000005a6-e970-4af2-8338-7e334a726bf1 · Kauno apygardos administracinis teismas

S P R E N D I M A S                                                                                   Administracinė byla Nr. I-1178-505/2017                                                                                   Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00211-2017-8                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)                                                                                    51.5;55.1.1 KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 20 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiškėjui R.

I., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. I. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. I. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 4).PareiÅ¡kėjas savo skunde, praÅ¡yme (b. l.

97) bei teismo posėdžio nurodė, kad jis Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) bausmę atlieka nuo 2012 metų. Pažymėjo, jog laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. balandžio 7 d. atliko bausmę bendrabučio tipo gyvenamosios patalpose (bÅ«riuose Nr. 16, 21) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Nurodė, jog dėl kalinimo sÄ lygų kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjas buvo pateikęs skundÄ teismui kitoje byloje, todėl ginčo dėl bausmės atliko sÄ lygų neatitikimo teisės aktuose nurodytiems reikalavimams kamerų tipo patalpose, Å¡ioje byloje neginčija.

Akcentavo, jog kameros plotas buvo labai mažas, jį dar labiau mažino buvę baldai, drėgna, buvo pelėsis, luposi dažai, trÅ«ko spintelių susidėti daiktams. Akcentavo, kad visuose bÅ«riuose buvo dviejų aukÅ¡tų lovos, jos buvo senos, spyruoklinės, todėl skaudėjo stuburÄ (pareiÅ¡kėjas yra anksčiau turėjęs stuburo traumÄ ), nebuvo laiptelių užlipti į lovų antrÄ aukÅ¡tÄ . Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ â€“ patyrė didžiulį ilgalaikį psichologinį sukrėtimÄ , susirgo depresija, tapo apatiÅ¡kas žmonėms ir aplinkai, tapo uždaras, pradėjo bijoti žmonių, negalėjo normaliai iÅ¡simiegoti.

Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 10-15). PareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Be to, reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Pabrėžė, kad Alytaus pataisos namuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigÅ«no, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, t. y. gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepÅ¡inio (viena su medine, kita - su asfalto danga), futbolo (viena su natÅ«ralia, kita - su dirbtine danga), tinklinio, pliažo tinklinio aikÅ¡telėse.

Be to, įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti Å«kio brigadoje (87 etatai, pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo dėl priėmimo į darbÄ nebuvo pateikęs), dvasiÅ¡kai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos) ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Be viso to, nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika.

Taigi, tik nuo nuteistojo noro, teisingo prasmingos veiklos susiplanavimo, priklauso ar jis dienas leidžia tÅ«nodamas miegamojoje patalpoje, ar užsiima naudinga sau, konstruktyvia, prasminga veikla.PareiÅ¡kėjas teigia, kad baldai ir tualetai esantys kamerose užima vietÄ ir taip nuteistiesiems tenka mažiau gyvenamojo ploto. Alytaus pataisos namai su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais nesutinka, nes Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų.

Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma, gyvenamosios patalpos tarp jų ir uždarosios zonos kameros yra aprÅ«pintos reikiamu inventoriumi.Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų nesikreipė. Alytaus pataisos namuose atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ atitinkančiÄ higienos normas visuose pataisos namuose.

Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus kaip tÄ numato Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktas.Jeigu pareiÅ¡kėjo netenkino gyvenimo sÄ lygos paskirtoje kameroje ar bÅ«ryje, jis, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigÅ«nų veiksmus ar sprendimus (pavyzdžiui, Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimÄ perkelti jį į kitÄ kamerÄ ), arba kreiptis į administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų, tačiau Å¡ia savo teise nei karto nepasinaudojo.PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Alytaus sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl miego sutrikimų nutraukus narkotikų vartojimÄ , hipertoninės ligos.

PareiÅ¡kėjas yra 10 kartų tikrintas dėl narkotikų vartojimo ir visais kartais narkotikų testas buvo teigiamas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos, dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Alytaus pataisos namuose yra atmestini.PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Å ios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Prašė skundÄ atmesti.Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad jam atliekant bausmę bendrabučio tipo patalpose trÅ«ko ploto.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Alytaus PN sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su3straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).Netinkamas laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia ploto trÅ«kumu gyvenamosiose patalpose.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 ir 111.2. punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje kameroje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios kameros, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.IÅ¡ byloje pateiktų duomenų (b. l. 18, 25) matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. gegužės 12 d., nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo paskirtas į 16 bÅ«rį 5 miegamÄ jį, kurio plotas 45,10 kv. m, įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,22 kv. m.

PareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d., nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 15 d., nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. buvo paskirtas į 17 bÅ«rį, 1 miegamÄ jį, kurio plotas yra 34,15 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,26 kv. m (b. l. 18, 24). PareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d., nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. vasario 9 d., nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. balandžio 7 d. buvo paskirtas į 21 bÅ«rį, 4 miegamÄ jį, kurio plotas yra 24,80 kv. m, jame įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,13 kv. m (b. l. 18, 23).Minėti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo teisė į 3,1 kv. m plotÄ ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl jam tekusio per mažo gyvenamojo ploto, atmestinas, kaip nepagrįstas.Taip pat pažymėtina, jog nei iki 2010 m. balandžio 30 d. galiojusi Higienos norma, nei po to įsigaliojusios Taisyklės nenumatė, kad į Å¡iuose teisės aktuose įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014).

Tačiau pridurtina, jog į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).PareiÅ¡kėjas atlyginti neturtinę žalÄ praÅ¡o remdamasis argumentais, kad gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, pelėsis, luposi dažai, trÅ«ko spintelių susidėti daiktams.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Santykinė oro drėgmė turi būti 35-65 proc. (Higienos normos HN 76:2010 26 p.). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) numatyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).

Higienos normoje įtvirtinta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, pataisos namų bendrabučio tipo patalpoje kiekvienam nuteistajam turi bÅ«ti skirta viena spintelė.PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo apgyvendintas ginčo laikotarpiu, netinkamos ventiliacijos, buvusio pelėsio, atsilupusių dažų, inventoriaus (spintelių) trÅ«kumo.Byloje nepateikta įrodymų, t. y.

Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (ginčo laikotarpiu tikrintų gyvenamųjų patalpų, kuriose bausmę atliko pareiÅ¡kėjas), kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, buvusio pelėsio, atsilupusių dažų, inventoriaus (spintelių) trÅ«kumo galėjo patirti papildomus nepatogumus.

Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų (ventiliacijos, buvusio pelėsio, atsilupusių dažų, inventoriaus (spintelių) trÅ«kumo) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl ventiliacijos, buvusio pelėsio, atsilupusių dažų, inventoriaus (spintelių) trÅ«kumo ir jų neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikytini nepagrįstais.

Atsakovės atstovas atsiliepime teigia, jog gyvenamosiose patalpose (ir uždaros zonos kamerose) vienam nuteistajam buvo skirta viena spintelė. Å is atsakovo teiginys kitais jokiais įrodymais nepaneigtas, be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas į Alytaus PN administracijÄ bÅ«tų kreipęsis dėl to, jog jam nėra skirta spintelė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl spintelės nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjo teigimu, visuose bÅ«riuose buvo dviejų aukÅ¡tų lovos, jos buvo senos, spyruoklinės, todėl skaudėjo stuburÄ (pareiÅ¡kėjas yra anksčiau turėjęs stuburo traumÄ ), nebuvo laiptelių užlipti į lovų antrÄ aukÅ¡tÄ .AprÅ«pinimo normose numatyta, jog laisvės atėmimo vietų bendrabučiuose kiekvienam nuteistajam turi bÅ«ti suteikiama lova.Pažymėtina, jog teisės aktai nereglamentuoja, kad nuteistųjų gultai bÅ«tų vieno ar dviejų aukÅ¡tų.

Teismas pažymi, jog paminėtuose teisės aktuose nenumatyta, jog kamerose prie dviejų aukÅ¡tų lovų turi bÅ«ti įrengtos kopėtėlės ar laipteliai. Atsakovės atstovas pateikė į bylÄ duomenis, jog visuose bÅ«riuose, kuriuose pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas ginčo laikotarpiu lovų iÅ¡dėstymas (vieno ar dviejų aukÅ¡tų) nesikeitė. Ginčo laikotarpiu 16 bÅ«rio 1 miegamajame buvo vieno auÅ¡to lovos, 17 bÅ«rio 1 miegamajame buvo dviejų aukÅ¡tų lovos, 21 bÅ«rio 4 miegamajame buvo vieno aukÅ¡to lovos (b. l. 102).

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ar pataisos namų administracijÄ dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti. Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje taip pat atmestini.

Ä® bylÄ pateikti įrodymai apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi dėl hipertoninės ligos sekimo ir gydymo, nuo 2008 metų tikrintas dėl narkotikų vartojimo (10 kartų rastas vartojęs narkotikus), per narkotikų vartojimÄ 2016 m. birželio mėnesį užsikrėtė ŽIV, keletÄ kartų kreipėsi dėl miego sutrikimų ir abstinencijos nutraukus narkotikų vartojimÄ , 2016 m. birželio 27 d. siÅ«lyta vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę psichiatro konsultacijai, bet pareiÅ¡kėjas nesutiko ir nevyko (b. l. 45-46), todėl teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

             Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.             Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).             Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. I. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                        Daina Kukalienė