2013-06-18 Nr. AB-3141-3-61-3-00486-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A444-1064/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00486-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei Z. V. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja M. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b.l. 1-4), patikslintu skundu (t. I, b.l. 55-58) prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus (toliau - ir atsakovas, NŽT skyrius) 2011 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 48SS-(14.48.45.)-2731 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir NŽT) 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-8.

Nurodė, kad skundžiamuose sprendimuose nurodytos tikrovės neatitinkančios žinios, kad H. V. (Z. V. vyrui) 2 ha asmeninio ūkio žemės skirta Vilniaus rajono Kalvelių apylinkės tarybos 1993 m. gruodžio 21 d. sesijos sprendimu Nr.

15. Nurodytos sesijos sprendimu H. V. buvo skirta 2 ha asmeninio ūkio žemės ne Geibulių kaime, Vilniaus rajone, o Šumsko kaime, Vilniaus rajone. 1994 m. balandžio 26 d. Vilniaus rajono Šumsko kadastro vietovės žemės reformos projekto pagrindu ir Vilniaus rajono kadastro vietovės valstybės išperkamos žemės plano, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 2.3-5211-(41), pagrindu Z. V. naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas Geibulių kaime, Vilniaus rajone, yra valstybės išperkamos žemės teritorijoje, t. y. atsakovas nurodė, kad H.

V. 2 ha asmeninio ūkio žemės skirta Šumsko kaime, Vilniaus rajone, pagal 1993 m. gruodžio 21 d. Kalvelių apylinkės tarybos sesijos sprendimą Nr. 15, o šis pilietis tokia žeme naudojasi Geibulių kaime, Vilniaus rajone. Tai yra du skirtingi kaimai bei skiriasi šių kaimų ribos. Atsakovo argumentas, kad Šumsko kaimo ribos laikytinos ir Geibulių kaimo ribomis, ir kad nebūtina nurodyti skiriamo žemės sklypo tikslaus adreso, nepagrįstas ir formalaus pobūdžio, prieštaraujantis tikrovei. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003 m. liepos 30 d. raštu Nr. (30)-20M-416, adresuotu Seimo kontrolierei patvirtino, kad 2003 m. liepos 28 d.

įsakymu Nr. 3854-41 numatė Geibulių kaimo projekto papildymą (240 ha plote) ir prie šio įsakymo pridėtuose sąrašuose buvo įtraukta jos (pareiškėjos), kaip pretendentės susigrąžinti žemę ir mišką natūra, pavardė. Šie rašytiniai įrodymai paneigė skundžiamų aktų argumentus, kad ginčijamas žemės sklypas yra valstybės išperkama žemė, ir kad ginčijamu žemės sklypu, kaip asmeninio ūkio valda teisėtai naudojasi Z. V.. Tai įrodė skundžiamų aktų nepagrįstumą ir sudarė pagrindą šiuos sprendimus, kaip pažeidžiančius jos nuosavybės teises, naikinti. 2008 m. balandžio 21 d.

Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės teritorijoje rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraštyje bei ištraukoje yra jos pačios (pareiškėjos) parašas, kad ji pageidauja susigrąžinti ginčijamą žemės sklypą natūra. Ginčijamas žemės sklypas pažymėtas žiniaraštyje (sklypo Nr. 2068/4). Nurodo, jog tai paneigia aplinkybę, kad Z. V. šį žemės sklypą naudoja nuo 1989 metų. Tai, kad žemės sklypas Nr. 2068/4 (1,08 ha) yra suprojektuotas grąžinti jai (pareiškėjai) įrodo ir 2009 m. liepos 24 d.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštas Nr. 20-492. Šiame dokumente nurodyta, kad žemės sklypas Nr. 2068/4 Geibulių kaime, Kalvelių seniūnijoje, Vilniaus rajone, suprojektuotas jai kaip grąžintinas natūra, o Z. V. asmeninio ūkio žemės sklypo vieta buvo pakeista. Tai neatitiko tikrovės, nes Z. V. asmeniniam ūkiui buvo skirtas žemė sklypas Nr. 2068/4, kuris nebuvo kitur perkeltas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kokiu aktu konkrečiai jai (pareiškėjai) grąžintinas suprojektuotas žemės sklypas Nr. 2068/4, Geibulių kaime, Kalvelių seniūnijoje, Vilniaus rajone, buvo įrašytas į valstybės išperkamą žemę.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą į skundą (t. II, b.l. 2-4) pareikšdamas, kad su skundu nesutinka.

Nurodė, kad H. V. (Z. V. sutuoktiniui) buvo skirta 2 ha asmeninio ūkio žemės Vilniaus rajono Kalvelių apylinkės tarybos 1993 m. gruodžio 21 d. sesijos sprendimu Nr.

15. Pagal Vilniaus rajono valdyboje 1994 m. balandžio 26 d. apsvarstytą ir suderintą Vilniaus rajono Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, Vilniaus rajono Šumsko kadastro vietovės valstybės išperkamos žemės planą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 381-41 (patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 2.3-5211-(41)), Z. V. Š. ir Geibulių kaimuose naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai buvo valstybės išperkamos žemės teritorijoje (asmeninio ūkio žemės teritorija).

Rengiant Vilniaus rajono Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 2.3-12784-(41), Z. V. Š. ir Geibulių kaimuose suprojektuoti ir patvirtinti naudojami namų valdos žemės sklypas ir trys 1,76 ha bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypai. Pareiškėja, atstovaudama motinai S. Š. siekė, kad Z. V. Geibulių kaime naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas būtų suprojektuotas kaip grąžintinas S. Š.. NŽT skyrius 2011 m. spalio 12 d. raštu Nr. 48SS-(14.48.45)2731 atsisakė tenkinti pareiškėjos 2011 m. gegužės 26 d. prašymą.

Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 23 straipsnio 6 dalimi, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje įstaigoje ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punkto nuostatomis, kad tuo pačiu klausimu ir remiantis tais pačiais duomenimis, aplinkybėmis anksčiau priėmus administracinės procedūros sprendimą prašymas naujai nenagrinėjamas. Pareiškėja ne kartą buvo informuota apie esamą situaciją Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, supažindinta su visais turimais dokumentais.

Ginčijamu sprendimu pareiškėja dar kartą buvo supažindinta su jos atžvilgiu taikomu teisiniu reglamentavimu, suteikta informacija apie Šumsko kadastro vietovėje vykdomus projektavimo darbus. NŽT direktorius 2012 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 1T-(7.5)-8, kuriuo pareiškėjos skundą dėl NŽT skyriaus 2011 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 48SS-(14.48.45.)2731 atmetė. 2008 m. balandžio 10 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 1 užfiksuota, kad liudytojų N. F. ir B. K. teigimu Z. V. nuo 1989 metų naudojo žemės sklypą Nr. 2068/4 kaip asmeninio ūkio žemę.

Ta pati išvada atkartota ir NŽT 2008 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-M-579-1063. Be to, tai užfiksuota ir Z. V. 2008 m. balandžio 14 d. prašyme. Pareiškėja M. M. atkuriant nuosavybės teises ne kartą kreipėsi klaidindama apie neva jai grąžintinuose miškuose vykdytus miško kirtimus. Šumsko kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė N. T. dar 2004 m. liepos 12 d. rašte pažymėjo, kad M. M. trukdo lauko projektavimo darbus, siekdama, kad pirmiausiai būtų patenkinti jos pageidavimai. Pareiškėjai buvo išaiškintos aplinkybės apie tai, kad Z.

V. naudojamoje asmeninio ūkio žemėje S. Š. buvo neteisėtai suprojektuotas žemės sklypas Nr. 2068/4 kaip grąžintinas natūra. Pareiškėjai buvo paaiškinta ir apie asmeninio ūkio naudotojų sąrašus bei Šumsko ir Geibulių kaimų ribas. Ginčo sklypas asmeninio ūkio žemė yra priskirta valstybės išperkamos žemės teritorijai patvirtintus Vilniaus rajono Šumsko kadastro vietovės valstybės išperkamos žemės planą Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 381-41. Pareiškėja ginčija iš esmės sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurie buvo priimti 2008-2009 metais ir apie juos ji buvo ne kartą informuota.

Dėl šių sprendimų teisėtumo vertinimo turėtų būti taikomi skundų padavimo terminai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. V. pateikė atsiliepimą į skundą (t. I, b.l. 109-114) pareikšdama, kad su skundu nesutinka. Z. V. nurodė, kad per 18 jos naudojimosi žeme metų, pareiškėja nei karto nesikreipė į teismą dėl minėto 1993 m. gruodžio 21 d. sesijos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir neprašė jo panaikinti. Minėta žemė randasi šalia jos (Z. V.) namo, per kelią. 1992 m. rugsėjo 1 d. ji gavo mokėjimo pranešimą dėl minėto žemės sklypo kainos sumokėjimo ir už 2 ha žemės sumokėjo 3848 rb. 2004 m. gegužės 25 d. ir 2005 m. gegužės 18 d. deklaravo žemės ūkio naudmenas. 2008 m. balandžio 10 d. ir 2008 m. gegužės 8 d. pagal jos prašymą buvo patikrintas jos faktiškai naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypo, esančio Geibulių kaime, naudojimosi teisėtumas.

Patikrinimo metu nustatyta, kad ji nuo 1989 metų naudoja paskirtą jai žemės sklypą pagal paskirtį ir teisėtai. Akte pažymėta, kad pareiškėja savavališkai buvo užėmusi ir 0,20 ha jai (Z. V.) priklausančio žemės sklypo ir pasodinusi jame avižas. 2009 m. lapkričio 6 d. ji sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove „Atspindys“ Asmens lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbų vykdymo ir apmokėjimo sutartį. 2009 m. gruodžio 8 d. ir 2009 m. balandžio 22 d. gavo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros tiesioginės paramos skyriaus pranešimus Nr. 1189139 ir Nr. 1167549 nurodančius mokėtinas išmokos sumas. 2004 m. kovo 15 d. ji buvo įregistruota valstybės žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir jai suteiktas identifikavimo kodas Nr. 760-39.

Teisėtą žemės sklypo naudojimą patvirtina ir Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos 2007 m. liepos 24 d. raštas, kuriame nurodyta, kad ji įtraukta į Įregistruotų pašarų ūkio subjektų sąrašą pagal veiklos rūšis: auginti maisto pramonei gyvūnus ir gaminti savo reikmėms kombinuotus pašarus. 2010 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kalvelių seniūnijos pažymoje nurodyta, kad ji teisėtai naudojasi žemės sklypais Nr. 053610-0091 laukas Nr. 2 ir Nr. 053610-0091 laukas Nr.

3. Skundžiami sprendimai atitinka įstatymų, nustatančių, kad žemė, pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, priskiriama valstybės išperkamai žemei, reikalavimus. Jos sutuoktiniui H. V. žemė asmeniniam ūkiui buvo paskirta 1993 metais. Pagal 1994 m. Vilniaus rajono Šumsko kadastrinės vietovės žemės reformos projektą, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 2.3-5211(41) nustatyta, kad jos (Z. V.) Geibulių kaime esantis žemės sklypas naudojamas asmeniniam ūkiui ir yra valstybės išperkamos žemės teritorijoje.

Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai, dalyvaujant Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių seniūnijos seniūnei, Vilniaus rajono mero patarėjai, M. M. bei liudininkams, 2008 m. gegužės 8 d. patikrino jos asmeniniam ūkiui Geibulių kaime naudojamo sklypo vietą ir ribas ir nustatė, kad žemę asmeniniam poreikiui ji naudoja nuo pat šios žemės suteikimo dienos nepažeisdama ribų ir įstatymų nustatytų taisyklių. Geibulių kaimas iki nacionalizacijos 1940 metais nebuvo išskirstytas į vienkiemius, todėl žemė Geibulių kaime grąžinama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Pareiškėja netinkamai aiškina kadastrinės vietovės sąvoką ir nesupranta, kad Geibulių kaimas įeina į Šumsko kadastrinę vietovę. Jai (Z. V.) priskirti žemės sklypai atitinka Vilniaus rajono Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Šis projektas patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 1999-2008 metais. Pareiškėja, turėdama galimybę, šių Vilniaus apskrities viršininko sprendimų neskundė. Pareiškėjos skundo argumentai neatitinka faktinių aplinkybių ir įstatymų reikalavimų, dėl to atmestini.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. M. M. advokatė pateikė prašymą NŽT skyriui informuoti kaip yra vykdomas 2010 m. balandžio 30 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2/3-5575-(41), t. y. ar komisija nustatinėja fizinius asmenis, kurie Šumsko kadastrinėje vietoje nenaudoja asmenino ūkio žemės, surašo patikrinimo aktus, kad būtų galima toliau vykdyti Šumsko kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildomus projektavimo darbus (tomas II, b.l. 82). 2011 m. gegužės 3 d. M. M. kreipėsi su prašymu į NŽT skyrių, leisti susipažinti su nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla, dėl žemės grąžinimo Geibulių km., Barvoniškių km., Klavelių seniūnijoje, nes dalis dokumentų yra dingę (t.

II, b.l.81). 2011 m. gegužės 26 d. M. M. pateikė prašymą NŽT skyriui sudaryti komisiją, kuri atvažiuotų į vietą ir patikrintų viską, prašė atsakyti į jos ankstesnius pateiktus prašymus, į kuriuos ji negavo atsakymo, (t. II, b.l.78, t. III, b.l.109, 110-111). 2011 m. spalio 12 d. raštu Nr. 48SS-(14.48.45)-2731 NŽT skyrius atsakydamas pareiškėjai M. M. į jos prašymus, nurodė, kad į jos keliamus klausimus buvo atsakyta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. liepos 2 d. raštu Nr. 20-504, 2008 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (41)-1.2-2955-(3.31), 2009 m. birželio 11 d. raštu Nr. 20-418, 2009 m. liepos 24 d. raštu Nr. 20-492, 2009 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (31)-1.2-2713-(3.31) bei NŽT 2008 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-M-579-1063 ir 2010 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-M-295-485.

NŽT skyrius taip pat nurodė, kad kadangi pareiškėjos prašymai jau buvo nagrinėti ir į juos atsakyta, o pakartotiniame prašyme ji nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, todėl vadovaujantis VAĮ nuostatomis, jos prašymas pakartotinai nenagrinėjamas (t. I, b.l. 59-62). 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-8 NŽT direktorius M. M. skundą dėl NŽT skyriaus 2011 m. spalio 12 d. rašto Nr. 48SS-(14.48.45.)-273 atmetė. Iš nustatytų aplinkybių NŽT padarė išvadą, kad rengiant Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 30 d.

įsakymu Nr. 2.3-12784-(41), Geibulių kaime Z. V. naudojamas asmeninio ūkio žemė sklypas teisėtai buvo suprojektuotas minėtai pilietei. Atsižvelgdama į tai, kad Z. V. Geibulių kaime suprojektuoto asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimas ne kartą buvo patikrintas vietoje ir faktai, kad Z. V. asmeninio ūkio žemės sklypo nenaudoja, nenustatyti ir į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 metais patikrino pateiktas paraiškas 2004-2008 metų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, o naujos informacijos ar dokumentų M.

M. nepateikė, NŽT nusprendė, kad tenkinti pareiškėjos prašymą įpareigoti NŽT skyrių dar kartą atlikti Z. V. asmeninio ūkio žemė sklypo Geibulių kaime sutekimo bei naudojimo teisėtumo patikrinimą yra netikslinga (t. I, b.l. 5-8).

Byloje spręstinas ginčas dėl NŽT skyriaus 2011 m. spalio 12 d. rašto Nr. 48SS-(14.48.45)-2731 (t. I, b.l. 59-62) ir NŽT 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-8 (t. I, b.l. 64-67) pagrįstumo ir teisėtumo.

NŽT skyrius skundžiamu 2011 m. spalio 12 d. raštu Nr. 48SS-(14.48.45)-2731 (t. I, b.l. 59-62) atsakė į pareiškėjos 2010 m. rugpjūčio 27 d. (t. II, b.l. 82), 2011 m. gegužės 3 d. (t. II, b.l. 81) ir 2011 m. gegužės 26 d. (t. III, b.l. 109, 110-111) prašymus.

Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos prašymų turinio akivaizdu, kad ji paminėtais prašymais, siekė ne apginti savo pažeistą teisę, o gauti informaciją, t.y. pareiškėja prašymais nesiekė, kad būtų priimtas sprendimas, nustatantis jai teises ir/ar pareigas.

Įvertinęs NŽT skyriaus 2011 m. spalio 12 d. rašte Nr. 48SS-(14.48.45)-2731 (t. II, b.l. 59-62) pateiktą informaciją teismas nustatė, kad atsakyme pateikta informacija pareiškėjai tiesiogiai nesukuria jokių naujų teisių ar pareigų. Šiuo raštu pareiškėjos atžvilgiu nėra pritaikomos jokios poveikio priemonės. NŽT skyrius minėtu raštu išsamiai ir argumentuotai atsakė pareiškėjai į jos 2010 m. rugpjūčio 27 d. (t. II, b. l. 82), 2011 m. gegužės 3 d. (t. II, b.l. 81) ir 2011 m. gegužės 26 d. (t. III, b.l. 109, 110-111) prašymus. Teismas sprendė, kad NŽT skyrius savo pareigą pateikti pareiškėjai prašomą informaciją vykdė tinkamai, o prašomas panaikinti NŽT skyriaus 2011 m. spalio 12 d. raštas Nr. 48SS-(14.48.45)-2731 (t. II, b.l. 59-62) nėra individualus administracinis aktas, sukeliantis konkrečias teisines pasekmes pareiškėjai. Tai tėra informacinio pobūdžio raštas, kuriame pateikta atsakovo pozicija dėl pareiškėjos prašymų suteikti informaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nuosekliai savo praktikoje laikosi pozicijos, kad konstatuojamojo pobūdžio aktai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui (LVAT 2010 m. spalio 28 d. nutartis Nr. A822-1344/2010), todėl reikalavimas atmestinas.

Skundžiamas NŽT 2012 m. sausio 26 d. sprendimas 1T-(7.5)-8 (t. II, b.l. 64-67) yra priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Juo buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl NŽT skyriaus 2011 m. spalio 12 d. rašto Nr. 48SS-(14.48.45)-2731 panaikinimo. Dėl anksčiau sprendime išdėstytų motyvų padarius išvadą, kad naikinti NŽT skyriaus 2011 m. spalio 12 d. raštą Nr. 48SS-(14.48.45)-2731 nėra pagrindo, spręstina, kad ir pareiškėjos reikalavimas dėl NŽT 2012 m. sausio 26 d. sprendimo 1T-(7.5)-8 panaikinimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Iš pareiškėjos skundo turinio akivaizdu, kad ji siekia susigrąžinti natūra ginčo sklypą, esantį Geibulių kaime, Vilniaus rajone. Remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais spręstina, kad ginčijamu 2011 m. spalio 12 d. raštu Nr. 48SS-(14.48.45)-2731 žemės grąžinimo natūra pareiškėjai klausimai nebuvo sprendžiami. Teismas sprendė, kad net pareiškėjos skundo tenkinimo atveju, t. y. panaikinus ginčijamą raštą, pareiškėjos teisės (ar tariamos teisės) į ginčo žemės sklypą nebus apgintos. Taigi toks teismo sprendimas pareiškėjos teisėms, pareigoms įtakos neturės, pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nebus atkurti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 92 str.). Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129-130 straipsniais pareiškėjos skundą atmetė.

III. Pareiškėja M. M. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (t. III, b. l. 137–139), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjos skundą tenkinti, t. y. panaikinti NŽT skyriaus 2011 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 48SS-(14.48.45.)-2731 ir NŽT 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-8.

Apeliacinį skundą grindžia nurodytais motyvais:

1. Teismas nepasakė dėl skundė pateiktų motyvų, jog skundžiami teisės aktai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų dėl to, kad juose pateiktos tikrovės neatitinančios žinios. Tokie teisės aktai turi būti panaikinti kaip pagrįsti tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Grindžiama pirmosios instancijos teismui paduotame skunde nurodytais argumentais bei aplinkybėmis.

2. Teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog jai nėra sukeliamos teisinės pasekmės.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyrius atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą (t. III, b. l. 152-153) nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teigė, jog teismas aiškiai nurodė, jog byloje nėra sprendžiami nuosavybės atkūrimo klausimai, o šiuos apeliaciniu skundu siekia išspręsti nuosavybės grąžinimo klausimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. V. atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą (t. III, b. l. 144-149) nurodo, jog nesutinka su M. M. apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje spręstinas ginčas dėl NŽT skyriaus 2011 m. spalio 12 d. rašto Nr. 48SS-(14.48.45)-2731 (t. I, b.l. 59-62) ir NŽT 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-8 (t. I, b.l. 64-67) pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundžiamų aktų pobūdį ir nepagrįstai konstatavo, kad jie negali būti administracinės bylos dalykais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama NŽT skyriaus 2011 m. spalio 12 d. raštą Nr. 48SS-(14.48.45)-2731 (t. I, b.l. 59-62) ir NŽT 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-8 (t. I, b.l. 64-67), nurodo, jog 2011 m. spalio 12 d. raštu buvo atsakyta į pareiškėjos 2010 m. rugpjūčio 27 d., 2011 m. gegužės 3 d. ir 2011 m. gegužės 26 d. prašymus suteikiant informaciją, informuojant apie parengtas išvadas ir kt., o 2012 m. sausio 26 d. sprendimu buvo nuspręsta M. M. skundą dėl Z. V. asmeninio ūkio žemės sklypo Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Geibulių kaime suprojektavimo teisėtumo atmesti.

Pažymėtina, jog Z. V. naudojasi ginčo sklypu. 2 ha asmeninio ūkio žemė buvo skirta H. V. (Z. V. vyrui) Vilniaus rajono Kalvelių apylinkės tarybos 1993 m. gruodžio 21 d. sesijos sprendimu Nr. 15, tačiau byloje nėra dokumentų patvirtinančių, jog pareiškėja M. M. šį 1993 m. gruodžio 21 d. sesijos sprendimą būtų skundusi ar jis būtų panaikintas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. pvz. LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, visas bylai reikšmingas aplinkybes, detaliai, kiek tai aktualu nagrinėjamos bylos kontekste, konstatavo, kad priimti aktai (raštas ir sprendimas) savaime savo turiniu nesukelia teisinių pasekmės, todėl negali pažeisti teisių ar teisėtų interesų bei negali būti ginčo dalyku ABTĮ prasme. Tai, kad administracinio teismo nagrinėjamo ginčo dalyku gali būti tik galutinis administracinės procedūros sprendimas, o ne procedūriniai, tarpiniai sprendimai, ne kartą pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjos skundą atmetė, yra pagrįsta ir teisėta. Konstatuotina, kad šiuo atveju skundžiamas raštas ir sprendimas negali būti laikomi savo turiniu sukeliančiais teisines pasekmės pareiškėjai. Akivaizdu, kad minėti raštai nesukėlė pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, negalėjo būti skundžiamas.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą iš esmės priėmė teisingą sprendimą, tačiau nenurodė atsisakymo priimti skundą šioje dalyje pagrindo – nurodytus reikalavimus turėjo būti atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. M. skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė