2016-11-28 Nr. BB-4986-1-04-1-00207-2008-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-350-697/2016

Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00207-2008-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.12.1; 1.2.19.4;1.2.19.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui,

asmenims, kuriems baudžiamoji byla nutraukta, D. M., I. B. ir jų bei K. I. gynėjui advokatui Rolandui Mištautui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 15 d. nutarties, kuria panaikinta Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria I. B., K. I. ir D. M. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, ir priimta nutartis baudžiamąją bylą I. B., K. I. ir D. M. nutraukti suėjus BK 95 straipsnyje nurodytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu:

D. M. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (22 veikos) 29 MGL (1092 Eur) dydžio bauda už kiekvieną nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta 135 MGL ( 5084 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 160 MGL (6025 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaičiuota pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendį sumokėta baudos dalis.

Baudžiamasis procesas dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (22 veikos) nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

K. I. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (13 veikų) 29 MGL (1092 Eur) dydžio bauda už kiekvieną nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaičiuota pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendį sumokėta baudos dalis.

Baudžiamasis procesas dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (13 veikų) nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

I. B. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (4 veikos) 29 MGL (1092 Eur) dydžio bauda už kiekvieną nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaičiuota pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendį sumokėta baudos dalis.

Baudžiamasis procesas dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos) nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, asmenų, kuriems byla nutraukta, ir jų gynėjo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. D. M. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas už tai, kad, dirbdamas Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro" krovinių posto muitinio tikrinimo vietos muitinės sandėlyje „Gamybos priežiūra" inspektoriumi, būdamas valstybės tarnautojas ir pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.5 punktą turėdamas pareigą atlikti per postą ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2008 m. gegužės 5 d. (22 kartus) Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje, muitinės sandėlyje „Gamybos priežiūra“, esančiame (duomenys neskelbtini), skirtingiems deklarantams, t. y.:

UAB „D“ deklaranto D. V. vardu veikusiam tyrimo metu nenustatytam asmeniui, UAB „L“ deklarantui L. B., UAB „A“ deklarantui E. B., UAB „K“ deklarantui A. S., pateikus importo 22 rinkinius (Nr. 8KR10400021, Nr. 8KR10400276, Nr. 8KR10400432, Nr. 8KR10400436, Nr. 8KR10400439, Nr. 8KR10400568, Nr. 8KR10400571, Nr. 8KR10400717, Nr. 8KR10400863, Nr. 8KR10400928, Nr. 8KR10401013, Nr. 8KR10401016, Nr. 8KR10401482, Nr. 8KR10401621, Nr. 8KR10401849, Nr. 8KR10402257, Nr. 8KR10403683, Nr. 8KR10405630, Nr. 8KR10405766, Nr. 8KR10406111, Nr. 8KR10406995, Nr. 8KR10408068), juos pats nukreipė į Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos (RIKS) raudonąjį tikrinimo kanalą arba vadovaujančiam muitiniam tikrinimui pareigūnui – vyresniajai inspektorei I.

B. arba inspektorei K. I. pavedus patikrinti apgadintas 22 transporto priemones („Honda Accord“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Hyundai Sonata“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Lexus RX330“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz ML320“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Lexus RX400“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Mazda 6“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Toyota Tundra“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz ML350“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „BMW X3“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Lexus GS300“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Mini Cooper“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz E320“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Mitsubishi Montero“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Chrysler Pacifica“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Lexus RX330“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Mercury Mariner“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Jeep Grand Cherokee“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Audi A6“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Ford Escape“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Subaru B9 Tribeca“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Land Rover Discovery“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Honda CRV“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), nepatikrino apgadintų transporto priemonių, jų vizualiai neapžiūrėjo, defektų nesulygino su turto vertintojų pažymose nurodytais defektais, nepatikrino transporto priemonių numeruojamojo agregato identifikavimo numerių, tačiau deklaracijose padarė įrašą „62“, kuris pagal Muitinės departamento direktoriaus 2000 m. kovo 27 d.

įsakymu Nr. 96 „Dėl muitinio tikrinimo būdų, prekių siuntos deklaravimo būdų ir muitinio tikrinimo rezultatų klasifikatorių patvirtinimo“ patvirtintą Muitinio tikrinimo rezultatų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkiniuose pateiktus automobilių vertinimo ataskaitų duomenis, dėl to sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims išvengti papildomai priskaičiuotinų mokesčių: 4396 Lt (1273,17 Eur) (importo muito – 3410 Lt (987,60 Eur), PVM – 986 Lt (285,57 Eur)); 5686 Lt (1646,78 Eur) (importo muito – 1908 Lt (552,59 Eur), PVM – 3778 Lt (1094,18 Eur)); 10160 Lt (2942,54 Eur) (importo muito – 3410 Lt (987,60 Eur) , PVM – 6750 Lt (1954,94 Eur)); 9011 Lt (2609,77 Eur) (importo muito – 3024 Lt (875,81 Eur), PVM – 5987 Lt (1733,96 Eur)); 15348 Lt (4445,09 Eur) (importo muito – 5150 Lt (1491,54 Eur), PVM – 10198 Lt (2953,54 Eur)); 4312 Lt (1248,84 Eur) (importo muito – 1477 Lt (427,77 Eur), PVM – 2865 Lt (829,76 Eur));

UAB „A" išvengti papildomai priskaičiuotinų mokesčių 13 499 Lt (3909,58 Eur) (importo muito – 4530 Lt (1311,98 Eur), PVM – 8969 Lt (2597,60 Eur)); ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims mokesčių – 17704 Lt (5127,43 Eur) (importo muito – 5941 Lt (1720,63 Eur), PVM – 11763 Lt (3406,80 Eur)); iš viso 13249 Lt (3837,18 Eur) (importo muito – 4446 Lt (1287,65 Eur), PVM – 8803 Lt (2549,53 Eur)); UAB „A" išvengti papildomai priskaičiuotinų mokesčių – 5477 Lt (1586,25 Eur) (importo muito – 1777 Lt (514,65 Eur), PVM – 3670 Lt (1062,91 Eur); 3194 Lt (925,05 Eur) (importo muito – 1072 Lt (310,47 Eur), PVM – 2122 Lt (614,57 Eur)); 24110 Lt (6982,74 Eur) (importo muito – 8091 Lt (2343,32 Eur));

UAB „A" išvengti papildomai priskaičiuotinų mokesčių –8961 Lt (2595,28 Eur) (importo muito – 2949 Lt (854,09 Eur), PVM – 6012 Lt (174,06 Eur)); 8961 Lt (2595,28 Eur) (importo muito – 2949 Lt (854,09 Eur), PVM – 6012 Lt (174,06 Eur)); 13648 Lt (3952,73 Eur) (importo muito – 4602 Lt (1332,83 Eur), PVM 9046 Lt (2619,90 Eur)); 14367 Lt (4160,97 Eur) (importo muito – 4587 Lt (1328,49 Eur), PVM 9780 Lt (2832,48 Eur)); 6194 Lt (1793,91 Eur) (importo muito – 1977 Lt (572,58 Eur), PVM – 4217 Lt (1221,33 Eur)); 7841 Lt (2270,941 Eur), (importo muito – 2535 Lt (734,19 Eur), PVM – 5306 Lt (1536,72 Eur)); 3338 Lt (966,75 Eur) (importo muito – 1083 Lt (313,66 Eur), PVM – 2255 Lt (653,09 Eur)); 13418 Lt (3886,12 Eur) (importo muito – 4503 Lt (1304,16 Eur), PVM – 8915 Lt (2581,96 Eur)); 9786 Lt (2834,22 Eur) (importo muito – 3123 Lt (904,48 Eur), PVM – 6663 Lt (1929,74 Eur));

UAB „K" išvengti papildomai priskaičiuotinų mokesčių 6958 Lt (2015,18 Eur) (importo muito – 2335 Lt (676,26 Eur), PVM – 4623 Lt (1338,91 Eur)), kurių išieškoti į valstybės biudžetą nebuvo galimybės, taip neatlikdamas savo pareigų piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, tokiais veiksmais sumenkino Lietuvos muitinės prestižą, autoritetą ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą t. y. padarė didelę žalą valstybės interesams.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 15 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendis panaikintas ir priimta nutartis baudžiamąją bylą D. M. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

D. M. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 22 veikų), tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ši bylos dalis nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, ir kasacine tvarka neskundžiama.

2. K. I. pirmosios instancijos teismo nuteista už tai, kad dirbdama Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietos muitinės sandėlyje „Gamybos priežiūra“ inspektore, būdama valstybės tarnautoja ir pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.5 punktą turėdama pareigą atlikti per postą ar poste deklaruojamų prekių dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, nuo 2008 m. sausio 6 d. iki 2008 m. gegužės 6 d. (13 kartų) Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje, muitinės sandėlyje „Gamybos priežiūra“, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „D“ deklaranto D.

V. vardu veikusiam tyrimo metu nenustatytam asmeniui, UAB „L“ deklarantui L. B. arba A. S., UAB „A“ deklarantui E. B., pateikus importo rinkinius (Nr. 8KR10400263, Nr. 8KR10400266, Nr. 8KR10400268, Nr. 8KR10400272, Nr. 8KR10400275, Nr. 8KR10400338, Nr. 8KR10401640, Nr. 8KR10401641, Nr. 8KR10404360, Nr. 8KR10404879, Nr. 8KR10405340, Nr. 8KR10405764, Nr. 8KR10408035), Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietos muitinės sandėlyje „Gamybos priežiūra“ juos pati nukreipė į Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos (RIKS) raudonąjį tikrinimo kanalą arba vadovaujančiam muitiniam tikrinimui pareigūnui–inspektoriui D.

M. arba vyresniajai inspektorei I. B. pavedus patikrinti apgadintas transporto priemones („Lexus IS250“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Nissan Quest“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Volvo S60“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Jeep Grand Cherokee“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Infinity FX35“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „VW Passat“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Volvo XC90“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Volvo XC90“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „VW Toureg“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Kia Sorento“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Toyota Camry“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Toyota Celica“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Lexus RX330“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), nepatikrino apgadintų transporto priemonių, jų vizualiai neapžiūrėjo, defektų nesulygino su turto vertintojų pažymose nurodytais defektais, nepatikrino transporto priemonių numeruojamojo agregato identifikavimo numerių, tačiau deklaracijose padarė įrašą „62“, kuris pagal Muitinės departamento direktoriaus 2000 m. kovo 27 d.

įsakymu Nr. 96 „Dėl muitinio tikrinimo būdų, prekių siuntos deklaravimo būdų ir muitinio tikrinimo rezultatų klasifikatorių patvirtinimo“ patvirtintą Muitinio tikrinimo rezultatų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkiniuose pateiktus automobilių vertinimo ataskaitų duomenis, dėl to sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims išvengti papildomai priskaičiuotinų mokesčių: 9626 Lt (2787,88 Eur) (importo muito – 3230 Lt (935,47 Eur), PVM – 6396 Lt (1852,41 Eur)); 5686 Lt (1646,78 Eur) (importo muito – 3870 Lt (1120,83 Eur), PVM– 7662 Lt (2219,07 Eur)); 10040 Lt (2907,78 Eur) (importo muito – 3369 Lt (975,73 Eur), PVM – 6671 Lt (1932,06 Eur)); 16324 Lt (4727,76 Eur) (importo muito – 5478 Lt (1586,54 Eur), PVM – 10846 Lt (3141,22 Eur)); 18828 Lt (5452,97 Eur) (importo muito – 6318 Lt (1829,82 Eur), PVM – 12510 Lt (3623,15 Eur)); 4867 Lt (1409,58 Eur) (importo muito – 1633 Lt (472,95 Eur), PVM – 3234 Lt (936,63 Eur)); automobilį importuojantiems asmenims – UAB „A“ išvengti papildomai priskaičiuotinų mokesčių: 13797 Lt (3995,89 Eur) (importo muito – 4615 Lt (1336,60 Eur), PVM – 9182 Lt (2659,29 Eur)); 9007 Lt (2608,61 Eur) (importo muito – 3279 Lt (949,66 Eur), PVM – 5728 Lt (1658,94 Eur)); 8468 Lt (2452,50 Eur) (importo muito – 3816 Lt (1105,19 Eur), PVM – 7652 Lt (2216,17 Eur)); 10497 Lt (3040,14 Eur) (importo muito – 3383 Lt (979,78 Eur), PVM – 7114 Lt (2060,36 Eur); 7093 Lt (2054,27 Eur) (importo muito – 2380 Lt (689,30 Eur), PVM – 4713 Lt (1364,98 Eur)); 5211 Lt (1509,21 Eur) (importo muito – 1713 Lt (496,12 Eur), PVM – 3498 Lt (1013,09 Eur)); 10291 Lt (2980,48 Eur) (importo muito – 3453 Lt (1000,06 Eur), PVM – 6838 Lt (1980,42 Eur)), kurių išieškoti į valstybės biudžetą nebuvo galimybės, tokiu būdu neatlikdama savo pareigų piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, tokiais veiksmais sumenkino Lietuvos muitinės prestižą, autoritetą ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą, t. y. padarė didelę žalą valstybės interesams.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 15 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendis panaikintas ir priimta nutartis baudžiamąją bylą dėl šių kaltinimų K. I. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

K. I. taip pat buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 13 veikų), tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ši bylos dalis nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, ir kasacine tvarka neskundžiama.

3. I. B. pirmosios instancijos teismo nuteista už tai, kad dirbdama Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietos muitinės sandėlyje „Gamybos priežiūra“ vyresniojo inspektore, būdama valstybės tarnautoju ir pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.5 punktą turėdama pareigą atlikti per postą ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, nuo 2008 m. sausio 10 d. iki 2008 m. gegužės 19 d. (4 kartus) Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje, muitinės sandėlyje „Gamybos priežiūra“, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „L“ deklarantui L.

B., A. D. individualios įmonės „A“ deklarantui S. K. pateikus importo rinkinius (Nr. 8KR10400574, Nr. 8KRl 0400724, Nr. 8KR10405341, Nr. 8KRl 0409094), nukreipė į Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos (RIKS) raudonąjį tikrinimo kanalą, kitu atveju vadovaujančiam muitiniam tikrinimui pareigūnui–inspektoriui M. S. nurodžius patikrinti, taigi turėdama pareigą patikrinti apgadintas transporto priemones („Dodge Caliber“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Volvo V70“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Lexus GX470“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), „Mini Cooper“ identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), nepatikrino apgadintų transporto priemonių, jų vizualiai neapžiūrėjo, defektų nesulygino su turto vertintojų pažymose nurodytais defektais, nepatikrino transporto priemonių numeruojamojo agregato identifikavimo numerių, tačiau deklaracijose padarė įrašą „62“, kuris pagal Muitinės departamento direktoriaus 2000 m. kovo 27 d.

įsakymu Nr. 96 „Dėl muitinio tikrinimo būdų, prekių siuntos deklaravimo būdų ir muitinio tikrinimo rezultatų klasifikatorių patvirtinimo“ patvirtintą Muitinio tikrinimo rezultatų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkiniuose pateiktus automobilių vertinimo ataskaitų duomenis, dėl to sudarė sąlygas automobilį importuojantiems asmenims – UAB „A“ išvengti papildomai priskaičiuotinų mokesčių: 8768 Lt (2539,39 Eur) (importo muito – 2942 Lt (852,06 Eur), PVM – 5826 Lt (1687,33 Eur)), 5280 Lt (1529,19 Eur) (importo muito – 1795 Lt (519,87 Eur), PVM – 3485 Lt (1009,33 Eur)), 10328 Lt (2991,20 Eur) (importo muito – 3373 Lt (976,89 Eur), PVM – 6955 Lt (2014,31 Eur)), A.

D. individualiai įmonei „A“ išvengti papildomai priskaičiuotinų mokesčių – 9068 Lt (2626,27 Eur) (importo muito – 3043 Lt (881,31 Eur), PVM – 6025 Lt (1744,96 Eur)), kurių išieškoti į valstybės biudžetą nebuvo galimybės, tokiu būdu neatlikdama savo pareigų piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, tokiais veiksmais sumenkino Lietuvos muitinės prestižą, autoritetą ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą, t. y. padarė didelę žalą valstybės interesams.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 15 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendis panaikintas ir priimta nutartis baudžiamąją bylą dėl šių kaltinimų I. B. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

I. B. taip pat buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 4 veikų), tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ši bylos dalis nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, ir kasacine tvarka neskundžiama.

4. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Zuzevičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 15 d. nutartį ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį be pakeitimų.

4.1. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 228 straipsnio 1 dalį ir 229 straipsnį ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 20 straipsnio 3, 5 dalys, 332 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė reikalavimo, įtvirtinto BPK 20 straipsnio 5 dalyje, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad D. M., K. I. ir I. B. veikos nepagrįstai kvalifikuotos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Teismo išvados nepagrįstos visų surinktų byloje įrodymu vertinimu, teismas neanalizavo įrodymų visumos, neįvertino aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam sprendimui priimti.

4.2. Prokuroras tvirtina, kad D. M., K. I. ir I. B., atlikdami veiksmus, priešingus jų kaip muitinės inspektorių pareigas reglamentuojantiems teisės aktams, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, pavojingumą, suprato, kad pažeidžia jų tarnybą muitinėje reglamentuojančius teisės aktus, kad tokiu būdu, pasinaudodami tarnybine padėtimi, veikia priešingai tarnybos interesams ir numatė, kad dėl to yra reali galimybė atsirasti didelei žalai valstybei, kad valstybei faktiškai buvo padaryta žala, nes importo procedūrą inicijavusiems ir automobilius į Lietuvos Respubliką gabenusiems asmenims sudarė galimybę išvengti teisės aktų reikalavimus atitinkančio muitinio tikrinimo ir išvengti teisingo dydžio mokesčių. Prokuroro manymu, jie, žinodami, kad privalo atlikti fizinį sugadinto automobilio tikrinimą, patikrinti realiai esamus jo defektus, bet to nepadarydami ir sveikų automobilių importą įformindami kaip sugadintų, t. y. daug mažesnės muitinės vertės, nei jie buvo iš tikrųjų, nors žinojo, kad privalo nustatyti tikrąją importuojamų automobilių vertę ir teisingai apskaičiuoti mokesčius, darė tai tyčia, suprasdami, kad tokiais savo veiksmais leis kitiems asmenims tokių mokesčių išvengti.

4.3. Prokuroras pažymi, kad D. M., K. I. ir I. B. buvo pasirašytinai supažindinti su savo pareigybių aprašymais ir todėl privalėjo deklaracijas užpildyti tinkamai. Tai, kad nebuvo įrašyta, jog automobiliai yra sveiki, nepaneigia fakto, kad neteisingai užpildant deklaracijas buvo sudarytos sąlygos automobilius importuojantiems asmenims išvengti papildomai priskaičiuotinų mokesčių sumokėjimo. Deklaracijose įrašydami kodus – 111, 145, 414 ir 227 – bei padarydami įrašą „62“, kuris reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje pateiktus ataskaitos duomenis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Atsižvelgiant į tai, kad D. M., K. I. ir I. B. buvo pasirašytinai supažindinti su pareigybės aprašymu, jie puikiai žinojo nusistovėjusią darbo tvarką, todėl jų parodymai, kad vertinimo ataskaitos atitiko pagrindinius reikalavimus, o tai, kad nebuvo tinkamų parašų, galėjo būti įsivėlusi klaida dėl didelio darbo krūvio ir nepakankamo atidumo, laikytini kaip jų gynybinė versija. Didelis darbo krūvis ir nepakankamais atidumas negali būti vertinami kaip aplinkybė, kuri leistų nesilaikyti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų taisyklių ir netinkamai atlikti darbines funkcijas. Kartu prokuroras pažymi, kad raštiškų nusiskundimų dėl darbo krūvių nebuvo, kaip nebuvo reglamentavimo, kad tikrinimus privaloma atlikti per vieną dieną.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas nevertino kaltės kryptingumo kitimo aplinkybių, D. M., K. I. ir I. B. darant veikas aiškiai išreikštos sekos, sudarančių veiksmų. Tokį būtinumą lemia aplinkybė, kad kiekvieno tam tikrą seką sudarančio veiksmo atlikimas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų ir faktinio muitinio tikrinimo rezultatų suvokimo sąlygomis ir aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo vertinti, ar nėra takoskyros, kuri įpareigotų kažkuriuos seką sudarančius veiksmus laikyti atliktais tyčia, t. y. juos atliekančiam asmeniui suvokiant tokių veiksmų rezultatų priešingumą žinomoms faktinėms muitinio tikrinimo aplinkybėms, priešingumą asmens veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, suvokiant, kad dėl tokių veiksmų yra reali galimybė kilti didelei žalai. Prokuroro manymu, bent vienas nustatytas tyčinis veiksmas negalėtų būti aplinkybė, leidžianti visą veiką kvalifikuoti kaip padarytą neatsargia kaltės forma.

4.5. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog liudytojas R. Š. davė nuoseklius parodymus, jo suinteresuotumas prieš pareigūnus nenustatytas, todėl nėra pagrindo abejoti jo parodymais, kad jis Prienuose į muitinę niekada nevežė su savo autovežiu automobilių. Kartu teismas konstatavo, kad pareigūnai neįsitikino, jog prekės (automobiliai) buvo pristatyti į muitinio patikrinimo vietą, priėmė dokumentus, automobilių fiziškai neapžiūrėjo, kompiuterinėje sistemoje atliko pažymėjimus, kad tranzito procedūra tinkamai užbaigta, ir jais įformino išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą.

4.6. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintų veikų aprašyme BK 228 straipsnio 1 dalies dispoziciją sudarantys požymiai aprašyti kaip dalis veiksmų, kurie sutampa su BK 300 straipsnio 1 dalies dispoziciją atitinkančiais požymiais. Taigi dalis tą pačią veiką, kuri D. M.. K. I. ir I. B. buvo kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, sudarančių veiksmų buvo kvalifikuoti ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip padaryti idealiosios sutapties sąlygomis. Net nutraukus baudžiamąją bylą dėl BK 300 straipsnio 1 dalies suėjus senačiai, neišnyko pareiga svarstyti tų pačių ir BK 300 straipsnio 1 dalies aprašyme nurodytų veiksmų įrodytumą bei tyčią juos atliekant. Šie veiksmai aiškiai išsiskyrė iš kitų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veiksmų, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų įrodytumo BK 228 straipsnio požymių nustatymui nesvarstė, nenustatė ir D. M., K. I. ir I. B. psichinio santykio su tokiais veiksmais.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad piktnaudžiavimo veiką I. B., K. I. ir D. M. padarė netiesiogine tyčia, nekonstatuojant, kad vien dokumentų suklastojimas ir panaudojimas jau sudarė pagrindą veikas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti kaip padarytas tiesiogine tyčia, negali būti vertinama, kaip sumenkinanti dokumentų suklastojimo reikšmę, vertinant visus padarinius bendrai su žalos padarymo valstybei aplinkybe.

Prokuroro manymu, I. B., K. I. ir D. M. muitinio tikrinimo faktinių aplinkybių suvokimo analizės pakanka konstatuoti, kad jie kartu su visais kitais tyčios turinį atitinkančiais veiksmais dar atliko ir veiksmus, sudarančius ir tyčinės veikos – dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais sudėtį, sukėlusius teisiškai reikšmingas pasekmes bei pažeidusius valstybės interesus.

4.7. Kartu skunde pažymima, kad tikslas ir motyvas nėra įvardyti BK 228 straipsnio dispozicijoje, jie nėra būtinieji sudėties požymiai, jų nenustatymas negali būti laikomas asmens psichinį santykį su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais bei pavojingais padariniais savaime eliminuojančia aplinkybe. Tokį teiginį patvirtina ir kasacinė praktika nutartyje Nr. 2K-18-976/2015. Prokuroro įsitikinimu, I. B., K. I. ir D. M. veikai įvertinti pakanka tų jų darbinės veiklos aplinkybių nustatymo, kurios apibūdina jų įpareigojimą pareigas vykdyti pagal įstatymą vien iš muitinio tikrinimo metu jiems akivaizdžiai žinomų ir suvokiamų faktų bei atskiro įrodinėjimo nereikalaujančių aplinkos suvokimo reiškinių.

5. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Zuzevičiaus kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl K. I., D. M. ir I. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį

6. Pirmosios instancijos teismas D. M., K. I. ir I. B. nuteisė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl atskirų dvidešimt dviejų D. M., trylikos K. I. ir keturių I. B. nusikalstamų veikų) už tai, kad eidami Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietos muitinės sandėlyje „Gamybos priežiūra“ inspektoriaus ar vyresniojo inspektoriaus pareigas, būdami valstybės tarnautojai, pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto vyresniojo inspektoriaus ar inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.5 punktą, 35.5 punktą turėdami pareigą atlikti per postą ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, 2008 metų sausio mėnesį – 2008 metų gegužės mėnesį Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje, muitinės sandėlyje „Gamybos priežiūra“, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „D“ deklaranto D.

V. vardu veikusiam tyrimo metu nenustatytam asmeniui, UAB „L“ veikusiam deklarantui L. B., UAB „A“ deklarantui E. B., UAB „K“ deklarantui A. S., A. D. individualios įmonės „A“ deklarantui S. K., pateikus importo rinkinius, suprasdami, jog naudojasi tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, nepatikrino apgadintų transporto priemonių, transporto priemonių vizualiai neapžiūrėjo, defektų nesulygino su turto vertintojų pažymose nurodytais defektais, nepatikrino transporto priemonių numeruojamų agregatų identifikavimo numerių, tačiau deklaracijose padarė įrašą „62“, kuris pagal Muitinės departamento direktoriaus 2000 m. kovo 27 d.

įsakymu Nr. 96 „Dėl muitinio tikrinimo būdų, prekių siuntos deklaravimo būdų ir muitinio tikrinimo rezultatų klasifikatorių patvirtinimo” patvirtintą Muitinio tikrinimo rezultatų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje pateiktus automobilių vertinimo ataskaitų duomenis, dėl to sudarė sąlygas UAB „A“, UAB „K“, A. D. IĮ bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims išvengti papildomai priskaičiuotinų mokesčių, importo muitų, kurių sumų išraiškos D. M. – 63605,77 Eur (219618 Lt), K.

I. – 37573,85 Eur (129735 Lt) I. B. – 9686,05 Eur (33444 Lt), ir kurių išieškoti į valstybės biudžetą nėra galimybės, taip tinkamai neatlikdami savo pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, įrašė į deklaracijas tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, ir tokiais veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės interesams.

7. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi šį nuosprendį panaikino ir priėmė nutartį baudžiamąją bylą D. M., K. I. ir I. B. dėl šio kaltinimo nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą dėl senaties buvo nulemtas aplinkybės, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistųjų apeliacinius skundus, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl veikos kvalifikacijos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį tuo aspektu, kad, pasak teismo, nebuvo nustatytas tyčinės kaltės požymis. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, iš esmės laikėsi įstatymo reikalavimų, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tačiau netinkamai vertino subjektyvaus požymio turinį muitinės pareigūnų veiksmuose. Būtent šio požymio vertinimas pagal nustatytas bylos aplinkybes yra nagrinėjamos bylos dalykas bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme.

9. Išnagrinėjusi bylą šiuo aspektu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs neatsargios kaltės požymius, tokią išvadą padarė pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, t. y. įrodymus ir nustatytas aplinkybes vertinti jų visumos kontekste. Tai lėmė neteisingos išvados dėl subjektyvaus požymio kaltininkų veiksmuose priėmimą, netinkamą veiksmų teisinį vertinimą ir neteisingos nutarties priėmimą.

10.1. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl to, kad transporto priemonės fiziškai nebuvo pristatytos į muitinės postą apžiūrai. Liudytojo R. Š. parodymai pirmosios instancijos teismo įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, jis nuosekliai tvirtino, kad Prienų muitinės poste tuo laikotarpiu nebuvo, jo vardu registruota transporto priemone netransportavo jokių automobilių. Tarnybinio tikrinimo metu nustatyta, kad automobiliai nebuvo pristatyti į muitinės tikrinimo postą ir pateikti muitiniam tikrinimui. Todėl deklaracijose yra fiktyvi informacija apie R. Š. transporto priemone atgabentus automobilius į muitinės postą. Remdamasis liudytojo parodymais ir kitais bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad į muitinės postą automobiliai nebuvo fiziškai pristatyti, su tokia išvada sutiko ir apeliacinės instancijos teismas.

10.2. Teismas nepaneigė ir nustatytos aplinkybės, kad pareigūnai neįsitikino, jog prekės automobiliai buvo pristatyti į muitinio patikrinimo vietą, priėmė dokumentus, automobilių fiziškai neapžiūrėjo, bet pažymėjo, kad procedūra tinkamai užbaigta, ir įformino išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareigūnai netinkamai atliko muitiniam patikrinimui pateiktų dokumentų patikrą ir ja be pagrindo rėmėsi, apskaičiuodami importo muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas, ir atliko tolesnius muitinės forminimo procedūros veiksmus.

10.3. Be to, abiejų instancijų teismų nustatyta, kad pareigūnai rėmėsi vertinimo ataskaitomis, kurios neturi teisinės galios muitinės procedūrų atlikimo procese, yra skirtos tik vidiniam naudojimui, to pareigūnai negalėjo nesuprasti, nes ant ataskaitų akivaizdžiai trūko dar vieno privalomo parašo bei žymos, kad ji tinkama muitinės procedūrų atlikimui.

11.1. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl kaltės formos. Pasak apeliacinės instancijos teismo, byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad, atlikdami automobilių muitinį tikrinimą ir netinkamai vykdydami savo pareigas, dėl to automobilių muitinis tikrinimas buvo atliktas pažeidžiant muitinės procedūras, muitinės pareigūnai veikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Teismas konstatavo, kad tyčia nėra įrodyta. Taigi iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų akivaizdu, kad lemiamas veikos kvalifikavimui požymis buvo kaltė, jos forma, kuri pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kaip netiesioginė tyčia, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra įrodymų dėl netiesioginės tyčios ir kad kaltinamųjų veiksmuose galima įžvelgti tik neatsargumą, kuris yra BK 229 straipsnyje įtvirtintos veikos požymis.

11.2. Pirmosios instancijos teismo argumentus ir išvadas dėl D. M., K. I. ir I. B. kaltės, padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sukritikavo įrodymus vertindama atskirai nuo nustatytų bylos aplinkybių visumos, nepagrįstai sumenkindama jų įrodomąją vertę tyčiai pagrįsti dėl D. M., K. I. ir I. B. darbo krūvio, ignoruodama bendrą išnagrinėtų bylos duomenų įrodomąjį pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje dėl tyčios paneigimo nurodė vieną sakinį, kad vien aplinkybė, jog D. M. nuteistas dėl 22, K. I. dėl 13, o I. B. dėl 4 automobilių muitinio tikrinimo procedūrų pažeidimo, negali būti vertinama kaip besąlygiškai įrodanti, kad visi nuteistieji veikė tyčia. Daugiau jokių konkrečių argumentų, paremtų bylos įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepateikė. Iš esmės apeliacinės instancijos teismo motyvai remiasi ne bylos įrodymais, o tam tikromis nuteistųjų versijomis dėl didelio darbo krūvio, nepakankamo atidumo, visiškai nepaisant veikos objektyviųjų požymių vertinimo.

11.3. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išsamiai svarstė tyčios ir neatsargumo klausimus kaltinamųjų veiksmuose ir, teisingai vertindamas aplinkybę, kad pareigūnų netinkamas savo pareigų atlikimas buvo ne pavienis atvejis, o sistemingas muitinės procedūrų pažeidimas, kad patys automobiliai net nebuvo pristatyti į muitinės postą, padarė išvadas dėl kaltės formos. Nustatytomis bylos aplinkybėmis teismas pagrindė tyčios požymį ir paneigė aplaidumą. Teismas motyvuotai atmetė kaltinamųjų argumentą dėl didelio darbo krūvio, kaip pateisinantį jų akivaizdų netinkamą teisės aktams prieštaraujantį muitinį tikrinimą. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas sistemiškumo nevertino, kaip aplinkybės, svarbios tyčios kryptingumo nustatymui, tačiau to plačiau nemotyvavo, nepaneigė pirmosios instancijos išdėstytos argumentacijos dėl to, kaip sistemiškumas ir kitos aplinkybės atskleidžia tyčios kryptingumą.

11.4. Pažymėtina, kad kasacinė praktika formuojama ta linkme, kad tokio pobūdžio bylose neteisėtų veiksmų sistemingumas yra itin svarbi aplinkybė, vertintina sprendžiant kaltės kryptingumą ir nustatant jos formą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-354-511/2015, 2K-358-697/2016). Vertinant atskirai vieną iš minėtais teisės aktais nustatytos muitinimo tvarkos pažeidimų, gali būti pripažįstama žmogiškąja klaida, neapsižiūrėjimu, netgi įvertinat tai, kad byloje nustatyta, jog automobiliai nebuvo fiziškai pristatyti muitinimo procedūroms atlikti, tačiau kai tokie atvejai sudaro sistemą, teismas privalo vadovautis teisine sąmone ir gyvenimiška logika, ne skaidyti ir atskirai vertinti veikas, o permanentiškai apjungti visus objektyviuosius požymius ir tada tapatinti veikos subjektyviuosius požymius su atitinkamu BK straipsniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358-697/2016). Minėtoje byloje, aktualioje šiai nagrinėjamai bylai, pažymėta, jog nusikalstamos veikos vertinimui įtakos turi sistemingas to paties muitinės padalinio darbuotojų neteisėtų veiksmų pobūdis.

11.5. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino šią aplinkybę kitų nustatytų aplinkybių kontekste, nurodydamas, jog didelio darbo krūvio buvimas nėra aplinkybė, duodanti pagrindą muitinės pareigūnui netinkamai atlikti savo pareigas, kad nustatyti sistemingi muitinės procedūrų pažeidimai, o ne pavieniai atvejai, kad automobiliai net nebuvo pristatyti į muitinės postą patikinimui, patvirtina, kad buvo veikiama tyčia, o ne dėl aplaidumo.

11.6. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos proceso metu surinktus įrodymus bei išdėstydamas argumentus, kuriais remiantis buvo atmesti D. M., K. I., I. B. gynybinių pozicijų teiginiai, pagrįstai konstatavo, jog iš ištirtų įrodymų matyti, kad pareigūnai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, tačiau šių pasekmių kilimui buvo abejingi. D. M., K. I., I. B., suvokdami, kad prekių muitinis tikrinimas nebuvo faktiškai atliktas, turėdami pareigą jį atlikti, to nepadarė, taip pat turėdami pareigą muitinio tikrinimo metu nustatytus juridinius faktus konstatuoti dokumentuose ir muitinės skaitmeninėse sistemose, konstatuodami muitinės dokumentuose ir pažymėdami žinomai tikrovės neatitinkančius faktus skaitmeninėse sistemose, nepagrįstai atliko veiksmus, kuriais įformino išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūras, t. y. deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą automobilių muitinį tikrinimą ir rezultatus, įrašė kodą „62“, kuris reiškia, kad „atitinka“, ir šį įrašą patvirtino muitinės pareigūno spaudu ir parašu; šiuo pagrindu padarė kitus įrašus, kurie būtini deklaracijų baigtiniam įforminimui; atliko deklarantų apskaičiuotų mokesčių sumos taisymą, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu ir parašu; taip pat uždėjo spaudą „atitinka“. Visa šių neteisėtų veiksmų grandinė paneigia teiginius, kad netinkamas procedūrų atlikimas galėjo įvykti dėl didelio darbo krūvio ir žmogiškosios klaidos, taigi eliminuoja tarnybinio aplaidumo darbe aplinkybę ir patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog D. M., K. I., I. B. veikė netiesiogine tyčia.

11.7. Atlikti veiksmai kartu patvirtina ir tai, kad D. M., K. I., I. B., žinodami savo pareigybės aprašymą ir atsakomybę, turėdami profesinę kompetenciją ir praktinę darbo patirtį, suprato atliekamų veiksmų turinį ir reikšmę, žinojo, kad kaltinime nurodytų teisės aktų tyčinis nesilaikymas sukels padarinius tarnybinės veiklos srityje padarydamas finansinę žalą valstybės interesams surenkant importo ir eksporto muitus bei kitus mokesčius, kartu ir žalą muitinės tarnybai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų veiką kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

11.8. Sutiktina su prokuroro kasacinio skundo argumentais, kad, konstatuojant BK 228 straipsnio 1 dalies požymius, motyvas ir tikslas yra neįrodinėtinos aplinkybės, o apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vis vien nepagrįstai prie privalomai įrodinėtinų aplinkybių priskyrė aplinkybes, reikšmingas motyvo ir tikslo įrodinėjimui. Tai, kad motyvas ir tikslas yra tik fakultatyvūs BK 228 straipsnio 1 dalies požymiai, apie tai pasisako ir kasacinė praktika baudžiamosiose bylose Nr. 2K-18-976/2015, 2K-76/2007, 2K-354-511/2015, 2K-358-697/2016.

12. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje, pritardamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, konstatavo, kad D. M., K. I. ir I. B. veiksmais buvo padaryta didelė žala, tačiau priešingai negu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, pripažino tik didelės neturtinės žalos požymį.

12.1. Pirmosios instancijos teismas didelės žalos požymį, kuris yra vienas iš būtinųjų BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių, susiejo su turtinės žalos padarymu, t. y. su tuo, kad dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sudarytos sąlygos išvengti muito mokesčių, byloje nustatytas konkretus išvengtų mokesčių dydis, kartu teismas nurodė, kad dėl tokių veiksmų buvo padaryta ir didelė neturtinė žala valstybei: nukentėjo Lietuvos muitinės kaip institucijos autoritetas. Taigi didelės žalos požymis teismo buvo grindžiamas tiek didelės turtinės, tiek neturtinės žalos požymių nustatymu.

12.2. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad didelės žalos požymis byloje pripažintas teisingai, tačiau su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentais sutiko iš dalies, nes pripažino nepagrįstu didelės turtinės žalos požymio nustatymą susumuojant išvengtų mokesčių dydžius už atskiras nusikalstamas veikas ir nustatant galutinę jų sumą, kaip viršijančią 250 MGL. Konstatuotina, kad toks pirmosios instancijos teismo motyvavimas yra netinkamas, nes šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nuteistieji nuteisti ne už tęstinę nusikalstamą veiką, o už atskiras nusikalstamas veikas, todėl teismas nepagrįstai susumavo kaltinimuose nustatytus nesumokėtus muito mokesčius dydžius ir taip nustatė didelės turtinės žalos požymį.

12.3. Kita vertus, vien turtinės žalos dydžio netinkamas nustatymas veikos kvalifikacijai įtakos nagrinėjamoje byloje neturi, nes tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad buvo padaryta ir didelė neturtinė žala valstybės interesams, kurios pakanka veikai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

12.4. Pažymėtina, kad BK 228 straipsnyje 1 dalyje numatyti padariniai – didelė žala – gali būti tiek turtinio, tiek kitokio pobūdžio. Teismų praktikoje dažni atvejai, kai didelė žala padaroma valstybei, jos institucijoms dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų vertybių pažeidimo, valstybės tarnybos diskreditavimo, jos autoriteto sumenkinimo ir pan. Vertinant, ar padaryta žala yra didelė, turi būti atsižvelgiama į bylos aplinkybes, susijusias su pažeistų vertybių svarba, konkrečios valstybės tarnybos reikšme, kaltininko einamų pareigų vieta, padarytos veikos atgarsiais viešajame visuomenės gyvenime ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17/2014). Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatyme nepateikta universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-7-335/2013). Šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2013, 2K-316/2013, 2K-21/2014). Be to, didelės žalos požymis paprastai turi būti konstatuojamas tais atvejais, kai piktnaudžiaujant tarnyba kitiems asmenims yra sudaromos sąlygos daryti teisės pažeidimus.

12.5. Teismai nagrinėjamoje byloje, vertindami bylos aplinkybes, išsamiai motyvavo kuo pasireiškė didelės neturtinės žalos padarymas valstybei. Teismai teisingai pažymėjo, kad tokiais pareigūnų veiksmais buvo sumenkintas Lietuvos Respublikos muitinės autoritetas, diskredituotas muitinės tarnautojo vardas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti neturtinės žalos vertinimo kriterijai, kuriuos teismas vertino konkrečioje byloje, motyvuodamas, kad tokiais veiksmais buvo iškraipyti muitinės funkcijos ir veiklos principai, sulaužyta muitinės tarnautojo priesaika, diskredituotas muitinės tarnautojo vardas, sudarytos sąlygos mokesčių vengimui, nesąžiningai veiklai, kartu pasunkintos konkurencinės sąlygos tesėtam verslui. Taigi darytina išvada, kad, nepaisant netinkamai nustatytos turtinės žalos dydžio, nagrinėjamoje byloje yra neabejotinai nustatytas didelės neturtinės žalos požymis, kurio pakanka veiką kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

13. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 15 d. nutartį ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai: Artūras Pažarskis

Audronė Kartanienė

Alvydas Pikelis