; raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (toliau – pretendentai), susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis); atvykusiems pretendentams paaiškina apie galimybę per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą pateikti susitarimą dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, jeigu yra du ar daugiau pretendentų atkurti nuosavybės teises į suprojektuotą grąžinamą natūra žemės sklypą.

Jeigu pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą žemę nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, žemėtvarkos skyriaus vedėjas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą. Jeigu pretendentai nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių toje miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

Grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano ar žemės valdos projekto nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2013, Nr. 76-3824) nustatytais atvejais būtina parengti žemės valdos projektą.

35. ABTĮ 57 straipsnis nustato atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai yra prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.). Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2692-415/2018).

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dalyvavo tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01987-2018-9), kuri pabaigta priimant LVAT Sprendimą, tiek Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išspręsta priimant VAT Sprendimą:

36.1. LVAT Sprendimu panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. gegužės 9 d. raštą Nr. A51-37707/18(2.14.2.12-MP8), kuriuo Administracija nusprendė atsisakyti formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. LVAT sprendime konstatavo, kad Ginčo sklypą buvo planuojama kaip laisvą žemę perduoti ūkine komercine veikla užsiimančiam subjektui, suteikiant prioritetą ne nuosavybės teisių atkūrimui, ir ne viešajam, bet privačiam interesui, kas neatitinka Atkūrimo įstatymo keliamų tikslų. LVAT padarė išvadą, kad Ginčo žemės sklypas yra laisvas ir jo nereikia visuomenei viešiesiems poreikiams tenkinti, įpareigojo Administraciją žemėje, esančioje tarp žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra buvusio Fabijoniškių rėžinio kaimo pretendentams ir visą dokumentaciją (duomenis) perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

37. Pažymėtina, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimo ir nutarties privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymų saugomi interesai, dėl kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas.

38. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą ir savo teisių pažeidimą priimant Ginčijamus Įsakymus įrodinėjo motyvuodamas tuo, kad Ginčo sklype yra jam nuosavybės teise priklausančios Aikštelės (pradinė pareiškėjo pozicija skunde pirmosios instancijos teismui), kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Tačiau pažymėtina, kad VAT Sprendime teisėjų kolegija panaikino UAB „Vitvela“ surašytos 2021 m. gegužės 25 d. Deklaracijos galiojimą ir nekilnojamųjų daiktų: kelio (gatvės) – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kelio (gatvės) – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre UAB „Vitvela“ vardu. VAT Sprendime nurodyta, kad UAB „Vitvela“ teisė statyti žemėje, esančioje šalia UAB „Vitvela“ priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), grindžiama iš esmės Infrastruktūros sutartimi, kvalifikuotina mišria rangos bei pavedimo teisinių santykių sutartimi. <...> Kasacinis teismas tapačioje situacijoje išaiškino, kad, nepaisant savivaldybės pavedimo jos valdomoje teritorijoje juridiniam asmeniui vykdyti statytojo (užsakovo) pareigas ir teises, nustatytas Statybos įstatymo, tai nesuponuoja išvados, kad juridinis asmuo atitinka vieną iš statytojo kriterijų – valdo žemės sklypą, kuriame vykdoma statyba, teisėtu pagrindu. Sutartimi juridiniam asmeniui buvo pavesta tik vykdyti statybos darbus savivaldybės teritorijoje, o, atitinkamai, juridinio asmens pripažinimo statytoju atveju, t. y. jam sukūrus naują daiktą savivaldybės teritorijoje, vadovaujantis sutarties sąlygomis, būtų neaiškus žemės sklypo, kuriame yra inžineriniai tinklai, juridinio asmens valdymo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2023). Taigi Ginčo sklype nėra UAB „Vitvela“ nuosavybės teise priklausančių daiktų, šiuo aspektu UAB „Vitvela“ teisių pažeidimas neįrodytas.

39. Kitokių savo teisių pažeidimo Ginčijamais Įsakymais pareiškėjas taip pat neįrodė:

39.1. Dėl servitutų:

39.1.1. Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

39.1.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškintos minėtos Žemės įstatymo nuostatos, pasisakyta dėl savivaldybės administracijos pasiūlymų Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyti servitutus detaliajame plane vertinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-603/2014).

39.1.3. Ginčijamuose Įsakymuose servitutai nėra nustatyti, jie tik siūlomi. Jie savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams, nes procedūrinis (tarpinis) dokumentas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2021 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą Nr. 49SK-2830-(14.49.109 E.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, kurį UAB „Vitvela“ apskundė Regionų administraciniam teismui kartu su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 1SS-762-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (Regionų administracinio teismo nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (proceso Nr. (duomenys neskelbtini))). Taigi argumentai, kurie, pareiškėjo vertinimu, įrodo nustatytų servitutų neteisėtumą bei nepagrįstumą, galėtų būti pateikiami skunde dėl galutinio servitutų nustatymo procedūrą užbaigiančio sprendimo, kuriuo nustatomi servitutai.

39.2. Dėl Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių Aikštelių (pareiškėjo pozicija po VAT Sprendimo), gatvės raudonųjų linijų, įvažiavimo ir kitų pareiškėjo argumentų:

39.2.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

39.2.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 57 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

39.2.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, įvertinusi ginčijamus Įsakymus, proceso šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktus įrodymus, teisę ir teismų praktiką, atsižvelgdama Į LVAT Sprendimą ir VAT Sprendimą, daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių Aikštelių (pareiškėjo pozicija po VAT Sprendimo), gatvės raudonųjų linijų, įvažiavimo į Ginčo sklypą ir kt. niekaip neįrodo pareiškėjo teisių pažeidimo ir ginčijamų Įsakymų neteisėtumo šiuo aspektu. Ginčijami Įsakymai pagrįsti teisės aktų nuostatomis, priimti vykdant LVAT Sprendimą, taigi byloje nesant jokių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo teisių pažeidimą, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo panaikinti ginčijamus Įsakymus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, susijusių su jo teisių pažeidimu, kurių nebūtų įvertinęs LVAT Sprendime (įskaitant, bet neapsiribojant UAB „Vitvela“ siekį Ginčo sklypą prisijungti prie savo turimo sklypo), arba neįrodė savo teisių pažeidimo, teikdamas naujus argumentus dėl ginčijamų Įsakymų neteisėtumo (Aikštelių buvimas, nuosavybės teisė ir kt.).

40. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

41. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, iš esmės paliekamas nepakeistas, atsižvelgiant į teisėjų kolegijos šioje nutartyje nurodytus motyvus, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

42. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos jam nėra priteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vitvela“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis