2024-07-24 Nr. AB-11158-3-61-3-01501-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-336-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01501-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. R. E. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas L. R. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 24S87607 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą (duomenys neskelbtini) piliečio L. R. E. atžvilgiu, kuriuo nusprendė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis. Taip pat nurodė, kad Sprendimas pareiškėjui įteiktas 2024 m. balandžio 3 d. Pareiškėjas teigė, jog tam, kad būtų galima prieglobsčio prašytojo pateiktą prieglobsčio prašymą nagrinėti skubos tvarka, Migracijos departamento darbuotojas turėjo atlikti tyrimą ir nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 76 straipsnio 4 dalyje numatytus pagrindus. Šiuo atveju nepagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas prašyme suteikti prieglobstį pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad skundo į teismą dalyku yra Migracijos departamento, kuriuo nuspręsta priimti (duomenys neskelbtini) piliečio L. R. E. prašymą suteikti prieglobstį ir jį nagrinėti iš esmės skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis.

Teismas apžvelgęs Įstatymo 76 straipsnio 1 dalies, 4 dalies 2 punkto, 81 straipsnio 2 dalies, 138 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nurodė, kad šiuo atveju keliamas ginčas dėl procedūros. Pareiškėjo prašymas šiuo atveju pagal Įstatymo 81 straipsnio 2 dalies nuostatas turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų ir dėl jo priimtas sprendimas, kuris pagal Įstatymo 138 straipsnio 2 dalį gali būti skundžiamas teismui. Teismas nurodė, kad vertinant priimto sprendimo teisėtumą, kuris skundžiamas nurodoma tvarka ir būtų vertinama ar buvo pagrindas prašymą nagrinėti iš esmės skubos tvarka.

Teismo vertinimu, pareiškėjo skundas teikiamas dėl tarpinio viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, veiksmas ar neveikimas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimas negali būti savarankišku skundo į teismą dalyku, todėl skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog priešingai nei teigiama teismo nutartyje, Sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Būtent, nagrinėjant prieglobsčio prašymą skubos tvarka, toks nagrinėjimas sukelia neigiamas pasekmes prieglobsčio prašytojui.

Pareiškėjas paaiškina, kad Migracijos departamento sprendimų vykdymo sustabdymą atskirai reglamentuojančiame Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba suteiktas prieglobstis panaikinamas ir jis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę. Taigi, išnagrinėjus prieglobsčio prašymą skubos tvarka ir priėmus neigiamą sprendimą bei jį apskundus teismui, Sprendimo vykdymas nėra automatiškai sustabdomas, kas reiškia, kad asmuo gali būti išsiųstas iš Lietuvos į kilmės valstybę, priešingai nei būtų, jeigu prieglobsčio prašymas būtų nagrinėjamas iš esmės.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad prieglobsčio prašytojai yra neįleidžiami į Lietuvos Respubliką ir pagal Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį yra apgyvendinami be teisės laisvai judėti, t. y., de facto sulaikomi, taip pat prieglobsčio prašytojams taikomas trumpesnis 7 dienų sprendimo nesuteikti prieglobsčio apskundimo terminas (Įstatymo 138 str. 2 d.). Pareiškėjo nuomone, priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, Sprendimas nustato pareiškėjui teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes, todėl jis turi teisę skųsti Sprendimą ir toks skundas teismo turėtų būti priimtas ir nagrinėjamas iš esmės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjų skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjo skundas teikiamas dėl tarpinio viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju keliamas ginčas dėl procedūros ir Migracijos departamento Sprendimas negali būti savarankišku skundo į teismą dalyku. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad Sprendimas nustato pareiškėjui teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes, todėl jis turi teisę skųsti Sprendimą ir toks skundas teismo turėtų būti priimtas ir nagrinėjamas iš esmės.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-502/2023). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.), kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.). Taip pat ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėjami reikalavimai dėl informacinio pobūdžio dokumentų, kurie nesukelia asmenims jokių teisinių pasekmių, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-93-575/2024; kt.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas prašė panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, kuriuo atsakovas nusprendė nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad Sprendimas nustato pareiškėjui teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Byloje nustatyta, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 1408 straipsnio 2 dalimi. Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad Migracijos departamentas nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jis į ją pateko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo šio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka neribojant jo teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.

Kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Įstatymo 81 straipsnio 2 dalies nuostatas, prašymas suteikti prieglobstį, kuris nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos arba šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos. Įstatymo 138 straipsnio 2 dalis numato, kad prieglobsčio prašytojas skundą dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio, priimto išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, ir dėl sprendimo, priimto pagal šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Migracijos departamento Sprendimo akivaizdu, kad jis priimtas pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį priėmimo eigoje, bei vadovaujantis Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 2 punktu įvertinus pareiškėjo prašymo turinį, siekiant pradėti nagrinėti jį iš esmės, t. y. išspręsti dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo / nesuteikimo ir priimti galutinį sprendimą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju keliamas ginčas dėl procedūros, nes prašymas šiuo atveju pagal Įstatymo 81 straipsnio 2 dalies nuostatas turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų ir dėl jo priimtas sprendimas, kuris pagal Įstatymo 138 straipsnio 2 dalį gali būti skundžiamas teismui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundas teikiamas dėl tarpinio viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Pažymėtina, kad vertinant priimto galutinio Migracijos departamento sprendimo dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo / nesuteikimo teisėtumą, kuris skundžiamas Įstatyme nurodoma tvarka ir būtų vertinama ar buvo pagrindas prašymą nagrinėti iš esmės skubos tvarka.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui dėl atskirojo skundo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. R. E. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Skirgailė Žalimienė