00026a6c-e677-4b53-aa57-8b34cdf4a37b · Klaipėdos apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. e2A-449-253/2017             Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09156-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 16 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo N. Å . (N. Å .) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovui N. Å . (N. Å .) dėl laukinei gyvÅ«nijai padarytos žalos atlyginimo priteisimo.

             Teisėjų kolegija n u s t a t ė :              I. Ginčo esmė Ieškovas ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo 5 571,93 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas 2015-11-07, 12.00 val., (duomenys neskelbtini) medžioklės su medžioklės klubu „(duomenys neskelbtini)” metu neteisėtai, neturėdamas licencijos briedžio patinui sumedžioti, nušovė antrametį briedį.

Dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 6 dalį ir Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016‑02-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-9-204/2016 pripažintas kaltu, padaręs minėtÄ administracinį teisės pažeidimÄ bei jam paskirta 500 Eur bauda. Atsakovas neteisėtais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258, 28 punktÄ ir padarė žalÄ laukinėms gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims.

Žala, apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. D1-695 patvirtintÄ Laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikÄ (su vėlesniais pakeitimais), sudaro 5 571,93 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-02 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo N. Å . 2 785,97 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 2 785,97 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016-07-22) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Atsižvelgęs į tai, kad neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl briedžio patino sumedžiojimo, neturint tam licencijos, dėl ko aplinkai buvo padaryta žala, neginčija ir atsakovas, taip pat į Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, teismas konstatavo, kad yra visos sÄ lygos atsakovo deliktinei atsakomybei konstatuoti.

Teismas taip pat konstatavo, kad priteistina suma padarytai žalai atlyginti (5 571,93 Eur) pagal atsakovo gaunamas pajamas, iÅ¡ kurių jis vienas iÅ¡laiko Å¡eimos Å«kį, neabejotinai laikytina didele – atsakovas neturi pakankamai pajamų, iÅ¡ kurių galėtų realiai atlygintini tokio dydžio nuostolius. Padaryta iÅ¡vada, kad yra pagrindas mažinti iÅ¡ atsakovo priteistinos žalos atlyginimÄ 50 procentų, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 2 785,97 Eur žalai atlyginti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas N. Å . praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-02 sprendimo dalį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 835,65 Eur žalos atlyginimo.

Atsakovo nuomone, teismas tinkamai neatsižvelgė į 2016‑02-15 Å ilutės rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtos administracinės bylos aplinkybes, jog teismo paskirta 500 Eur bauda, kuri yra 1/3 mažesnė, nei ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatytoji, yra sÄ Å¾ininga ir teisinga už padarytÄ pažeidimÄ , atsižvelgiant į visas pažeidimo metu egzistavusias aplinkybes. Mano, kad teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus labiausiai atitiktų mokėtinos sumos sumažinimas iki 835,65 Eur sumos, kuriÄ atsakovas sutiko geranoriÅ¡kai sumokėti, nes turtines žalos dydis taip pat turi bÅ«ti sumažintas iki 1/3 nuo reikalaujamos priteisti sumos.

Teigia, kad miÅ¡kuose yra per didelis briedžių kiekis ir realiai žala gamtai nebuvo padaryta. Atsakovo veiksmai buvo įvertinti patraukiant atsakovÄ atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį, todėl Konstitucijos 54 straipsnio tikslai dėl atsakovo buvo pasiekti visiÅ¡kai. Mano, kad paskirtos baudos dydis yra neprotingai didelis.Atsiliepime ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad skundžiamas teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas bei praÅ¡o palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-02 sprendimÄ nepakeistÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ bei atsiliepimÄ Ä¯ jį, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo priteisimo.

IÅ¡ Å ilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniosios inspektorės 2015‑11-07 administracinio teisės pažeidimo protokolo ir Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-9-204/2016, nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovas 2015-11-07 medžioklės su medžioklės klubu „(duomenys neskelbtini)” metu neteisėtai, neturėdamas licencijos briedžio patinui sumedžioti, nuÅ¡ovė antrametį briedį. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-9-204/2016 atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, ir jam, pritaikius ATPK 301 straipsnį, paskirta 500 Eur bauda, neatimant teisės medžioti ir nekonfiskuojant ginklo.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė iÅ¡ atsakovo priteisti laukinei gyvÅ«nijai padarytÄ 5 571,93 Eur žalÄ .

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nustatė, jog įrodytos visos sÄ lygos atsakovo deliktinei atsakomybei konstatuoti. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo nustatytu ieÅ¡kovui priteistino žalos atlyginimo dydžiu (t. y. 2 785,97 Eur) ir praÅ¡o nustatyti mažesnį atlygintinos žalos dydį – 835,65 Eur. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad aplinkybės, jog medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ 2015/2016 metų sezonui (duomenys neskelbtini) buvo suteikta viena licencija nuÅ¡auti briedį, o 2016/2017 metų sezonui suteiktos dvi briedžio licencijos įrodo, kad Å¡iuose miÅ¡kuose per didelis briedžių kiekis ir realiai žala gamtai nebuvo padaryta.

Pirma, pažymėtina, kad įvykio metu galiojusios redakcijos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2000‑06‑27 įsakymu Nr. 258, 28 punkte briedis numatytas tarp medžiojamųjų gyvÅ«nų, kurių naudojimas reguliuojamas licencijuojant jų medžioklę. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas antrametį briedį nuÅ¡ovė neteisėtai, neturėdamas licencijos tokiam briedžio patinui sumedžioti. Tad Å¡iuo atveju saugotiniems gamtos elementams – laukinėms gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims buvo padarytas neigiamas pokytis.

Antra, minėti apelianto teiginiai prieÅ¡tarauja apelianto apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytai pozicijai, kuria jis pats sutinka su 835,65 Eur dydžio žalos atlyginimo ieÅ¡kovui priteisimu. Tad atsakovas faktiÅ¡kai sutinka, jog konkrečiu atveju egzistuoja žalos padarymo faktas. Apeliaciniame skunde atsakovas iÅ¡ esmės ginčija teismo nustatytÄ Å¾alos dydį ir plačiau neginčija skundžiamu sprendimu nustatytų kitų civilinės atsakomybės atsakovui taikymo sÄ lygų, dėl to teisėjų kolegija jas pripažįsta nustatytomis teisingai ir dėl jų plačiau nepasisako.Remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, kad žalÄ privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo, atsakovas turi pareigÄ atsakyti už gamtai padarytÄ Å¾alÄ .

Atvejais, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobÅ«dį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas žalos dydį apskaičiavo, vadovaudamasis aktualiomis Aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos (su vėlesniais pakeitimais) nuostatomis.

Taip nustatytas padarytos žalos dydis sudaro 5 571,93 Eur. Apeliantas praÅ¡o nustatyti mažesnį, t. y. 835,65 Eur, atlygintinos žalos dydį ir nurodo, kad tokiÄ sumÄ sutiktų sumokėti. Apeliantas praÅ¡ydamas nustatyti mažesnį priteistinos žalos dydį remiasi administracinio teisės pažeidimo byloje teismo paskirtos baudos dydžiu ir teigia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje turtinės žalos dydis taip pat turi bÅ«ti sumažintas iki 1/3 nuo reikalaujamos priteisti sumos. Pažymėtina, kad administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės atsakovui taikymo ATPK 85 straipsnio 6 dalies pagrindu dėl teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimo ir atsakovo veiksmai bei kitos aplinkybės įvertinti tokios atsakomybės taikymo aspektu.

Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas gamtai padarytos žalos atlyginimo priteisimo klausimas. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Bendroji nuostolių atlyginimo nuostata numato teismui teisę sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

Deliktinę atsakomybę reglamentuojančiose įstatymo nuostatose taip pat įtvirtinta teisė teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Akcentuotina, kad žalos atlyginimo mažinimas reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo vieno iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo, tad Å¡ia teise turi bÅ«ti naudojamasi iÅ¡imtiniais atvejais, kai konstatuojamos jos taikymo sÄ lygos, ir sÄ Å¾iningumas, protingumas ir teisingumas iÅ¡ tiesų reikalauja sumažinti žalos atlyginimo dydį.Atsakovas į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie savo turtinę padėtį.

Å ie duomenys patvirtina, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nedidelės ir sudaro apie 258 Eur per mėnesį. Pateikti duomenys apie tai, kad atsakovo sutuoktinė yra bedarbė, jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas. Atsakovo vardu taip pat registruotos keturios negyvenamosios patalpos – garažai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį ir galimas žalos priteisimo pasekmes atsakovui ir jo Å¡eimai, nustatė pagrindÄ sumažinti priteistinos žalos dydį 50 procentų.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteistos žalos dydį.

Nors apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje žalos dydis taip pat, kaip administracinio teisės pažeidimo byloje, turėtų bÅ«ti sumažintas iki 1/3 nuo reikalaujamos priteisti sumos, tačiau apelianto nurodomas 835,65 Eur žalos atlyginimo dydis Å¡ios proporcijos neatitinka ir yra ženkliai mažesnis. Apelianto nurodoma suma sudaro tik 15 procentų viso nagrinėjamoje byloje nustatyto 5 571,93 Eur padarytos žalos dydžio. Nors atsakovo N. Å . gaunamos pajamos nedidelės, tačiau jis turi darbÄ , tad gali dirbti.

Be to, atsakovas turi nekilnojamojo turto, kuriuo gali disponuoti (pvz., gauti papildomas pajamas iÅ¡ turto nuomos). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turi turtinių įsipareigojimų. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad anksčiau nurodyti duomenys apie atsakavo turtinę padėtį vis tik nėra pakankami mažinti priteistinos žalos atlyginimÄ apelianto nurodyta apimtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotÄ padarytos žalos dydį, apelianto nurodytos apimties iÅ¡imties iÅ¡ visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo taikymas neatitiktų teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teisingai taikė CK 6.251 straipsnio 2 dalies bei CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas ir teisingai nustatė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo N. Å . priteistino žalos atlyginimo dydį.

PrisiteistÄ Å¾alos atlyginimÄ mažinti didesne apimtimi nenustatyta teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinį skundÄ atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). IeÅ¡kovas duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, dėl to jų priteisimo klausimas nespręstinas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai             Raimonda Andrulienė              Albina Pupeikienė              Alvydas Žerlauskas